Balsavimas

Ar miesto gatvės žiemą prižiūrimos tinkamai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Problemoms aptarti susirinkime neliko laiko

Problemoms aptarti susirinkime neliko laiko (0)

2017-11-15

Trečiadienį Jurbarko rajono seniūnaičiai susitiko su savivaldybės vadovais, administracijos specialistais ir seniūnais. Nors seniūnaičiai renkami nuo 2009 m., ką jie privalo ar gali veikti, ne visada suprantama, o pareigybės svoris sprendžiant gyventojų reikalus labiausiai priklauso nuo paties seniūnaičio iniciatyvumo ir asmeninių savybių. 

Ką veikia seniūnaičiai?

Seniūnaičiai dažniausiai įvardijami kaip geriausi seniūnų pagalbininkai. Vietos savivaldos įstatyme numatyta daug jų teisių ir pareigų.

Seniūnaičiai dalyvauja rengiant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, svarstant klausimus dėl socialinės paramos, dalyvauja komisijose ir gyventojų apklausose, sueigose, skatina gyventojus rūpintis aplinka, organizuoja renginius, rūpinasi bendruomenės nariais.

2009 m. įvykus pirmiesiems seniūnaičių rinkimams gyventojai dar ilgai nesuprato, kas yra šie žmonės. Užtruko nemažai laiko, kol paaiškėjo, kad seniūnaičiams galima pasiguosti dėl įvairiausių reikalų – nesutvarkytų gatvių, nedegančių šviestuvų, triukšmo ar net blogų kaimynų. Tiesa, patys seniūnaičiai išspręsti nieko negali, tačiau gali apie visas gyventojų problemas pranešti seniūnams ir juos vis paraginti.

„Iš pradžių žmonės nesuprato, kas aš esu. Pati važiavau per namus, kalbinau, klausiau, kaip gyvena. O dabar jau visi žino, kad gali į mane kreiptis visokiais klausimais. Aš galiu išklausyti, patarti ir padėti ieškoti pagalbos“, – sako ketvirtą kadenciją Vidkiemio seniūnaitijos seniūnaite renkama Rasa Karalienė. Moteris tikina, kad vienas seniūnaitis nieko negali, tačiau drauge su seniūnu ir stipria bendruomene galima išspręsti daug problemų.

Kad reikia dirbti ranka rankon su seniūnu, tikina taip pat ketvirtą kadenciją seniūnaičiu esantis juodaitiškis Stanislovas Marcinkus. „Seniūnė daugiau viskuo rūpinasi. Mes, seniūnaičiai, patariame, dalyvaujame bendruomenės susirinkimuose. Mūsų seniūnija maža, žmonių nedaug, tad ir problemų daug nėra“, – seniūnaičio pareigomis nesiskundžia S. Marcinkus.

Kaimuose dirbantys seniūnaičiai dažniausiai būna ir aktyvūs bendruomenių nariai, todėl sunku atskirti, ar žmonės ieško seniūnaičio, ar bendruomenės atstovo pagalbos, o ir patys darbai – panašūs. Tačiau kaime bene visi žino, į ką, atsiradus reikalui, kreiptis – seniūnaičiai yra mažų bendruomenių aktyviausi nariai.

Kiek kitokia padėtis mieste. Čia žmonės labiau užsidarę, nėra vieningos bendruomenės, todėl miesto seniūnijoje daug sunkiau išrinkti seniūnaičius. „Nėra nei kam pasiūlyti, nei dirbti labai kas nori. Seniūnaičių rinkimų įstatymas toks, kad mieste iš pirmo karto dažnai nepavyksta jų išrinkti – reikia, kad balsuotų bent 5 proc. seniūnaitijos gyventojų“, – aiškina šiuos rinkimus kuruojanti Jurbarko r. savivaldybės Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Danutė Matelienė.

Miesto seniūnaičiams ir dirbti daug sunkiau – arba juos pažįsta tik už juos balsavę gyventojai, arba seniūnaitis turi būti itin aktyvus ir belstis į valdžios duris su reikalavimais, arba, kaip dažnai būna, gyventojai metų metus nei žino, nei mato, kas yra jų seniūnaitis.

Pateikė daug informacijos

Vienas iš susirinkimo tikslų ir buvo naujai išrinktus seniūnaičius supažindinti su savivaldybės vadovais, specialistais, o ir šiems ne pro šalį pažiūrėti į visuose rajono pakraščiuose dirbančius žmones.

„Turime 56 seniūnaitijas, išrinktas 51 seniūnaitis, tad norėjome sukviesti visus susipažinti, paprašėme savivaldybės specialistų jiems pateikti informaciją apie projektus, finansus“, – sakė susirinkimą vedusi D. Matelienė. Ji pasidžiaugė keliolika seniūnaičių, kurie išrenkami jau ketvirtą kadenciją. Specialistė pasidalijo naujiena, kad po savivaldos rinkimų 2019 m. seniūnaičiai bus renkami jau ketverių metų kadencijai.

Seniūnaičius pasveikino Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir administracijos direktorė Vida Rekešienė. „Seniūnaičiais tampa neatsitiktiniai žmonės – jie iniciatyvūs, gyventojai jais pasitiki. Spręskime problemas, kol jos neįsisenėjusios. Kreipkitės į seniūnus, o jei nerandate su jais kalbos – tiesiai į mus“, – sakė meras.

Vykdomus ir būsimus investicinius projektus darniu duetu pristatė Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ernestas Sinkus ir Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja Gražina Gadliauskienė. Seniūnaičiai sužinojo apie numatytus statyti vandens gerinimo įrenginius, planuojamas tvarkyti gatves, parkus, naujus dviračių takus, mokyklų, darželių ir kultūros centrų tvarkymo darbus ir kitas investicijas. „Per keletą metų numatytų įgyvendinti per 30 projektų vertė siekia 15 mln. eurų“, – sakė E. Sinkus, o G. Gadliauskienė prašė seniūnaičių pagalbos sukviečiant gyventojus į projektų viešinimo renginius.

Apie galimybes kaimo gyventojams pasinaudoti projektinėmis lėšomis pasakojo Vietos veiklos grupės „Nemunas“ administracijos vadovas Arūnas Stasiūnas, o Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasida Kalinauskienė informavo, kaip buvo padalyti Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bendruomenėms skirti 23 tūkst. Eur ir kokie projektai už juos buvo įgyvendinti. Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė informavo, iš kokių šaltinių lėšos pasiekia seniūnijas ir kam jos naudojamos.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė prašė seniūnaičių nelikti abejingų ir informuoti skyrių apie skriaudžiamus vaikus. Seniūnaičiai sukruto išgirdę, kad nuo kitų metų nebeliks ne tik sąvokos „socialinės rizikos šeima“, bet ir paties Vaikų teisių apsaugos skyriaus, kuris taps pavaldus ministerijai, o tėvai galės būti baudžiami jei vaiką iki 7 metų vieną paliks namie ar išleis į kiemą.

Gaus išmokas

Tarybos ir mero sekretoriato vyr. specialistė Indrė Gavėnė informavo apie išmokas seniūnaičiams. 60 eurų per pusmetį už seniūnaičių patirtas išlaidas bus skiriama nuo kitų metų.

Pusmetį seniūnaičiai privalės rinkti išlaidas pateisinančius dokumentus, vėliau juos drauge su numatytos formos ataskaita pateikti seniūnams. Šie, patikrinę išlaidų pagrįstumą, ataskaitas perduos savivaldybės centrinei buhalterijai.

„Atkreipkite dėmesį, kad šiuos pinigus jūs galite leisti tik kanceliarinėms, pašto prekėms ir išlaidoms, telefono ir interneto paslaugoms apmokėti ir kurui. Kastuvo pirkti negalima“, – sakė I. Gavėnė.

„Seniūnaičiai yra puikiausias savanorystės pavyzdys. Iki šiol jie dirbo visuomeniniais pagrindais. Numatyta išmoka bent simboliškai atlygins už jų darbą“, – sakė D. Matelienė. Apie išmokas seniūnaičiams buvo diskutuota dar gegužės mėnesį, įvyko seniūnaičių sueigos, tačiau pasiūlymų sulaukta tik šešių. Smalininkų seniūnijos seniūnaičių išplėstinė sueiga nusprendė, kad finansavimas nebūtinas, Raudonės seniūnaičiai pageidavo gauti 200 Eur per metus, o Eržvilko – po 50 Eur kas mėnesį, kiti sumos nenurodė.

Atsakymų neturėjo

Susirinkimui baigiantis žodį gavo ir seniūnaičiai. Kaip visada aktyviausias buvo Kęstučio g. gyventojams atstovaujantis Džeraldas Kiulkaitis. „Einu einu su įvairiomis problemomis pas valdžią – niekas neklauso. Pradedu rašyti raštus, tada sako, kad aš isterikuoju. Kitaip nieko neišeina susitarti, tik problemas iškeliant viešai arba nuolat lipant ant galvų“, – tikina seniūnaitis.

D. Kiulkaitis savivaldybės vadovams pateikė tris klausimus, kurie juos sutrikdė: ar bus kada nors įrengti prekystaliai Kęstučio ir Žemaitės g. sankryžoje veikiančiame turgelyje, ar bus pastatyti šviestuvai pėsčiųjų take tarp Kęstučio g. stovinčių dviejų namų ir ar jurbarkiečiai turės įteisintą maudyklą.

Paklausti paklausė, tačiau tvirtų atsakymų nesulaukė. Apie prekystalius meras tikino išgirdęs pirmą kartą, nors D. Kiulkaitis priminė, kada apie tai merui sakė. Kad tokia idėja yra, patikino G. Gadliauskienė, nes turgelis šioje vietoje labai prigijo. „Reikia paruošti schemą, kas ten galėtų būti, o po to būtina apklausti gyventojus – gal bus nepatenkintų. O gal iš viso ūkininkų turgų reikia kur nors kitur įrengti?“ – svarstė meras, matyt, neprisimindamas, kad tokį turgų jau buvo bandoma įkurti, tačiau žmonės pasirenka jiems patogesnę vietą.

Į kitus klausimus meras atsakyti negalėjo. Dėl maudyklos jam į pagalbą vėl atskubėjo G. Gadliauskienė. Architektė patikino, kad buvo svarstoma įrengti maudyklą prie karjero, tačiau kitoje vietoje nei dabar yra paplūdimys, bet pasirodė, kad užpelkėjusiai pakrantei sutvarkyti reikia milžiniškų lėšų. „Kol kas nieko padaryti negalima“, – konstatavo meras.

Klausučių seniūnaitė Daivutė Gvildienė teiravosi, kodėl vienų bendruomenių projektai savivaldybės finansuojami 10 proc., o kitų – mažiau. „Kokiais kriterijais vadovaujatės skirdami finansavimą? Gal galite paaiškinti?“ – klausė seniūnaitė. Deja, administracijos direktorė V. Rekešienė tesugebėjo atsakyti, kad šį klausimą bus galima apsvarstyti bendruomenių sueigoje. Vadovus vėl gelbėjo savivaldybės specialistai – A. Stoškienė paaiškino, kad Klausučių projektui buvo likę tik tiek pinigų biudžete.

Gal nenorėdami išgirsti daugiau nepatogių klausimų susirinkimo rengėjai paragino apie kitas problemas pakalbėti prie arbatos puodelio.

„Prie arbatos pasakyti pažadai – nesiskaito. Tada gali pasakyti bet ką, o viešai kalbėti – nenori“, – įsitikinęs D. Kiulkaitis. Nieko konkretaus ir naudingo susirinkime tikina neišgirdusi ir R. Karalienė. „Ką jie pasakojo, dirbantys seniūnaičiai žino. Reikėtų kitokio susitikimo formato, kad galėtume pakalbėti, padiskutuoti, išsakyti, kas neramina“, – mano moteris.

Nors daug seniūnaičių arbatos ceremonija nesusigundė, kiti gi tikina, kad besivaišinant pavyko reikalus aptarti. „Man susirinkimas buvo naudingas. Nors daug ką žinojau, bet tikrai buvo įdomu išgirsti apie investicinius projektus, projektų nerašantiems seniūnaičiams turėjo būti naujos ir naudingos A. Stasiūno pateiktos žinios. Ne visi seniūnaičiai gal moka ieškoti informacijos, kiti nėra tokie drąsūs kreiptis į valdžią. Aš pakalbėjau ir su administracijos direktore, ir su seniūnu, ir su Finansų skyriaus vedėja“, – susitikimu nenusivylė Vadžgirio seniūnaitė Erika Žievienė.

Kad kitą kartą reikėtų surengti kitokio formato susitikimą, mano ir D. Matelienė: „Seniūnaičių daug, prie stalo nesusėsi, bet pabendravimui laiko šį kartą gal ir pritrūko.“ Tam pritartų dauguma seniūnaičių – atvykus iš visų rajono pakraščių norėtųsi ne tik išgirsti informaciją, kurią galima rasti internete, bet ir būti išgirstiems, o į klausimus sulaukti atsakymų, bet ne pečių traukymo.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook