Balsavimas

Ar miesto gatvės žiemą prižiūrimos tinkamai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Ministras ūkininkams gerų žinių neatvežė

Ministras ūkininkams gerų žinių neatvežė (0)

2017-07-26

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas rajono ūkininkus patikino, kad, nori ar nenori, teks mokėti didesnius ir įvairesnius mokesčius. L. Pilecko nuotr.

Praėjusį penktadienį į Jurbarką atvykęs žemės ūkio ministras  Bronius Markauskas rajono ūkininkams atvežė didesnes išlaidas žadančių naujienų. Svečias pristatė numatomus mokesčių pakeitimus ir  didėsiančius ūkininkų įsipareigojimus.

Savivaldybės didžiojoje salėje laisvų vietų beveik neliko, tačiau bene tiek pat kiek ūkininkų susirinko savivaldybės, seniūnijų darbuotojų, žemės ūkio konsultantų.

Anksčiau itin glaudžiai su šalies pienininkais susijęs ir įvairiose šios srities organizacijose aukštus postus užėmęs B. Markauskas iškart pareiškė puikiai žinąs labiausiai ūkininkams rūpimus klausimus. Jautriausias jų – planuojami mokesčių pakeitimai.

Iki šiol ūkininkams taikomos net 25 įvairios mokestinės lengvatos. Iki 2009 m. jie apskritai nebuvo įtraukti į valstybės mokesčių sistemą, todėl nemokėjo nei „Sodrai“, nei mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių.

Mokesčiai didės

„Suprantu, kad šiuo metu ūkininkai yra pikti, tačiau kol kas be reikalo ir avansu. Kalbos apie mokesčius eina greičiau nei sprendimai. Todėl visuose rajonuose klausimai – tie patys. Man pačiam sunku būti kitoje barikadų pusėje nei jūs, nes esu ūkininkas. Tačiau turiu matyti didžiąją politiką, o ji reikalauja mokesčių pakeitimų“, – sakė ministras B. Markauskas.

Pasak ministro, Vyriausybė turi savo programą ir įsipareigojimus, todėl kitais metais privalės skirti daugiau lėšų pensijoms didinti, vaiko krepšeliui ir krašto apsaugai.

„Turime tikslus, todėl pensijoms reikės 400 milijonų, vaiko krepšeliui – 190 milijonų ir, sudėtinga tema, kuri ūkininkams ne visada patinka, bet yra įsipareigojimai krašto gynybai. Tam reikės dar 200 milijonų. Todėl bendra suma siekia 800 milijonų. Visi turėsime prisidėti prie šitų darbų“, – sakė ministras.

Tiksliai nežino

Nors B. Markausko brėžiamos gairės aiškios, jis pats pripažįsta, kad kol Seime nebuvo balsuojama dėl pakeitimų, sunku nuspėti galutinį įstatymo variantą. Tačiau ministras tikisi, kad sprendimai ūkininkams nesukels šoko.

„Po derybų su kitais ministrais ir įvairių susitikimų galiu pasakyti, kad greičiausiai apmokestinamoji bazė liks ta pati. Mokesčiai bus administruojami tik PVM mokėtojams. Tikrai nebus taip, kad apmokestins visus 136 tūkst., kurie deklaruoja pasėlius. Taip nebus“, – tikino ministras.

B. Markausko teigimu, planuojama, kad gyventojų pajamų mokestis bus skaičiuojamas nuo pelno. Galimai bus pasirinktas variantas, kad iki 10 tūkst. Eur pelno uždirbantiems ūkininkams teks mokėti penkis procentus. Nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. Eur pelno uždirbantiems mokestis kis nuo 10 iki 15 procentų. Tie, kas uždirbs per 30 tūkst. Eur pelno, mokės 15 procentų.

Tačiau kartu ministras žadėjo pereinamąjį laikotarpį. Pirmus metus po pakeitimų penkis procentus mokėtų tie, kurie pelno uždirbo iki 20 tūkst. Eur. Kas uždirbo daugiau – atseikėtų 10 procentų.

„Pagal statistiką daugiau nei 30 tūkst. pelno dabar turėjo 684 žemės ūkio subjektai. Vertinant tai, kad turime didelių žemės ūkio koncernų, tai turbūt...“, – minties nebaigė ministras.

Mokės „Sodrai“

Ūkininkams plačiau teks atverti pinigines ir dėl įmokų „Sodrai“. Šiandien vadinamosios „Sodros“ lubos yra septyni minimalūs mėnesio atlyginimai (MMA), o po įstatymo pakeitimo planuojama, kad lubos bus 28 MMA.

„Nėra taip baisu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes šiandien viskas skaičiuojama nuo 100 procentų pelno, o tuomet bus skaičiuojama nuo 50 procentų. Todėl realus didėjimas ne keturi, o tik du kartai. Taip pat tikiuosi, kad apmokestinamoji bazė liks ta pati – PVM mokėtojai. Tiems, kurie turi keletą karvių ir kelis hektarus, mokėti nereikės, nes valstybė tik patirtų nereikalingų išlaidų administruodama tą mokestį“, – sakė ministras.

B. Markauskas taip pat žadėjo, kad ir šioje srityje bus taikomas pereinamasis laikotarpis.

Ragina skaičiuoti išlaidas

Kadangi mokesčius ūkininkams planuojama skaičiuoti ne nuo pajamų, o nuo pelno, ministras juos ragino atidžiau ir sąžiningiau tvarkyti apskaitą.

„Reikia pripažinti, kad šiandien turima daug neapskaitomų išlaidų. Tai nėra gerai. Pirmiausia – žemės nuoma. Ūkininkai turi daug panaudos sutarčių, kurios, vieša paslaptis, nėra panauda, o nuoma. Yra atvejų, kai žemės savininkai nenori sudaryti nuomos sutarčių. Tačiau reikia suprasti, kad tuomet tie pinigai neįtraukiami į ūkininko apskaitą, ir tai didina pelną. O didesnis pelnas – didesni mokesčiai“, – perspėjo ministras.

Dėl tokios painiavos Vyriausybė svarsto, kaip apmokestinti žemes, kurias ūkininkai dirba pagal panaudos sutartis. Greičiausiai gali būti pasirinktas variantas mokestį skaičiuoti nuo ūkininkams mokamos paramos.

„Jei yra nuomos sutartis – viskas aišku. Tačiau jei kitaip suforminta, tada jau turėtų būti kažkoks mokestis nuo bazinės išmokos, kuri dabar siekia 67 Eur už hektarą“, – sakė B. Markauskas.

Dar viena svarbi detalė, kuri ateityje galbūt leis ūkininkams apskaitoje sumažinti savo pelną – žemės įsigijimas. Iki šiol už perkamą žemę sumokėtų pinigų nebūdavo leidžiama įtraukti į išlaidas.

„Motyvuojama tuo, kad žemė nenusidėvi. Tačiau dabar požiūris keičiasi, greičiausiai klausimas bus tik amortizacijos terminas, kuris nebus trumpas, galbūt 20 metų“, – sakė svečias.

Steigs fondą

Apie žemės įsigijimą prakalbęs ministras iškart palietė ir kitą žemdirbiams svarbią temą – melioraciją. Laukų užtvindyti neleidžianti vamzdynų sistema buvo įrengta dar sovietmečiu ir dabar baigia sugriūti. Tačiau vilčių, kad tokio dydžio atstatymo darbai galėtų būti atliekami vien valstybės lėšomis, B. Markauskas neteikia.

„Prastai yra su melioracija. Tačiau šviesios ateities nežadėsiu. Bėda tai, kad viską atstatyti reikalingi žiaurūs pinigai, apie tris milijardus eurų. Todėl niekaip negalime apie tai fantazuoti. Tarkim, per penkerius metus reiktų skirti po 250 milijonų kasmet. Dabar skiriama tik po 10 milijonų. Europoje nėra tokios sistemos, kad tiek pinigų būtų sulaidota į žemę, nors kai veikė, tai buvo labai gerai“, – sakė ministras.

Pasak B. Markausko, situacija verčia galvoti apie fondo steigimą, į kurį mokėtų ne tik valstybė, bet ir patys žemdirbiai. Kol kas diskutuojama, koks galėtų būti mokestis už hektarą. Galimai jis svyruotų nuo 3 iki 5 Eur.

„Jei norėtume surinkti visus 250 milijonų, nuo kiekvieno hektaro reiktų mokėti po 22 eurus. Tai tikrai nerealu. Manau, kad prie fondo turėtų prisidėti ir Susisiekimo, Krašto apsaugos ministerijos, geležinkeliai, dar kai kurie subjektai. Taip pat kils klausimas, kam pirmiausia bus panaudotos lėšos. Manau, kad jos atiteks tiems, kurie patys finansuos apie 30 procentų darbų ir sakys – man reikia čia ir dabar, laukti negaliu“, – svarstė ministras.

Lengvatos – didžiulės

Apie naujas prievoles prakalbęs B. Markauskas paminėjo ir tai, kad Lietuvos ūkininkai turi vienas geriausių sąlygų Europos Sąjungoje. Nors išmokos šalyje – vienos mažiausių bendrijoje, mažiausi ir mokesčiai.

„Mažiausi net su aplinkinėmis šalimis lyginant. Tarkime, antroje vietoje nuo galo pagal akcizą kurui esanti Latvija degalus apmokestina 56 Eur už toną. Lietuvoje akcizas – 21 Eur. Jis tikrai didės. Negalima varyti Dievo į medį. Juolab kad daug kur apmokestinamos ir tiesioginės išmokos, o pas mus to nėra“, – tvirtino ministras.

Pasak B. Markausko, bet kokiu atveju bus stengiamasi viską daryti taip, kad ūkininkams nebūtų finansinio šoko.

Problemos dėl žemės

Jei ministro pasisakymus dėl mokesčių ūkininkai išklausė tylėdami, dėl žemės reikalų kilo klausimų. Labiausiai jurbarkiečiams rūpėjo, kaip toliau eisis besibaigianti žemės reforma ir, ar bus leista įsigyti į jau turimas valdas įsiterpusią valstybinę žemę.

„Sklypus iki hektaro dydžio ir dabar yra leidžiama įsigyti. Visus kitus bus leidžiama po to, kai bus baigta žemės reforma ir bus įvertinta, ar likusi žemė tikrai nereikalinga kokioms nors viešosioms reikmėms. Valstybė tikrai sau nepasiliks nereikalingos žemės, nes šioje vietoje ji niekada nebuvo ir nebus geras gaspadorius“, – sakė B. Markauskas.

Ministras ramino ūkininkus, kad žemių Lietuvoje užsieniečiai beveik neperka. Iki šiol esą pasitaikė vos vienas kitas pirkėjas.

„Dabar įstatyme numatyti saugikliai labiau trukdo mums patiems. Užsieniečiai be jokių problemų gali nusipirkti žemės ar tiesiai, ar per tarpininkus. Kur kas didesnė problema, kad kai kurios žemės ūkio bendrovės turi supirkusios dešimtis tūkstančių hektarų, o vieną dieną jas su visu turtu gali nupirkti užsienio piliečiai. Todėl manau, kad maksimaliai turėtų būti leidžiama įsigyti ne daugiau nei 500 hektarų. Tačiau ką daryti su tais, kurie turi daugiau? Žemės gi nenacionalizuosi“, – svarstė svečias.

Perspėjo dėl grėsmės

B. Markauskas perspėjo ūkininkus atsakingai vertinti savo finansines galimybes ir atsižvelgti į tai, kad grūdų supirkimo kainos gali smarkiai kristi. Tai ypač skaudžiai smogtų tiems, kurie turi skolų bankams.

„Žemės kaina pučiasi. Yra beprotiška, kai vietomis už hektarą mokama 10 tūkst. eurų. Jei smarkiai kris grūdų kainos, bus sunku atiduoti paskolas. Be to, skaudus pavyzdys buvo Danijoje, kai dėl išpūstų kainų prieš metus hektaro kaina nuo 40 tūkst. krito iki 20 tūkst. Eur. Tas pats gali nutikti ir pas mus. Prašau tokias galimybes įvertini“, – ūkininkus įspėjo ministras.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook