Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Politikų taupumą pirmiausia pajuto ligoniai

Politikų taupumą pirmiausia pajuto ligoniai (5)

2018-03-04

Savivaldybės tarybos narys Algirdas Gudaitis ne tik pasiūlė gerokai sumažinti socialinių paslaugų įmonei automobiliui įsigyti skiriamą pinigų sumą, bet ir paragino pakeisti įstaigos direktorę. L. Pilecko nuotr

Vasario 21 d. „Šviesa“ rašė apie nepataisomai sugedusį VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ autobusą „Peugeot Boxer“, kuriuo į hemodializės procedūras buvo vežami pacientai. Įstaigos direktorė Audronė Balčiūnienė skubiai kreipėsi į Jurbarko r. savivaldybės tarybą, prašydama pinigų naujai transporto priemonei. Svarstant šį klausimą tarybos posėdyje įsiplieskė ugningos diskusijos, kuriose supleškėjo didelė dalis prašomų pinigų.

Pabaiga – numatyta

Apie gendantį, beveik pusę milijono kilometrų nuvažiavusį autobusą A. Balčiūnienė savivaldybės vadovus informavo prieš metus, o vasario pradžioje atsiuntė raštą, kad „Peugeot Boxer“ gali nebevažiuoti bet kurią akimirką. Vasario 19-ąją taip ir atsitiko.

Sugedus autobusui, kuriuo tris dienas per savaitę į procedūras buvo vežami pacientai iš įvairių rajono seniūnijų, šiai paslaugai vykdyti buvo paimtas kitas įstaigos autobusas, kuriuo buvo vežami dienos centro klientai, teikiamos įvairios socialinės paslaugos namuose.

„Mes paslaugą dializuojamiems pacientams užtikriname, tačiau kenčia kiti klientai, darbuotojai naudojasi savo asmeniniu transportu“, – sugedus automobiliui sakė A. Balčiūnienė.

Įstaigos direktorė paprašė tarybos narių leidimo įsigyti naują autobusą ir skirti pinigų pradinei įmokai, nes transporto priemonę norėta pirkti lizingo būdu. Parengtame sprendimo projekte buvo įvardyta ne didesnė nei 50 tūkst. Eur suma, savivaldybės buvo prašoma pusė – iki 25 tūkst. Eur. Prašymas buvo svarstytas komitetų posėdžiuose.

Du iš jų – Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų ir Socialinių klausimų sprendimo projektui pritarė, tačiau Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komitetas balsavo už jo pirmininko Algirdo Gudaičio siūlymą leisti VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ automobiliui išleisti tik iki 30 tūkst. Eur, tada savivaldybei prisidėti reikėtų tik 15 tūkst. Eur. Toks komiteto pasiūlymas buvo pristatytas ir savivaldybės tarybos posėdyje.

Mažinti – ne visiems

Nors „Jurbarko socialinės paslaugos“ automobilio įsigijimo klausimas turėjo būti svarstomas paskutinis, jau posėdžio pradžioje, svarstant biudžetą, A. Gudaitis pasiūlė sumažinti biudžeto projekte šiai įstaigai automobiliui įsigyti numatytą sumą.

Įdomiai toks pasiūlymas nuskambėjo pristačius, kad bus prašoma patvirtinti socialiai orientuotą savivaldybės biudžetą, o Finansų skyriaus vedėjai Audronei Stoškienei pasakojant, kad pernai pavyko sutaupyti beveik 1,4 mln. Eur, o šių metų biudžete taip pat lieka nepaskirstyta 155 tūkst. Eur.

Kai kuriems tarybos nariams kilo pagrįstų klausimų, kodėl lėšas siūloma mažinti socialinei įstaigai. O dėl biudžete numatytų keliasdešimt tūkst. eurų kultūros centrų autobusui ir apie 44 tūkst. Eur dviem savivaldybės administracijos automobiliams diskusijų ir abejonių niekam nekilo.

Merui paraginus apie VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ prašymą diskutuoti, kai ateis to klausimo eilė, tarybos nariai draugiškai pritarė A. Gudaičio siūlomai sprendimo pataisai su mažesne suma įstaigos autobusui.

Pagrasino, kad neveš ligonių

Nieko stebėtina, kad pajutusi, į kurią pusę krypsta tarybos narių nuomonė, „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktorė kalbėti į tribūną atėjo susijaudinusi. „Mes vykdome savivaldybės pavestą funkciją – vežame ligonius, kuriems hemodializės procedūra yra gyvybiškai svarbi. Drąsiai galiu sakyti, kad nuo kovo 1 d. šios paslaugos teikti neturėsime galimybių, nes neturime kuo vežti. Beliks įteikti klientams lapelius, kad jie gali daryti, ką nori“, – sakė A. Balčiūnienė.

Tokie žodžiai itin suerzino A. Gudaitį, tačiau kai kurie tarybos nariai, rodos, padėtį vertino kiek kitaip ir siūlė įsiklausyti į įstaigos vadovės žodžius. Ji tikino, kad pavežėjimo į hemodializes paslauga yra nusotolinga, nes klientai padengia tik pusę paslaugai vykdyti reikalingų išlaidų. „Jei mes suteikiame paslaugų už 7 tūkst. Eur, tai iš klientų gauname vos 3,5 tūkst. Eur. Visi pinigai skiriami transporto priemonei išlaikyti, remontuoti, kurui. Trūkstamą sumą dengiame iš įstaigos uždirbtų pinigų teikiant kitas paslaugas. Dotacijų šiai paslaugai mes negauname“, – tvirtino A. Balčiūnienė.

Palaikyti įstaigos norą teikti kokybišką paslaugą ragino tarybos narys Donatas Jackis. „Siūlau savivaldybei skirti bent 30 tūkst. Eur šiai įstaigai. Nežlugdykime įstaigos, versdami ją mokėti už autobusą iš savo uždirbtų lėšų. Jie turi kur panaudoti uždirbtus pinigus. Jei nusprendėme, kad tokią paslaugą teikti reikia, tai padėkime įstaigai tą padaryti“, – sakė jis.

Pasak A. Balčiūnienės, nupirkti M1 klasės automobilį, pritaikytą neįgaliesiems, už 30 tūkst. Eur – nerealu. Be to, reikia numatyti šiokį tokį pabrangimą perkant lizingu. Įmonių apklausa parodė, kad už tokią sumą siūlomas vienintelis autobusas „Renault Trafik“ , tačiau praktika rodo, kad paskelbus viešuosius pirkimus siūloma kaina gerokai skiriasi nuo gautos išankstinėje apklausoje. „Jei pasiūlymas bus 30,1 tūkst. Eur, vėl turėsime eiti į tarybą, prašyti, kad leistų pirkti už didesnę sumą. Taip pirkimas gali užtrukti kelis mėnesius. Kaip reikia dirbti?“ – klausė A. Balčiūnienė.

Tarybos narys Daivaras Rybakovas pasiūlė įstaigos vadovei pasidomėti naudotais automobiliais. Pasak jo, poros metų autobusą galima nupirkti žymiai pigiau. „Aš, kaip verslininkas, neleidžiu savo įmonei pirkti naujų automobilių. Tai – prabanga“, – sakė tarybos narys.

A. Balčiūnienė neatmetė galimybės įsigyti ir naudotą automobilį.

Įžvelgė kerštą

Ar tik taupumas paskatino politikus siūlyti mažesnę sumą socialinių paslaugų įmonės automobiliui?

Kai kurių tarybos narių nuomone, tam buvo ir kitų priežasčių. Tarybos narė Zita Sorokienė suabejojo, ar A. Gudaitis iš viso turi teisę teikti tokius siūlymus, prisiminus istoriją, kaip buvo pakeisti šios įstaigos vadovai. „Gudaitis turėtų susilaikyti nuo siūlymų“, – teigė politikė. Nepaisyti ambicijų ir vieno tarybos nario įtakos ragino ir D. Jackis.

Prieš keletą metų Jurbarko socialinių paslaugų centrui vadovavo A. Gudaičio žmona Genė Gudaitienė. Sujungus jos vadovaujamą įstaigą ir Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centrą, kuriam vadovavo Regina Andriuškienė, buvo įsteigta VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“. Tada kalbėta, kad valdantieji atsikratė Tvarkos ir teisingumo partijai priklausančių vadovų. Naujos įstaigos vadove tapo A. Balčiūnienė, vienintelė atvykusi į konkursą iš trijų dokumentus pateikusių kandidatų.

A. Gudaitis griežtai paneigė, kad jo pasiūlymas atsirado dėl asmeninių priežasčių, ir priminė, kad pasiūlymui pritarė Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto nariai. Tačiau politikas nesusilaikė ir pareiškė, kad, jei įstaigos vadovė nesugeba užtikrinti paslaugos, gal reikėtų galvoti apie kitą direktorę.

Nors virė karštos diskusijos, buvo pateikti neabejotini argumentai, ir atrodė, kad politikai suvokia socialiai pažeidžiamų asmenų padėtį ir norės jais pasirūpinti, paskelbus balsavimą vieninga koalicija kėlė rankas už pinigų sumos automobiliui pirkti sumažinimą, taip dar kartą įrodydama, kad jokie argumentai negali paveikti dar prieš posėdį priimtų susitarimų.

Sprendimui paklus

Kovo 1-osios išvakarėse kalbinta VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorė A. Balčiūnienė sakė, kad privalo vykdyti tarybos nutarimą, o pavežėjimo į hemodializės procedūras paslaugą teiks vieninteliu įstaigos turimu autobusu.

„Dabar rengiame techninę specifikaciją automobiliui ir skelbsime viešąjį pirkimą per Centrinę pirkimo organizaciją“, – sako A. Balčiūnienė. Pageidavimuose bus nurodyti tik būtiniausi techniniai reikalavimai – aukštis, ilgis, variklio galingumas, vietų skaičius, galimybė išimti sėdynes ir pritvirtinti du neįgaliųjų vežimėlius. „Spalvos ar automobilio markės mes tikrai nesirenkame“, – tikina įstaigos direktorė.

Kadangi bus galima siūlyti ir naudotus automobilius, bus nurodyta tam tikra rida. „Poros metų automobilis gali būti nuvažiavęs labai nedaug, bet gali būti įveikęs jau ir pora šimtų tūkstančių kilometrų. Turime apsidrausti“, – sako A. Balčiūnienė. Dializuojamų pacientų vežimo paslaugai teikti naudotas autobusas per metus nuvažiuoja 50 tūkst. km.

Visos pirkimo procedūros gali užtrukti ir iki dviejų mėnesių. Tiek laiko įstaiga planuoja verstis su savo turimu transportu. „Negražu taip sakyti, bet mums gelbėja ir ligų sezonas – klientams reikia mažiau paslaugų, tad visur šiaip taip spėjame. Bus sunku, bet paslaugas teiksime visas“, – patikina A. Balčiūnienė.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook