Balsavimas

Ar pritartumėte, kad Dainių pelkėje būtų kasamos durpės?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Nesusipratimas dėl skirtingų apskaitų tuština biudžetą

Nesusipratimas dėl skirtingų apskaitų tuština biudžetą (9)

2019-01-08

UAB „Jurbarko komunalininkas“ vyr. finansininkė Aušra Mikalajūnienė dėl pražiopsotų tūkstančių įžvelgia Jurbarko seniūno Romualdo Kuro kaltę, o pastarasis prisiima tik dalį jos ir problemą sieja su skirtingomis apskaitomis. J. Stanaitienės nuotr.

Savivaldybės tarybai paskutiniame metų posėdyje gruodžio mėn. svarstyti vėl buvo pateiktas biudžeto pakeitimo sprendimo projektas. Jame – siurprizas! Pasirodo, Jurbarko miesto seniūnija vėl pritrūko pinigų atsiskaityti su UAB „Jurbarko komunalininkas“ už miesto tvarkymo darbus, nors rugsėjį tam iš biudžeto papildomai buvo skirta 100 tūkst. Eur.

Kaip ant mielių

Šįkart Jurbarko miesto seniūnijai buvo prašoma papildomai skirti 30 tūkst. Eur. Nenuostabu, kad toks prašymas susilaukė nemenkos tarybos narių nuostabos – rugsėjį, skiriant papildomą šimtą tūkstančių eurų, politikai buvo patikinti, kad pinigų UAB „Jurbarko komunalininkas“ 2018 metams tikrai užteks.

„Žinau, kad tikinau, jog pinigų užteks, tačiau paskutinę minutę paaiškėjo, kad jų vis tik pritrūks“, – gruodžio 18 d. Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdyje sakė Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė, pristačiusi biudžeto pakeitimus.

Tvirtinant 2018 m. rajono biudžetą Jurbarko miesto seniūnijai atsiskaityti su UAB „Jurbarko komunalininkas“ už miesto priežiūros darbus buvo skirta 420 tūkst. Eur, nors buvo prašoma net 700 tūkst. Eur.

Pasak Jurbarko seniūno Romualdo Kuro, miestui tvarkyti skirtų pinigų beveik nedaugėjo dešimtmetį, priešingai nei erdvių, kurias reikia tvarkyti.

2017 m. miestui tvarkyti skirta 410 tūkst., o 2016 m. – 384 tūkst. Eur.

Iš viso 2018 m., rugsėjį pridėjus 100 tūkst. Eur, o gruodį – dar 30 tūkst. Eur, Jurbarko seniūnija miestui tvarkyti gavo 550 tūkst. Eur.

Rugsėjį įtikinti tarybos narius buvo nelengva, kad miesto tvarkyti nebėra už ką ir reikia dar 100 tūkst. Eur. Tada seniūnas R. Kuras vardijo atliktus darbus, padidėjusius šienavimo plotus, viešuosius darbus dirbančiųjų trūkumą, o laikinai UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus funkcijas atliekantis direktoriaus pavaduotojas komunaliniam ūkiui Arvydas Grigucevičius tikino, kad įmonė atlieka tik tuos darbus, kuriuos užsako seniūnija.

Nors tarybos nariai pritarė, kad papildomai būtų skirta šimtas tūkstančių eurų, tačiau pagrūmojo – seniūnija turi išmokti dirbti taupiau arba jau planuojant biudžetą savivaldybės administracija turėtų miesto tvarkymui skirti daugiau pinigų, kad metų gale netektų gesinti finansinių gaisrų.

Pasiklydo lentelėse

Gruodį tarybos narius pribloškė ne tik žinia, kad UAB „Jurbarko komunalininkas“ dar trūksta pinigų, bet ir nurodyta priežastis – pasirodo, skaičiuojant, kiek pinigų 2018 m. trūks, „pasimetė“ 31 tūkst. Eur – tiek paslaugų UAB „Jurbarko komunalininkas“ suteikė 2017 m. gruodį.

„Kai pas mane atėjo seniūnas ir pasakė, kad iš rugsėjį skirtų 100 tūkst. Eur jam atlieka nepanaudoti 11 tūkst. Eur, ėmėme žiūrėti aktus ir sąskaitas, o tada pasirodė, kad pinigų ne atlieka, o jų trūksta“, – sako A. Stoškienė. Pasak jos, visa sumaištis kilo dėl to, kad UAB „Jurbarko komunalininkas“ finansininkai neatsakingai sudarė išlaidų lenteles – nurodė tik einamąsias išlaidas ir neįtraukė 31 tūkst. Eur sąskaitos už 2017 m. gruodį.

Paini finansinė schema, kurioje pasiklydo 31 tūkst. Eur, buvo sunkiai suprantama ir tarybos nariams, tačiau išsiaiškinti, kas pražiopsojo, kad tiek pinigų dar trūks, iki galo nepavyko – atsakomybės kratėsi visi.

Pasak miesto seniūno R. Kuro, kuris nedalyvavo nei komitetų, nei tarybos posėdžiuose, buhalterinėje apskaitoje susipainiojo visos pusės. „Ir mes prasižiūrėjome, vadovavomės „Jurbarko komunalininko“ ataskaitomis, o jie skaičiavo pagal savo biudžetą. Visa esmė buvo tame, kad vieni biudžetą skaičiavo nuo gruodžio, o kiti nuo sausio“, – sakė R. Kuras.

Jis tikino, kad anksčiau tokios sumaišties nebuvo, nes netrūko pinigų, o dabar jau visiems bus aišku, kaip reikia skaičiuoti.

Kaltės neprisiėmė

Ir R. Kuras, ir UAB „Jurbarko komunalininkas“ vyr. finansininkė Aušra Mikalajūnienė situaciją aiškina panašiai, tačiau visos kaltės prisiimti nelinkęs nė vienas. Pasak R. Kuro, „Jurbarko komunalininkas“ 2017 m. pabaigoje pateikė aktus už atliktus darbus, tarp jų ir 31 tūkst. Eur sąskaitą už gruodį, ir metus pabaigė, naują savo biudžetą pradėjo skaičiuoti nuo sausio. Savivaldybės administracija pinigus už 2017 m. gruodžio sąskaitą pervedė jau 2018 m. sausį – iš tų metų biudžeto. „Kai rugsėjį prašėm papildomų 100 tūkst. Eur, tai „Jurbarko komunalininkas“ skaičiavo, kiek trūksta nuo sausio. Niekam nė į galvą neatėjo, kad čia kažkas ne taip“, – aiškina R. Kuras.

A. Mikalajūnienė taip pat tikino, kad nesusipratimas atsirado dėl skirtingų uždarosios akcinės bendrovės ir biudžetinės įstaigos apskaitų. „Mūsų balansas sueina centas į centą. 20 metų taip skaičiavom ir buvo gerai, o dabar – Tvin Pyksas, ir „Jurbarko komunalininko“ apskaita tapo bloga“, – nepasitenkinimą priekaištais rodė UAB „Jurbarko komunalininkas“ vyr. finansininkė. Ji pripažino, kad tos sistemos galėjo nežinoti laikinai direktoriaus pareigas einantis A. Grigucevičius, o buvusiajam – Dariui Dragūnavičiui viskas būdavo aišku. „Kai buvo svarstoma, kiek pinigų mums trūksta, manęs į posėdžius niekas nekvietė, informacijos neprašė. Aš ten nebuvau“, – aiškino A. Mikalajūnienė.

UAB „Jurbarko komunalininkas“ vyr. finansininkė Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdyje netiesiogiai dėl pražiopsotų pinigų kaltino seniūną R. Kurą. „Kaip seniūnas nežino, kad likutis neatsikelia, aš – ne ekstrasensė, negaliu atsakyti, kodėl jis nežinojo. Mes, kai einam į „Maximą“, žinom, kiek pinigų turim ir kiek pirkti galim. Jei perkam daugiau, nei turim pinigų, ar „Maxima“ dėl to kalta, ar mes patys“, – vaizdingai aiškino A. Mikalajūnienė.

Siųs auditą

Konkrečiai įvardyti kaltuosius nesiryžo ir Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. „Sukvietėm visus, kai paaiškėjo situacija. Kažkieno kalte navadinčiau, kol neįrodyta, bet kažkas neapsižiūrėjo, kad skirtingai skaičiuojama. Tai tęsiasi daug metų. Gaila, kad taip ilgai nebuvo ir normalaus įmonės patikrinimo“, – sakė meras.

Jis patikino, kad jau nupirktas veiklos auditas visoms trims savivaldybės įmonėms – UAB „Jurbarko komunalininkas“, „Jurbarko vandenys“ ir „Jurbarko autobusų parkas“.

„Akivaizdu, kad problemų yra“, – sakė S. Mockevičius. Į A. Mikalajūnienės priekaištą, kad nebuvo kviečiama į pasitarimus dėl pinigų skyrimo, nebuvo prašoma informacjos, meras taip pat atsakė priekaištu. „Kai svarstėme skirti papildomai 100 tūkst. Eur visi apie tai kalbėjo, spauda rašė. Jei įmonė mato situaciją – kiek prašoma, kodėl ir supranta, kad kažkas negerai, reikia reaguoti, būtume pakvietę į posėdį. Gal mes kažko nežinom, nematom, tam ir yra įmonių vadovai, buhalteriai, kurie žino situaciją ir gali reaguoti“, – priekaištus bėrė meras.

S. Mockevičius taip pat buvo įsitikinęs, kad po to tarybos posėdžio visiems bus aišku, kad reikia tvarkingai skaičiuoti, dirbti pagal išgales ir biudžetą ir elgtis ūkiškai, šeimininkiškai.

Tokie patikinimai įtikino ne visus. Tarybos narys Donatas Jackis siūlė neversti visos kaltės „Jurbarko komunalininkui“, o pačiai seniūnijai ir savivaldybės administracijai atsakingiau planuoti biudžeto lėšų panaudojimą. „Akivaizdu, kad čia yra didelis bardakas. Ne komunalininkas numato šienavimo plotus ir darbus. Seniūnija turi susiskaičiuoti, kiek darbų už numatytą sumą galima atlikti, nustatyti prioritetus“, – sakė tarybos narys.

Panašius pasiūlymus pateikė ir Gvidas Byčius. „Atrodo, kad metų gale pinigų neturim kur dėti, tai kamšom skyles. Negražu prieš kitus ūkio objektus, kurie lėšas naudoja racionaliai. Jei iš tikro yra didesnis lėšų miestui tvarkyti poreikis, tai iš karto ir numatykim tai formuodami biudžetą“, – siūlė G. Byčius.

Tarybos narys Kasparas Jurevičius pareiškė, kad jam iš viso nebeaišku, kas atsakingas už miesto tvarkymą ir užsako darbus. „Kas ką nori tą užsakinėja. Tegu seniūnija dėliojasi darbus. O dabar – paprašo ir vėl duodam, ir niekam nuobaudų už aplaidumą“, – piktinosi K. Jurevičius.

Tarybos narių pasipiktinimas visai suprantamas – nuolat perskirstomi biudžeto pinigai, papildomų lėšų poreikis savivaldybės įmonėse rodo, kad biudžetas planuojamas neatsižvelgus į realius poreikius, o įmonės ir įstaigos neskatinamos dirbti pagal turimas lėšas. Ir visada – kažkam pridedant, iš kažko reikia atimti. Šįkart 30 tūkst. Eur biudžete sukrapštyta po 15 tūkst. Eur sumažinant gatvių apšvietimo infrastruktūros priežiūrai ir plėtrai bei savivaldybės turtui vertinti, kadastrinių matavimų byloms rengti ir nuosavybės teisėms įteisinti skirtas lėšas.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook