Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Muziejui pirktas pastatas dūlėja jau visą penkmetį

Muziejui pirktas pastatas dūlėja jau visą penkmetį (5)

2019-10-18

2014 m. savivaldybė Veliuonos muziejui nupirko buvusį paštą, tačiau pastatas jau penkeri metai stovi tuščias. Meras Skirmantas Mockevičius inicijuoti sprendimų neskuba, o žmonės sako tiesiai – reikalai nejuda, nes namą nupirko ne ši, o buvusi valdžia. J. Pileckienės nuotr

Niekaip nesulaukdami valdžios dėmesio Veliuonos krašto istorijos muziejui nupirktam pastatui, veliuoniškiai patys ėmėsi iniciatyvos – kreipėsi į savivaldybės tarybą, merą ir administraciją, tikėdamiesi, kad politikai ir valdininkai grįš prie šių reikalų ir ateinančiųjų metų rajono biudžete numatys lėšų pastato rekonstrukcijos techniniam projektui parengti.

Dvaro įnamis

Ne vieną dešimtmetį Veliuonos krašto istorijos muziejus buvo įsikūręs senajame Veliuonos dvare, tačiau 2016-ųjų vasarą iš ten buvo labai skausmingai iškeldintas.

Nors muziejus ir dvaras atrodė vienas nuo kito neatsiejami, situacija pasikeitė atsiradus teisėtai dvaro savininkei Olgai VakselyteiLarson – muziejus tapo ne itin pageidaujamu įnamiu.

Bene prieš 25-erius metus iš Kanados į Lietuvą atvykusi ir nuosavybę atsistačiusi O. Vakselytė-Larson prikelti ir rekonstruoti vaikystės namus planų turėjo daug, bet rasti lėšų jiems įgyvendinti nesisekė.

Nors patalpų panaudos sutartys vis buvo pratęsiamos, paskutinioji baigėsi 2016 m. liepos 23 d. ir susiklosčiusios aplinkybės muziejui nieko gero nežadėjo.

Galiausiai buvo aiškiai įvardyta, kad muziejus iš dvaro turi išsikraustyti.

Dvaro viziją jo savininkė O. Vakselytė-Larson ne kartą yra išdėsčiusi ne tik dabartiniam merui Skirmantui Mockevičiui, bet ir praėjusios kadencijos, ir dar ankstesnei rajono valdžiai.

Beveik kasmet trumpam į Lietuvą atvykdavusios Veliuonos dvaro savininkės matymas prasilenkė su Lietuvos Respublikos įstatymais ar tokių objektų finansavimą reglamentuojančiomis tvarkomis.

Privačios nuosavybės statusas užkirto galimybes dvarą rekonstruoti valstybės lėšomis ar pritraukti Europos Sąjungos finansinę paramą.

Savivaldybei perleisti dvaro jo savininkė neketino, o pati tikėtis pinigų iš įvairių fondų galėjo tik prisidėdama savo lėšomis.

Nė vienas, nė antras kelias nebuvo pasirinktas, todėl kaskart besibaigiant patalpų panaudos sutarčiai, kildavo ir klausimas apie Veliuonos muziejaus ateitį.

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba užsisakykite elektroninę prenumeratą.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook