Balsavimas

Ar pajutote, kad labai padidėjo žemės mokestis?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Parduoti butų savivaldybei gyventojai neskuba

Parduoti butų savivaldybei gyventojai neskuba (0)

2018-08-14

Jurbarko r. savivaldybės administracija plečia socialinių būstų fondą – panaudodama Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus perka būstus mieste, o už lėšas, gautas pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus – butus seniūnijose. Iš viso planuojama įsigyti 21 įvairaus dydžio butą.

Projektinės lėšos

Dar 2016 m. rugpjūtį Jurbarko r. savivaldybė pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) dėl projekto „Socialinio būsto plėtra Jurbarko rajono savivaldybėje“ įgyvendinimo. Projekto vertė – beveik 298 tūkst. Eur, iš kurių 253 tūkst. Eur – ES struktūrinių fondų lėšos. Savivaldybės dalis – 15 proc. Už šiuos pinigus turi būti nupirkta 16 butų: 6 vieno kambario, iš kurių vienas turi būti pritaikytas neįgaliam asmeniui, 5 dviejų ir 5 trijų kambarių butai.

Projektas turėjo būti įgyvendintas iki rugpjūčio 31 d., tačiau visų butų nupirkti nepavyko, todėl teko kreiptis į agentūrą ir prašyti pratęsti terminą. Pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, projekto pabaiga nukelta iki 2020 m. kovo 31 d.

„2017 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl žemės, pastatų ir kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo, todėl įvykdžius du pirkimus teko iš naujo rengti visus pirkimo dokumentus, derinti juos su Centrine projektų valdymo agentūra. Viskas labai užsitęsė“, – sako projekto administratorė savivaldybės Investicijų ir planavimo skyriaus vyr. specialistė Rita Danielienė.

Iki šiol per tris kartus savivaldybė įsigijo pusę numatytų butų: 2 vieno, 5 dviejų ir vieną trijų kambarių. Pirmieji du pirkimai CPVA jau įvertinti ir pripažinti tinkamais.

Už juos agentūra savivaldybei pervedė 147,5 tūkst. Eur. Trečiuoju pirkimu buvo nupirkti 2 dviejų kambarių butai – 52 kv. m butas už 14,2 tūkst. Eur ir 47 kv. m – už 17,6 tūkst. Eur.

Daug reikalavimų

Iš projekto lėšų liko nupirkti dar 4 vieno ir tiek pat trijų kambarių butų. Informaciją apie pirkimus savivaldybė skelbia internete ir spaudoje. Butams keliami nemaži reikalavimai. „Rengiant pirkimo dokumentus pagal CPVA reikalavimus turėjome nustatyti teritoriją, kurioje lengviausiai darbo gali gauti socialiniuose būstuose gyvenantys gyventojai. Kreipėmės į darbo biržą, kuri pateikė duomenis dėl darbo vietų, todėl socialinius būstus galime pirkti tik mieste, tam tikroje teritorijoje“, – sako R. Danielienė.

Pirkti butus savivaldybė gali miesto teritorijoje, apribotoje Lauko, Kauno, Vydūno, Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir V. Kudirkos gatvių. Butai privalo būti ir ne toliau nei 500 m nuo viešojo transporto stotelės.

Pirkimo dokumentuose numatyti ir butų plotai, nes atsižvelgta į Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, kuris nurodo, kad socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas vienam šeimos nariui neturi viršyti 14 kv. m. Vieno kambario butai gali būti nuo 28 iki 39 kv. m, dviejų kambarių – nuo 40 iki 59 kv. m, trijų – nuo 60 iki 76 kv. m.

Butai privalo būti sertifikuoti, atitikti statybos, higienos, priešgaisrinės, elektros saugos normų reikalavimus – santechnikos, šildymo prietaisai, elektros instaliacija turi būti tvarkingi, patalpos suremontuotos, tvarkingi ir besidarinėjantys langai ir durys, įrengti vandens, elektros, dujų ir kiti reikalingi apskaitos prietaisai. Pirmumas teikiama butams žemutiniuose aukštuose ir su elektrinei viryklei pritaikytais įvadais. Už renovuotus butus turi būti išmokėta visa renovacijos suma, butai negali būti areštuoti, užstatyti ar turėti įsiskolinimų už paslaugas.

Savivaldybė tikrai nepirks buto su bendrojo naudojimo patalpomis, šildomo krosnimi ar elektra, įrengto pusrūsyje ar esančio bendrabutyje, jei energinio naudingumo klasė bus žemesnė nei E. Nepirks neįrengto, pertvarkyto, jei pertvarka neatsispindės kadastrinių matavimų byloje, taip pat nusidėvėjusio daugiau nei 60 proc.

„Visi kriterijai vertinami balais. Kaina taip pat yra vienas iš kriterijų. Tačiau nėra jokio bendro visiems pirkimams vertinimo atskaitos taško, nes kiekvieno pirkimo ir net atskiros pirkimo dalies vertinimas tiesiogiai priklauso nuo siūlomų butų būklės. Viskas vertinama atskirai ir pasirenkamas geriausias pasiūlymas. Vertinimo sistema yra tikrai sudėtinga“, – tikina R. Danielienė.

Nusprendus pirkti ir suderėjus su pardavėju kainą, kviečiamas individualaus turto vertintojas, kuris nustato buto rinkos kainą. Jei vertintojo kaina būna žemesnė nei suderėta, derybos vyksta toliau. Pagal naujausią Vyriausybės nutarimą, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, sandoriui turi pritarti savivaldybės taryba. Po sutarties pasirašymo butas tampa savivaldybės nuosavybe ir gali būti išnuomotas socialinio būsto eilėje laukiančiam asmeniui, prieš tai taip pat gavus tarybos leidimą.

Siūlančiųjų mažai

Pasak R. Danielienės, savivaldybės skelbiami pirkimai didelio dėmesio nesulaukia, gyventojai savo turtą siūlo nedrąsiai. Paskutiniame pirkime nebuvo pasiūlyta 1 ir 3 kambarių butų. „Žinoma, parduodant butą savivaldybei daug ilgiau užtrunka procedūros, nes Vyriausybės nutarime, kuriuo vadovaujantis vykdomi pirkimai, patvirtinti informavimo, apskundimo bei kiti atidėjimo terminai, kurių privalu laikytis. Gal tai atbaido?“ – svarsto projekto administratorė.

Kitą pirkimą savivaldybė greičiausiai rengs rugsėjo pradžioje, todėl visi jurbarkiečiai, norintys parduoti butą mieste, turėtų sekti skelbimus.

Jei mieste dar pasiūlomas vienas kitas butas, seniūnijose daug prastesnė padėtis. Savivaldybės taryba gegužę priėmė sprendimą, leidžiantį socialinio būsto plėtrą vykdyti ir už lėšas, gaunamas pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus. Butai už šias lėšas turi būti perkami tik Girdžių, Jurbarkų, Raudonės, Skirsnemunės ir Smalininkų seniūnijose.

„Už šiuos pinigus nenupirkome dar nė vieno buto. Jau rengėme ir dar rengsime pirkimus“, – sako Infrastruktūros ir turto skyriaus vyr. specialistė Vida Vasiliauskaitė.

Už gautas lėšas planuojama nupirkti 3 vieno kambario ir 2 dviejų kambarių butus. Savivaldybės 2018 m. biudžete šiam tikslui skirta 68600 Eur.

Planuojant socialinio butų fondo plėtrą buvo svarstomos ir kitos alternatyvos, ne tik butų pirkimas, tačiau statyti naujus namus būtų žymiai brangiau, o ir neracionalu rajone sparčiai mažėjant gyventojų. Kita galimybė – suremontuoti ir pritaikyti socialiniams būstams savivaldybės turimas patalpas taip pat netinka, nes tokių patalpų šiuo metu nėra.

Geriausia ir mažiausiai išlaidų lemianti išeitis – pirkti butus. Tačiau ir kaimuose perkamiems butams taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir mieste, todėl rasti tinkamų beveik neįmanoma.

Sistemą reikia keisti

Panašiai galvoja ir butų pirkimo komisijos pirmininkas Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas. Raudonė – viena iš seniūnijų, kurioje gali būti perkami butai. „Pas mus yra trys daugiabučiai, iš kurių, mano manymu, butą galima pirkti tik viename. Kiti tikrai neatitiks numatytų sąlygų“, – sako seniūnas. Jis tikina, kad įstatymo rėmuose siūlys esminių pirkimo sąlygų pakeitimų, nes kitu atveju butų kaimuose nupirkti nepavyks. „Aš ir pats dairausi, kas galėtų butą parduoti, ir kitus seniūnus raginu pakalbinti žmones, tačiau rezultatų kol kas nėra“, – sako Č. Meškauskas.

Seniūnas įsitikinęs, kad už suteiktą socialinį būstą jo gyventojai turi taip pat prisiimti finansinę naštą. „Mes labai nuolaidžiaujame, ir tas nuolaidžiavimas atsisuka per materialinius nuostolius savivaldybei“, – sako Č. Meškauskas.

Jis įsitikinęs, kad dažnas socialiniame būste gyvenantis asmuo stokoja socialinių įgūdžių, todėl jiems tinkamesnis yra butas, o ne namas, kurį reikia prižiūrėti. „Name gyvenantieji nesugeba net svogūnų lysvelės pasisodinti, nekalbu apie šiltnamį. Patys juos atpratinam nuo darbo. Turi ir jie prisiimti atsakomybę už savo gyvenimus“, – svarsto Raudonės seniūnas.

Kol savivaldybė rengia pirkimus, norinčiųjų gauti socialinį būstą eilė netrumpėja. Pasak V. Vasiliauskaitės, šiuo metu joje laukia 56 asmenys. Gegužę joje buvo 51 gyventojas, su šeimos nariais – 98. To mėnesio duomenimis, didžiausias poreikis – vieno kambario butų. Jų reikėjo 28. Dviejų kambarių butų reikėjo 15, trijų – 8.

Iš viso savivaldybei nuosavybės teise priklauso 168 būstai, iš jų 106 socialiniai būstai. „Visi socialiniai butai išnuomoti. Laisvas vienintelis butas Klausučiuose. Jį išnuomosime po remonto. Iš aštuonių butų, nupirktų panaudojant ES lėšas, apgyvendinti jau šeši“, – informavo V. Vasiliauskaitė.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook