Pinigai: švietimo pagalbai paliktas podukros vaidmuo

Pinigai: švietimo pagalbai paliktas podukros vaidmuo (0)

2019-11-04

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė mano, kad rajone su švietimo pagalbos teikimo problemomis tvarkomasi neblogai, tačiau įstaigų vadovai skundžiasi per mažu finansavimu ir specialistų trūkumu. J. Stanaitienės nuotr

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuolat deklaruoja švietimo pagalbos specialistų reikšmę ugdymo procese, skelbiama, kad šioms funkcijoms atlikti didinamas finansavimas, tačiau savivaldybės, kurioms deleguota ši funkcija, o dar labiau – švietimo įstaigų vadovai žino, kad šiai sričiai lėšų toli gražu nepakanka.

Ilgai jaukinosi

Pasak Jurbarko r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Jolitos Jablonskienės, įstatymais įtvirtintas švietimo pagalbos ir jos specialistų pareigybes įstaigų vadovai įvertino ne iškart.

„Mokytojo padėjėjo pareigybės aprašas atsirado 2004 m. Sąvokos buvo, tačiau kol jos įsigyveno, kol buvo suprasta, ką su tomis pareigomis daryti, užtruko“, – sako vedėja.

Ugdymo įstaigose dirba mokytojų padėjėjai, psichologai, logopedai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai. Prie švietimo specialistų priskirti ir mokyklų bibliotekininkai. Įstaigų vadovai ir bendruomenės įvertino šių specialistų naudą ir jaučia jų trūkumą.

Normatyvai nustato, kad ikimokyklinėje įstaigoje turi būti 0,5 psichologo etato. Bendrojo ugdymo įstaigose etato dydis priklauso nuo moksleivių skaičiaus: iki 120 mokinių – reikalingas ketvirtis psichologo etato, nuo 120 iki 200 – 0,5, 200-300 moksleivių – 0,75 etato, daugiau kaip 300 mokinių – 1 etatas. Logopedo etato dydis priklauso nuo toje įstaigoje besimokančių, turinčių kalbos sutrikimų moksleivių skaičiaus.

Ugdymo įstaigose dirbantys soc. pedagogai vertina socialinę vaiko aplinką. „Šie specialistai vertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos poveikį vaiko raidai, ugdymuisi, stebi, kaip vaikas integruojasi į mokyklos bendruomenę, adaptuojasi. Soc. pedagogai atlieka patyčių prevenciją, seka lankomumo situaciją, identifikuoja problemas ir jas sprendžia, vykdo prevencines programas“, – ką veikia soc. pedagogai aiškina J. Jablonskienė. Ši pareigybė nenumatyta ikimokyklinėse įstaigose.

Specialieji pedagogai pirminiame etape nustato vaiko specialiuosius poreikius, mokymosi lygį. Jei vaikas turi sunkumų, jis nukreipiamas į vaiko gerovės komisiją, kur problemos sprendžiamos, į Pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT), kur esant didesniems raidos sutrikimams nustatomas pagalbos poreikis. Spec. pedagogas padeda mokytojams pritaikyti ugdymo programas konkrečiam vaikui.

Pastaruoju metu švietimo įstaigos vis drąsiau naudojasi galimybe įdarbinti mokytojų padėjėjus. Tai – vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, kurie padeda ribotų galimybių savarankiškai dalyvauti ugdyme ir popamokinėje veikloje turintiems didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams. „Svarstoma, kad šie darbuotojai turėtų turėti pedagoginį išsilavinimą, tada ir jų pagalba būtų veiksmingesnė, tačiau dabar užtenka ir vidurinio išsilavinimo. Svarbu, kad mokytojo padėjėjas gebėtų bendrauti su mokiniais, turėtų žinių apie jų sutrikimų specifiką, gebėtų padėti jiems tiek orientuotis aplinkoje, tiek ugdymo procese“, – sako J. Jablonskienė.

Mokytojų padėjėjų etatų skaičių nustato ugdymo įstaiga, gavusi Pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, kiek valandų su spec. poreikių turinčiu vaiku turėtų dirbti mokytojo padėjėjas.

Darbuotojų rasti nelengva

„Šiuo metu švietimo įstaigose patvirtinti 29 mokytojo padėjėjo etatai, užimta – 23,5. Įstaigos vadovai, gavę PPT išvadas, patys sprendžia, kiek šios pareigybės darbuotojų reikia. Iki 1,5 etato jie patys laisvai skirsto, o esant didesniam poreikiui kreipiasi į administraciją. Visada atsižvelgiame į poreikį ir padidiname etatų skaičių“, – tikina J. Jablonskienė. Pasak jos, dažniausiai nustatoma, kad su vienu vaiku užtenka dirbti 2, 4, kartais – 6 val., todėl etatas nesusidaro.

Pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, dvi įstaigos verčiasi be mokytojų padėjėjų. „Viskas vadovų rankose. Vienoje įstaigoje, kurioje mažos klasės, nuspręsta taupyti lėšas ir su spec. poreikių turinčiais vaikais dirba patys mokytojai, kita įstaiga pagal PPT išvadas galėtų turėti 6 etatus, tačiau išnaudoja tik 3,5. Jei būtų pakankamai lėšų, visi išnaudotų visas galimybes“, – mano J. Jablonskienė.

Jurbarko r. švietimo įstaigose patvirtinti 9,25 psichologo etatai, tačiau specialistai užima tik 6 etatus. Psichologų neturi trys švietimo įstaigos, viena jų dėl psichologo paslaugų teikimo sudariusi sutartį su Jurbarko švietimo centru (JŠC). Logopedo etatų patvirtinta 12,25, užimta – 10,5.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pateiktais duomenimis, spec. pedagogų neturi keturios įstaigos. Joms patvirtinti 6,75 etatai, užimti – 6. Soc. pedagogų etatų ugdymo įstaigose patvirtinta 10,75, užimta – 9,5. „Socialinių pedagogų neturi trys įstaigos – „Nykštukas“, „Ąžuoliukas“ ir Jurbarkų mokykla-darželis. Šioms įstaigoms etatų normatyvuose ši pareigybė nenumatyta, tačiau jos teigia, kad ši pareigybė šioms švietimo įstaigoms būtų reikalinga“, – tikina J. Jablonskienė.

Kai kurioms pareigybėms rasti darbuotojų – nelengva užduotis. „Kai kurių specialybių jaunimas nesirenka studijuoti, o ir baigęs studijas į Jurbarką negrįžta. Psichologu mokykloje gali dirbti tik magistro studijas baigę specialistai, bakalauro neužtenka. Paprastai įstaiga siūlo 0,5 ar net 0,25 etato, tada darbuotojui tenka ieškoti darbo keliose įstaigose, važinėti. Tai taip pat lemia, kad ne visi etatai užimti“, – mano J. Jablonskienė.

Mažai pinigų

Kad sunku rasti darbuotojų, tikina ir švietimo įstaigų vadovai, bet vis tik svarbiausia priežastis, kodėl švietimo pagalba teikiama nepakankamai – per mažas finansavimas. Nepakankamą finansavimą švietimo pagalbai, kaip vieną iš didesnių problemų, įvardija Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos direktorė Vida Greičiūtė. „Kasmet daugėja mokinių, kuriems trūksta socialinių įgūdžių, reikia didesnio dėmesio, reikalinga soc. pedagogo, psichologo pagalba. Kalbama, kad šiai sričiai dėmesys būtinas, tačiau pinigų trūksta“, – sako V. Greičiūtė. Veliuonos gimnazijoje keletą metų dirba jauna psichologė iš Kauno, kurios pagalba mokiniams – labai reikalinga.

„Didžiausia problema – neturime psichologo. Ieškojome jo visur, skelbimas mokyklos internetinėje svetainėje įdėtas, bet norinčiųjų neatsiranda“, – sako Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nijolė Jurkšaitienė, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas. Šiai pareigybei įstaigoje padidintas etatas nuo 0,25 iki 0,5, bet tai problemos išspręsti nepadeda. Atsiradus būtinybei mokyklos vadovai kreipiasi į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorę Zitą Tytmonienę, kuri padeda rasti psichologo pagalbą. Mokykloje besimokantys mokiniai iš Raseinių rajono pagalbos ieško ten.

Kitų švietimo pagalbos specialistų Šimkaičiuose užtenka. Mokytojo padėjėja dirba viena mokyklos pedagogė, turinti mažesnį darbo valandų skaičių. „Kol kas su pinigais įsitenkame. Tiesa, reikėjo papildomai lėšų prašyti mokytojo padėjėjui ikimokyklinio ugdymo grupėje“, – sako N. Jurkšaitienė.

Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos direktorius Artūras Matukaitis žodžių į vatą nevynioja. „Nesąmonė, pinigų nėra. Švietimo pagalbai turim naudoti pinigus iš mokytojų atlyginimų fondo. Neveikia ta metodika kažkaip“, – sako A. Matukaitis.

Pasak direktoriaus, 0,5 etato psichologo – laisvas. „Sunku rasti specialistą. O bet kokio ir nereikia. Kad būtų suteikta tinkama pagalba, turi dirbti geras specialistas. Tada bus nauda“, – įsitikinęs A. Matukaitis. Pasak jo, mažoka ir 0,5 logopedo etato – tėvai norėtų daugiau paslaugų, yra daugiau vaikų, kuriems šio specialisto konsultacijos reikalingos. Įstaiga išnaudoja 1,25 etato iš turimų 1,5, skirto mokytojo padėjėjams. „Turime pirmoką su autizmo diagnoze, kuriam padėti turėjome vienai mokytojo padėjėjai skirti 0,75 etato. Dar 0,5 etato dirba viena pedagogė. Trečiam padėjėjui etatų nebeužtenka“, – sako A. Matukaitis.

Perskirsto, bet neužtenka

Pasak savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Audronės Stoškienės, pagal mokymo lėšų apskaičiavimo metodiką Jurbarko r. švietimo įstaigoms švietimo pagalbai ministerija šiemet suskaičiavo 427 911 Eur poreikį. Sausį iš visų įstaigų buvo surinkta informacija, ar pakanka lėšų švietimo pagalbai finansuoti. „Lėšų pakako tik 3 įstaigoms – Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijai, Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinei mokyklai bei Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklai. Kitos švietimo įstaigos pateikė skaičiavimus, bendra trūkstama lėšų suma buvo 278427 Eur“, – atsakydama į redakcijos klausimus teigia A. Stoškienė.

Tada skaičiuota, kad lėšų užteks iki rugsėjo, o po to buvo tikimasi sprendimo iš ministerijos, tačiau rekomenduota ir įstaigų vadovams persižiūrėti turimus etatus. Rugsėjį surinkus informaciją paaiškėjo, kad švietimo įstaigoms trūksta 127 tūkst. Eur, JŠC pedagoginei psichologinei tarnybai – 21,5 tūkst. Eur. Lėšų trūko ir dėl kitų priežasčių – išmokėtos išeitinės kompensacijos, papildomų lėšų prireikė ugdymo planui įgyvendinti, apmokėti už brandos egzaminų vykdymą ir kitoms reikmėms.

Nuo 2018 m. rugsėjo pradėjus mokymo lėšas skaičiuoti pagal naują metodiką, metų pradžioje paliekamas 2,4 proc. mokymo lėšų rezervas – beveik 121 tūkst. Eur, kurį skirsto savivaldybė. Taip pat gautos papildomos lėšos iš ministerijos – 72 tūkst. Eur.  Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija lėšas paskirstė įstaigoms. „Bendras poreikis buvo didesnis, nei paskirstytos švietimo įstaigoms mokymo reikmių lėšos. Tikiuosi, kad jų iki metų galo pakaks“, – mano A. Stoškienė.

Poreikis didėja

Švietimo įstaigų vadovai pastebi, kad vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, nemažėja, greičiau – daugėja. „Gal didelio didėjimo nėra, bet įvertinus, kad mokinių apskritai mažėja, vaikų su spec. poreikiais santykinai yra daugiau“, – sako J. Jablonskienė. Ji pastebi, kad PPT nustatoma didesni sutrikimai, vaikams reikalinga didesnė pagalba. Į PPT dėl įvairių sutrikimų 2017 m. kreipėsi 273 asmenys, 2018 m. – 395, šiemet, iki rugsėjo pabaigos – 355. Tačiau 2017 m. buvo suteikta 412 konsultacijų, o 2018 m. – jau 1021. Vadinasi, sutrikimai – didesni, reikalingas ilgesnis darbas.

Panašios tendencijos vyrauja visoje Lietuvoje, todėl Seimui pateiktos svarstyti švietimo, mokslo ir kultūros ministro Algirdo Monkevičiaus įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sudaryti prielaidas savivaldybėms ir toliau dalį nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų piniginei socialinei paramai mokėti skirti švietimo pagalbai.

Ministerijos skaičiavimu, Jurbarko r. savivaldybėje tokių lėšų kasmet lieka 1,5 mln. Pasak A. Stoškienės, dėl šių lėšų vyksta nesibaigianti diskusija, nes jų apskaičiavimo metodika – gana paini. „Aritmetinis lėšų skirtumas naudojamas kitai socialinei paramai finansuoti ir yra labai griežtai apibrėžtas. Nepanaudotų lėšų rezervo metų pabaigai nepaliekame, paprastai jis paskirstomas jau metų pradžioje, tvirtinant einamųjų metų savivaldybės biudžetą. Šios lėšos paskirstomos kitai socialinei paramai finansuoti. Šiais metais numatomos sutaupyti lėšos taip pat biudžeto tvirtinimo metu buvo paskirstytos kitai socialinei paramai finansuoti. Švietimo pagalbai finansuoti iš šių sutaupytų lėšų šiuo metu nenumatoma“, – sako A. Stoškienė.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook