Balsavimas

Ar jaučiatės saugūs pėsčiųjų take prie Imsrės

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Nustatytos ribos palengvins sklypų formavimo darbus

Nustatytos ribos palengvins sklypų formavimo darbus (0)

2017-09-20

Pasak Gražinos Gadliauskienės, teritorijų ribų nustatymas ir derinimas užtruko ne vienus metus, tačiau dabar kiekvieno savivaldybės kaimo, seniūnijos, miesto ribos – aiškios, o tai leis gyventojams lengviau formuoti sklypus, atlikti kadastrinius matavimus. J. Stanaitienės nuotr

Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos Respublikos vyriausybė nutarimu nustatė Jurbarko r. savivaldybės gyvenamąsias vietoves ir jų teritorijų ribas, suteikė bei pakeitė kai kurių gyvenamųjų vietovių pavadinimus, o kai kurias panaikino. Šiuo nutarimu užbaigtas dar 2008 m. pradėtas darbas.

Taisyti klaidas

1991 m. pradėjus žemės reformą, buvo skubama grąžinti žemes teisėtiems jų savininkams. Pasak savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojos – vyriausiosios architektės Gražinos Gadliauskienės, žemėtvarkininkai tai darė turimomis priemonėmis – šratinukais braižė abrisus, darė nuotraukas, tačiau taip nebuvo galima padaryti tikslių matavimų. „Braižant tušinuku pati linija galėjo užimti 5 metrus, tad iš tokių matavimų tikėtis tikslumo nereikėtų“, – šypsosi architektė.

Žmonės, turėdami žemėtvarkininko nubraižytą abrisą, formuodavo sklypus. Taip vienas sklypas galėjo tęstis per dvi seniūnijas, padengdavo kelius, į sklypą patekdavo vandens telkiniai ar kaimyno žemė.

Atsiradus tikslesniems matavimams naudojant palydovus, žmonės pageidavo nustatyti tikslias savo žemės ribas, to taip pat reikėjo sklypą parduodant ar atliekant kitą juridinę procedūrą. Jei sklypas buvo suformuotas dviejose seniūnijose, jo iš viso nebuvo galima įteisinti.

Nuo 2005 m. gyventojai buvo įpareigoti parengti savo sklypų kadastrinius matavimus. Tam taip pat reikėjo tikslių teritorijos, vietovių planų. „Dar 2006 m. buvo pradėta galvoti, kaip šį reikalą sutvarkyti ir parengti tikslų teritorijų planą. Iniciatyvos 2008 m. ėmėsi Tauragės apskritis, kuri tokius planus parengė Tauragės ir Jurbarko rajonams“, – istoriją prisimena G. Gadliauskienė.

Tačiau panaikinus apskrities administraciją, planai liko nesuderinti su aukštesnėmis institucijomis. G. Gadliauskienė prisiminė įdomią istoriją, dėl kurios taip pat buvo atidėtas planų derinimas. „Užkliuvo riba tarp Viešvilės ir Smalininkų. Viešvilės teritorijoje, kurioje žemė buvo laikoma nederlinga, ūkininkavę aštuoni ūkininkai buvo gavę paramą, o perbraižius ribas jie būtų atsidūrę derlingą žemę turinčioje Smalininkų teritorijoje ir privalėtų tą paramą grąžinti. Negalėjome su žmonėmis taip pasielgti“, – pasakoja specialistė.

Jurbarko r. savivaldybės vadovai ir specialistai svarstė, kaip būtų galima teritorijų planus parengti patiems. Jurbarko r. savivaldybės administracija ryžosi pasinaudoti Europos Sąjungos fondų finansine parama ir prisidedant 15 proc. savų lėšų įgyvendinti projektą „Detaliųjų ir specialiųjų planų parengimas Jurbarko rajone“.

Derinimas užtruko

Projekto vadovė G. Gadliauskienė ir administratorius – vyr. inžinierius-planuotojas Marius Matelis atliko milžinišką darbą. Kiekvienoje seniūnijoje rengė planų aptarimus, konsultavo ir atsakinėjo į gyventojų klausimus, derino teritorijų ribas. „Didelį darbą atliko seniūnai, į šį procesą pažiūrėję labai atsakingai. Kiekvienoje seniūnijoje kabinome planus, žmonės galėjo susirasti savo sklypo teritoriją. Suderinome neįsivaizduojamą skaičių sklypų ir neliko nė vieno, kuris kirstų seniūnijų ribas“, – sako G. Gadliauskienė.

Iš pradžių daug kas nelabai suprato, kam toks darbas reikalingas. Tik pradėję daryti sklypo kadastrinius matavimus įsitikino, kad nenustatytos teritorijų ribos neleidžia to padaryti, ir gyventojai likdavo nieko nepešę – valdininkai jiems padėti niekuo negalėjo: nėra ribų, nėra ir sklypo.

Visus derinimo su institucijomis darbus atliko konkursą už 3000 eurų laimėjusi UAB „Atmis“. Planus derinti teko su Žemės ūkio (ŽŪM), Susisiekimo, Aplinkos apsaugos ministerijomis ir Registų centru. Susisiekimo ministerijos specialistai stebėjo, kad planuojamos teritorijos neužimtų kelių, o ŽŪM darbuotojai priekabiai tikrino kiekvieną sklypą. „Derinimo laikotarpiu tarp institucijų iš bendrovės „Atmis“ ir mūsų keliavo krūvos laiškų, netilo skambučiai, tačiau visi atsakingi darbuotojai ministerijose buvo labai geranoriški“, – džiaugiasi vyr. architektė.

Suderintus planus pernai balandį patvirtino Jurbarko r. savivaldybės taryba ir perdavė Vyriausybei. Jai priimti nutarimą užtruko dar beveik metus.

Plano naujovės

Patvirtintame plane nustatytos kiekvieno kaimo ribos ir plotai. Iki šiol iš 374 Jurbarko rajone esančių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos buvo nustatytos tik Jurbarke ir Smalininkuose. Šiame plane Smalininkų miesto teritorijos ribos buvo pakeistos – dabar jos tęsis nuo kelio Jurbarkas-Viešvilė iki pat Nemuno. „Miestas dabar padidėjo, reikės tikslinti jo gyventojų skaičių. Ankstesnė riba ėjo viduriu miesto, kirto pastatus. Matyt, tokios ribos reikėjo, kai pastatė technikumą, buvo statomi butai dėstytojams ir reikėjo tam tikros paskirties žemės“, – apie taip nelogiškai susiformavusią ribą mano G. Gadliauskienė.

Keli kaimai buvo išskirti į du – taip Padubysio kaimas padalytas į Padubysio I ir II, Naukaimio į Naukaimio I ir II, Pabebirvio I ir Pabebirvio II kaimai Šimkaičių sen. atsirado vietoje vieno Pabebirvio kaimo. „Žemėtvarkininkai nustato kadastrines vietovių ribas, kurios dalija didesnius kaimus. Taip būti negali. O žmonės nenori atsisakyti senojo kaimo pavadinimo, todėl ir atsiranda du kaimai“, – aiškina G. Gadliauskienė.

Dviems seniūnijoms priklausę kaimai dabar priskirti vienai seniūnijai, tai, kuriai priklausė didesnė kaimo dalis. Taip Jerubiškiai atiteko Girdžių seniūnijai, Pavietavos kaimas – Juodaičių, Balnių ir Drebulynės kaimai – Jurbarkų, Ivoniškių k. – Raudonės, o Pleteriškės k. – Šimkaičių seniūnijai.

Liūdniausia, kad nemažai kaimų išnyko iš žemėlapių. „Šiuose kaimuose neliko nė vienos sodybos. Kai kurie jų buvo labai svarbūs. Su seniūnais sutarėme, kad išnykusios vietovės bus įamžintos koplytstulpiais, atminimo akmenimis ar kitais ženklais. Įdomiausia, kad iki šiol plane buvo toks Kalniškių kaimas, užėmęs 100x100 m teritoriją“, – sako vyr. architektė.

Iš Jurbarko rajono žemėlapio ištrinti Butkaičių II, Balnių I, Kalniškių, Karalinavos, Baltupėnų kaimai ir Smaladaržio viensėdis, kuris priskirtas Kalvelių girininkijos valstybinės reikšmės miško teritorijai.

Pajus ne kiekvienas

Ne visi pakitusių teritorijų gyventojai pajus pakeitimus. Svarbiausi jie tiems, kurie dėl nenustatytų ribų negalėjo susitvarkyti savo sklypų planų. „Kadastrinius matavimus, kaip numato įstatymas, anksčiau ar vėliau turės atlikti kiekvieno sklypo savininkai. Tada ir bus svarbu, kad teritorijų ribos nustatytos. Žmonės nesusidurs su kliūtimis“, – sako specialistė.

Pasak jos, rajone dar labai daug sklypų be kadastrinių matavimų – Registrų centre tokie žymimi geltona spalva, o sutvarkyti sklypai – žalia. „Geltonos spalvos planuose dar labai daug“, – tikina G. Gadliauskienė.

Pasikeitus teritorijų, gyvenamųjų vietovių riboms keisis ir dalies gyvenamųjų būstų adresai. „Lai žmonės neišsigąsta. Niekas jų nevers eiti susitvarkyti jokių dokumentų. Nebent patys norės turėti tvarkingus, tai kreipsis į Registrų centrą, arba atliekant kokį juridinį veiksmą tai bus sutvarkyta“, – gyventojus ramina G. Gadliauskienė. Registrų centras naujus adresus jau beveik metus suteikia ir be Vyriausybės nutarimo – jų reikėjo ūkininkams, deklaruojantiems žemės naudmenas.

Teritorijų ribų nustatymas – svarbus darbas, kuris, pasak G. Gadliauskienės, gyventojams bus tikrai naudingas. „Jei kažkur suklydome, klaidą visada galėsime ištaisyti. Bet jų tikrai nebus daug, nes dirbome atsakingai“, – tikina savivaldybės specialistė.

Gyventojai informaciją apie adresus, sklypų ribas, inžinerinius tinkus, paveldo teritorijas ir kitus duomenis gali rasti internetinėje svetainėje www.regia.lt, kurioje informacija nuolat atnaujinama, taip pat Jurbarko r. savivaldybės svetainėje.

Jūratė Stanaitienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook