Balsavimas

Ar pajutote, kad labai padidėjo žemės mokestis?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Pilies ateitis kol kas dėliojama tik kalbomis

Pilies ateitis kol kas dėliojama tik kalbomis (6)

2018-10-22

Pasikalbėti apie uždarytos pilies, o kartu ir nykstančios bendruomenės ateitį sugužėjo pilna salė raudoniškių. L. Pilecko nuotr

Nuo 30 iki 40 darbo vietų ir rajono bendruomenės norus tenkinantis verslas, kuris į Raudonės pilį investuos keletą milijonų. Tokias kalbas pastaruoju metu vis garsiau galima girdėti iš rajono vadžios lūpų. Tačiau skambūs žodžiai kol kas nutyla, kai tenka atsakyti į klausimą – ar yra konkretus investuotojas, galintis Raudonės pilį prikelti kitam gyvenimui?

Spalio 8-ąją rajone apsilankiusiam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui savivaldybės meras Skirmantas Mockevičus aprodė Raudonės pilį ir pristatė jos ateities viziją.

S. Mockevičius kalbėjo apie Raudonės pilies pritaikymą turizmo poreikiams, vidaus vandens kelio Nemunu reikšmę ir įtaką Jurbarko krašto vystymuisi. Politikas teigė, kad Raudonė taps didžiuliu traukos centru Lietuvos bei užsienio turistams, o bendruomenei bus sudaryta galimybė pilyje rengti šventes.

Panašias kalbas spalio 17-ąją išgirdo ir Raudonės bendruomenė, pakviesta į susitikimą susipažinti su planais, kuriuos svajojama įkūnyti pilyje.

Spalio 2 d. Jurbarko r. savivaldybės administracija pasirašė paslaugų teikimo sutartį su viešąja įstaiga „Idea populi“ dėl Raudonės pilies galimybių studijos parengimo ir konsultacijos investicijų pritraukimo klausimais.

Būtent ši įmonė susirinkusiems Raudonės gyventojams pristatė pilies viziją, šio objekto išskirtinumą Europos ir regiono turizmo kontekste, supažindino su Raudonės pilies komplekso privalumais ir galimomis veiklomis, pateikė atnaujinamo pilies parko duomenis, investicijų poreikį, naudą bendruomenei, atsakė į klausimus.

Dar po savaitės toks pristatymas bus surengtas ir savivaldybės tarybai.

Domėjosi sėkme

Raudoniškiams kalbėjusi „Idea Populi“ atstovė Milda Kurmytė tikino, kad paruošė smulkią informaciją ir pasiūlymą galimiems investuotojams. Tačiau rajono politikai dar turės apsispręsti, kokių investuotojų norės ir kokius reikalavimus jiems kels.

Konsultantės teigimu, pilis tikrai turėtų sudominti investuotojus, nes yra unikalus kultūros paveldo objektas. „Analizavome tokių objektų sėkmės pavyzdžius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Raudonės pilis yra unikali, tačiau, kad ji būtų sėkminga, reikės veiklų sinergijos. Todėl manome, kad optimaliausia būtų, jei pilyje veiktų viešbutis, maitinimo įstaiga, būtų muziejus ir kartu – bendruomenės veiklos“,- sakė M. Kurmytė.

Kalbėdama apie galimybes, ji akcentavo ir tai, kad Raudonė negali funkcionuoti viena. Sėkmė lydės tik tuo atveju, jei objektas bus integruotas į Panemunės turistinį kelią ir kartu su Raudondvario dvaru bei Panemunės pilimi sudarys pilių, kuriose galima apsistoti, kompleksą.

„Po rekonstrukcijos ir verslo atėjimo Raudondvario dvaras sulaukia apie 50 tūkst. lankytojų, Panemunės pilis – apie 30 tūkst. Raudonės pilyje per metus apsilanko maždaug 15 tūkst. Todėl augti turistų skaičiui yra didelės galimybės. Juolab kad ne tik pilis unikali, bet ir pats rajonas. Čia yra net 323 kultūros paveldo objektai: 37 memorialiniai, 10 inžinerinių, 20 dailės, 90 architektūrinių ir daug kitų. Ne kiekvienas kraštas gali pasigirti tokiais dalykais“, – tikino M. Kurmytė.

Būtent greta esanti Panemunės pilis esą yra puikus sėkmės pavyzdys Raudonei, nes pernai buvo įtraukta į dienraščio „The Indipendent“ Europos geriausių pilių, kuriose verta apsistoti, sąrašus.

Raudonės pilies pranašumas ir tai, kad ji – lengvai pasiekiama iš didmiesčių, kurie turi oro uostus.

Reikės pinigų

Pasak M. Kurmytės, investuotojams prireiks nemažai pinigų, norint, kad pilis taptų tinkama naudoti. Pastatas smarkiai nusidėvėjęs – net 67 proc. Be to, būtina naujai įrengti pagrindines komunikacijas, šildymo sistemą ir t.t. Vien šie darbai kainuos ne mažiau dviejų milijonų eurų. Dar nemažą sumą atsieis pastato interjero sutvarkymas.

„Turime paruošę du scenarijus. Optimistinis, kai investuotojas ateina ir viską padaro pats. Tačiau yra ir pesimistinis variantas, kai savivaldybei gali tekti dalį darbų padaryti. Žinoma, mes tikėsimės optimistinio“, – sakė M. Kurmytė.

„Idea populi“ atstovai pristatė ir planus, kaip bus ieškoma investuotojų. Tikimasi, kad verslininkus pavyks sudominti per įvairiose šalyse vykstančias turizmo muges, pristatant pasiūlymus užsienio valstybių prekybos rūmuose, platinant informaciją specializuotuose žurnaluose, kurie skirti investuotojams.

„Taip pat planuojame siūlyti investuoti ir viešbučių tinklams. Puikiai suprantame, kad būsimas viešbutis pilyje negalės būti prastas, mažiausiai – keturių žvaigždučių“, – sakė M. Kurmytė.

Tikimasi ir to, kad investuotojas sutiks dirbti tik koncesiniais pagrindais. Kitaip tariant – be jokios savivaldybės finansinės ar kitokios pagalbos, tik už tai, kad turės galimybę naudotis pilimi.

Kur ieškoti investuotojų siūlė ir patys raudoniškiai. Žmonės svarstė, kad sutvarkyti pilį ir vystyti verslą joje galėtų ir buvusių dvaro šeimininkų palikuonys.

Bendruomenės neatskirs

Pristatymo išklausę raudoniškiai iš esmės domėjosi dviem dalykais. Pirmasis – kaip savivaldybė garantuos, kad bendruomenė ir toliau galės naudotis jai gyvybiškai reikalingomis pilies patalpomis. Miestelyje be pilies nėra daugiau jokių salių, kur galėtų vykti kultūriniai ar sporto renginiai. Antrasis – kada konkrečiai paaiškės pilies ateitis ir prasidės darbai.

„Mūsų vizija tokia, kad pilis be bendruomenės tikrai negyvuos. Rajono politikai dar turės nuspręsti, kokius reikalavimus kels investuotojui. Nes ne tik investuotojas rinksis pilį, bet ir jūs rinksitės investuotoją“, – sakė M. Kurmytė.

Pristatymo rengėjai ir meras S. Mockevičius tikino, kad atsiradus investuotojui Raudonės bendruomenė nebus atskirta ne tik nuo kultūrinio, bet ir ūkinio gyvenimo. Esą verslininkų bus prašoma, kad įrenginėjant pilį ir jai veikiant būtų samdoma kuo daugiau vietinių žmonių.

„Manome, kad kai pilis bus gyva, gerokai pagerės verslo aplinka ir miestelyje esantiems svečių namams, turizmo sodyboms. Ne visi pilies lankytojai galės ar norės apsistoti ten įrengtame viešbutyje“, – sakė M. Kurmytė.

Konkretumo nėra

Prakalbus apie tai, kad savivaldybė pati rinksis investuotoją ir jiems kels reikalavimus, visiems susirinkusiesiems rūpimą klausimą uždavė Raudonės bendruomenės pirmininkas Vytas Urbštas. Pasak vyro, raudoniškiai nuolat girdi apie galimus investuotojus, apie tai, kad yra norinčiųjų, tačiau niekas neįvardija bent vieno galimo.

„Jūs pasakykite konkrečiai, tai yra kažkas konkretaus, ar tai tik kalbos“, – klausė raudoniškis.

Atsakymas vėl, deja, buvo abstraktus – esą pirmiau rajonas turi nuspręsti, kokio investuotojo nori, o tuomet vyks paieškos.

Tikimasi, kad darbai įsibėgės ir veikla prasidės per artimiausius porą ar trejetą metų. „Idea populi“ atstovai raudoniškiams pateikė galimos darbų eigos grafiką. Jame nurodoma, kad lygiagrečiai jau vyksta keletas parengiamųjų darbų – investuotojo paieška, pilies parko rekonstrukcijos projektas, o šiuos turėtų sekti statybos ir vidaus įrengimo darbai.

„Laiko švaistyti niekas nenori, nes vien statybos darbai truks nuo pusės iki pusantrų metų. Todėl tikimės, kad viską pavyks padaryti iki 2021-ųjų“, – tikino M. Kurmytė.

Šiemet rugsėjo pirmosios skambutis Raudonės pilyje nei į šventę, nei į pamokas jau nekvietė – čia buvusi mokykla uždaryta. Pilis dabar patikėta Raudonės seniūnijai, tačiau tuščias pastatas visada įskelia galvos skausmą. Belieka tikėtis Raudonės žmonių bendruomeniškumo, kitaip į pilį, kaip ir daugelį tuščių pastatų, nukryps vandalų ar šiaip „pramogų“ ieškotojų žvilgsniai.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook