Balsavimas

Ar miesto gatvės žiemą prižiūrimos tinkamai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Samariečių lėkštėje – šiltas maistas ir geras žodis

Samariečių lėkštėje – šiltas maistas ir geras žodis (0)

2017-12-16

Gruodžio 4-osios pietūs Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrijos labdaros valgykloje buvo neįprasti – ankštoje patalpoje vos tilpo net tik nuolatiniai lankytojai, bet ir gausus būrys svečių ir sveikintojų. Minėtas valgyklos 20-metis, ir šventinius pietus jurbarkiškiams dovanojo samariečių draugai iš Norvegijos.

Ambicingas sumanymas

Pavasarį Jurbarko samariečiai paminėjo 25-metį. Skyrius Jurbarke įsikurtas praėjus vos kelioms savaitėms po Samariečių bendrijos starto Lietuvoje. Skyrių įkūrė aktyvūs jurbarkiečiai, kuriems rūpėjo spręsti socialines problemas – Kristina ir Anzelmas Vančiai, Bronė ir Alvydas Jašinskai, Onutė Zaleckienė, Birutė Spaustynaitienė, Valė Šeršniovienė ir kiti. Po kelerių metų, išgirdę apie labdaros valgyklą Kelmėje, samariečiai pamanė, kad tokios reikia ir Jurbarke.

„Kilo tokia ambicija – kodėl mes negalim? Dirbau tada savivaldybėje, tad pakalbinau merą Aloyzą Zairį, tuometį Socialinio skyriaus vadovą – jie pritarė. Gavome patalpas Kauno g. 36 name“, – prisimena dabartinė Jurbarko skyriaus pirmininkė Kristina Vančienė.

Valgykla buvo įrengta padedant partneriams iš Vokietijos, parėmė ir savivaldybė, daug prakaito išliejo patys organizacijos nariai. Neseniai valgykla atnaujinta, kad atitiktų higienos reikalavimus. Per 20 valgyklos darbo metų joje lėkštę maisto gavo ne vienas vargstantis jurbarkietis.

Rasti bendrą kalbą

Per šventinius pietus pasveikintos visos labdaros valgykloje dirbusios moterys. Joms gražiausius žodžius tyliai sakė ir valgyklos klientai. „Labai skaniai maitina!“ – vienu balsu tvirtino jie.

Nuo pat įsteigimo valgykloje dirbo Birutė Trumpienė. „Dar prieš atidarymą čia viską tvarkiau, valiau, virtuvėje dirbau 14 metų. Turėjau išeiti sušlubavus sveikatai“, – sakė šventinių pietų dieną ir gimtadienį šventusi B. Trumpienė.

Pirmąją valgyklos darbo dieną joje apsilankė 45 valgytojai, vėliau jų susirinkdavo iki 90. „Ir šiandien matau čia savo pirmųjų klientų“, – tikino pirmoji virėja.

B. Trumpienė buvo tikra virtuvės šeimininkė. Teko įsivesti savo tvarką, klientams išaiškinti jų teises ir pareigas, ieškoti paramos valgyklai. „Eidavau pagalbos ieškoti pas verslininkus, jie mane net „ubagyno direktore“ buvo praminę“, – prisimena samarietė.

Valgykloje buvo rengiamos ir Kūčių vakarienės, svečiuodavosi kunigai.

Tačiau yra ir ne tokių malonių prisiminimų. „Vos nenudūrė manęs čia narkomanas. Apsigyniau su tuščiu vabzdžių nuodų balionėliu“, – prisiminimais dalijasi B. Trumpienė, bet tuoj priduria, kad valgykloje dirbti jai visada buvo gera, apibarti, paauklėti klientai jos klausydavo. „Ne vieną esu pati nuo konteinerio atsivedusi“, – tikina ji.

Kad valgykloje dirbti patiko, sako ir samarietė Audra Vabalienė, dabar dirbanti organizacijos parduotuvėje. „Žmonės ne tik pavalgyti čia užsuka, bet ir pabendrauti, bėdų pasipasakoti. Močiutės ir į parduotuvę užsuka paplepėti. Gaila tik, kad parama valgyklai vis mažėja, nebegalime taip gerai maitinti kaip anksčiau“, – sako A. Vabalienė.

Padėkos sulaukė ir valgykloje keletą metų dirbusi Zita Gaidamavičienė, ir dabar čia triūsianti Zita Bastienė. „Kai išėjau iš darbo, pirmininkas Antanas Kazakevičius liepė surast gerą žmogų, tai prikalbinau Zitą. Dabar ji čia dirba jau kelerius metus“, – įpėdinę giria B. Trumpienė. „Jei tiek metų dirbu, vadinasi – viskas gerai. Susikalbu su klientais, nors kartais tenka ir griežčiau pasakyti“, – nedaugžodžiauja Z. Bastienė.

Verčiasi, kaip gali

Kasdien į valgyklą pietauti ateina arba namo maistą nešasi apie 60-70 socialiai remtinų jurbarkiečių. Ar jiems priklauso nemokamas maistas, kas mėnesį sprendžia komisija, gavusi pajamų ir šeimos sudėties dokumentus. „Maistą gauna įvairaus amžiaus bedarbiai, neįgalieji, pensininkai, grįžę iš kalėjimų, benamiai. Yra ir labai tvarkingų, bet vargo prispaustų žmonių. Labai džiaugiuosi, kad beveik nebeliko girtų klientų. Su tokiais profilaktiškai pasikalba mūsų ūkvedys Antanas Vančys, prisibijo jie ir manęs“, – pasakoja skyriaus pirmininkė K. Vančienė.

Dabar valgykla išlaikoma iš kelių finansavimo šaltinių – beveik 5000 eurų per metus skiria savivaldybė, pinigų surinkti padeda komerciniai pietūs, dializuojamų ligonių maitinimas.

„Didžiausia parama valgyklai – pajamos iš parduotuvės, kurios per mėnesį siekia ir 1500 eurų“, – sako K. Vančienė. Parduotuvėje pardavinėjama užsienio partnerių atvežta labdara.

Dar paramos samariečiai gauna iš „Maisto banko“ akcijų, kuriose surinkti produktai panaudojami valgykloje arba paruošiami maisto paketai vargstantiesiems. „Maisto bankas“ tarpininkauja ir gaunant besibaigiančio galiojimo produktų iš prekybos tinklo „Norfa“.

Prieš 2008 m. krizę samariečiai sulaukdavo daugiau pagalbos iš vietinių mėsos perdirbėjų, gamintojų. Daržovių paaukoja ūkininkai. Samarietės prisimena, kad prieš keliolika metų joms pačioms teko daržoves auginti. „Birutė Alminienė Rotuliuos davė žemės, sodinom, ravėjom ir derlių ėmėm. Tada mūsų daug daugiau buvo, galėjom daugiau darbų padaryti“, – sako K. Vančienė. Pirmininkė džiaugiasi, kad dabar į pagalbą dažnai atskuba valgyklos klientai – labdarą padeda iškrauti, patalpas paremontuoti.

Džiaugsmą dėl sėkmingai veikiančios valgyklos temdo nauji įstatymai – po naujųjų metų labai pakils mokesčiai už darbuotojus. „Nežinau, ar išgyvensime. Tokie įstatymai žlugdo nevyriausybines organizacijas. Pas mus žmonės, negailėdami laiko ir jėgų, dirba už pusę etato, tačiau mokesčius turėsime mokėti kaip už pilną“, – valdžios sprendimais baisisi skyriaus pirmininkė.

Jurbarko samariečiai, be parduotuvės ir valgyklos, dar įsteigė penkis vaikų dienos centrus, kuriuos lanko 120 vaikų. Socialinį verslą vykdanti organizacija įdarbino 14 žmonių. „Samariečiai – viena stambesnių vidutinio verslo įmonių, sumokanti apie 17 tūkst. Eur mokesčių, jos metinė apyvarta siekia 87 tūkst. eurų. Manau, esame socialiai atsakinga organizacija, kuriai rūpi vargstantys gyventojai“, – šventėje sakė buvęs ilgametis organizacijos pirmininkas A. Kazakevičius.

Pagalba reikalinga

Visiems organizacijos nariams, aukojantiems savo laiką ir jėgas, dėkojo ir buvęs samariečių pirmininkas, ir dabartinė vadovė. Pasveikinti atvyko Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, administracijos direktorė Vida Rekešienė ir Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė. „Niekada nežinome, kada patiems prireiks pagalbos. Kai prieš mėnesį su Kristina rinkome aukas, kai kurie šaipėsi, tačiau visada verta pagalvoti, ar gali būti tikras dėl savo ateities“, – sakė meras, įvertinęs svarbų samariečių darbą kovojant su skurdu.

Didelę paramą samariečiams suteikia bičiuliai iš Norvegijos. Kelių LIONS klubų nariai bei norvegų jaunuoliai kasmet atvyksta su dovanomis. Šiemet Jurbarke svečiavosi 23 norvegų delegacija – 13 suaugusiųjų ir 10 jaunų žmonių. „Norvegai pas mus apsilanko jau devintą kartą. Jie skiria po 3 eurus kiekvieno valgyklos lankytojo šventiniams pietums, taip pat padovanojo mums 400 eurų. Svečiai dar paruošė dovanas ir vaišes visiems vaikų dienos centrų lankytojams“, – sako K. Vančienė. Ji įteikė padėkas Norvegijos LIONS klubams.

Norvegų delegacijos vadovė Ragnhild Lunde dėkojo samariečiams už galimybę būti šventėje ir minėti jubiliejų kartu. „Labai džiaugiamės, kad galime padėti tiems, kam pagalbos tikrai reikia“, – sakė viešnia.

Galimybe būti Jurbarke ir pamatyti kitokį gyvenimą džiaugėsi ir aštuoniolikmečiai Marta Fos ir Andersas Flore. „Pas jus labai graži gamta. Vakar važiavome į Jurbarko rajono šeimas – vežėme joms dovanas, kurias surinkome Norvegijoje. Norime padėti jūsų žmonėms“, – sakė jaunuoliai, padėję virtuvėje dalyti maistą ir šventines dovanėles pietaujantiesiems.

Pirmą kartą Jurbarke viešintys jaunuoliai patikino, kad ir Norvegijoje yra neturtingų žmonių, tačiau ten ši problema neafišuojama, problemų turintys gyventojai pagalbą gauna iš valstybės, todėl paprasti piliečiai ieško galimybių padėti vargstantiems kitose šalyse.

Nors Lietuvos samariečių bendrijos Jurbarko skyriaus pirmininkė K. Vančienė guodėsi, kad patalpos organizacijos vykdomoms veikloms ankštos, tačiau jose vis tiek telpa dideli darbai, nuoširdi atjauta, o pagalbą randa tie, kam ji labiausiai reikalinga.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook