Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Seni durpininkų planai viešai pristatomi tik dabar

Seni durpininkų planai viešai pristatomi tik dabar (3)

2019-04-26

UAB „Presto durpės“ užsakymu techninį darbo projektą parengęs UAB „GJ Magma“ steigėjas ir mokslinis vadovas dr. Ginutis Juozapavičius jurbarkiečių durpyno nauda neįtikino. G. Šimboro nuotr

Įtampa dėl Dainių pelkės neslūgsta. Tačiau čia kasti ir perdirbti durpes siekiančios bendrovės „Presto durpės“ ketinimai su Jurbarko r. savivaldybe kalbėtis tik teisme, pamažu bliūkšta: pradėta šnekėtis ir rajono savivaldybėje.

Rajono tarybai nepritarus Dainių pelkės durpių gavybos ir perdirbimo projektui, trečiadienį politikams ir savivaldybės darbuotojams pirmą kartą buvo pristatytas Dainių durpyno techninis darbo projektas.

Parengti tokį projektą UAB „Presto durpės“ jau anksčiau buvo užsakiusi geologine paieška ir žvalgyba, žemės gelmių išteklių naudojimo planų rengimu, karjerų projektavimu, kasybos aplinkai vertinimu užsiimančiai UAB „GJ Magma“. Pristatyti projektą į Jurbarką atvyko šios bendrovės steigėjas ir mokslinis vadovas, projekto autorius dr. Ginutis Juozapavičius.

Pagal techninį darbo projektą numatyta durpes iškasti 129,1 ha plote, kuriame išžvalgytas durpių klodas yra nuo pusės iki trijų metrų storio. Iš viso turėtų būti iškasta ir perdirbta apie 125 tūkst. tonų durpių, skaičiuojant, kai jos yra 40 proc. drėgnumo. Tačiau UAB „Presto durpės“ iš valstybės kartu su durpynu išsinuomojusi 158 ha. Papildomas plotas numatytas gamybiniams pastatams, turėtų būti dvi aikštelės išrautiems kelmams sukrauti, aikštė iškastų durpių rietuvėms, kol durpės pateks į perdirbimo cechą, laikyti, ir kitiems gamybiniams reikalams.

Nors durpininkų akys į Dainių ir kitas dvi, tik Eržvilko seniūnijoje, esančias pelkes nukrypo dar 2003 m., o 2006 m. su rajono savivaldybe, kuriai tuomet vadovavo meras Aloyzas Zairys, iš esmės viskas dėl Dainių (anų dviejų pelkių valstybė neleido įrašyti į eksploatuojamųjų sąrašą) buvo kaip ir sutarta, tačiau dabartinė rajono vadovybė ir rajono taryba nesutinka praėjus 13-16 metų suderinti parengtą projektą ir turi ne tik svarių argumentų, bet ir stoja ginti viešąjį interesą išsaugant švarią aplinką, aplinkinių vietovių ir paties Jurbarko žmonių gyvenimo kokybę.

Bene išsamiausiai į techninius durpyno reikalus įsigilinę tarybos narys, UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius ir rajono meras Skirmantas Mockevičius. Tad projekto autoriui dr. G. Juozapavičiui teko sutikti su išdėstytomis abejonėmis ir argumentais dėl projekto trūkumų ir pažadėti, kad pastabos bus perduotos užsakovui UAB „Presto durpės“, o jeigu užsakovas sutiks, projektą atitinkamai pataisyti.

Daug abejonių ir nesutarimų kyla dėl Dainių pelkėje augančio, o ypač ją supančio miško, kurį numatyta plynai iškirsti. Nors UAB „Presto durpės“ direktorius Andrejus Kirilovas neseniai žiniasklaidai tvirtino, kad jų bendrovei miškas nereikalingas, net ačiū pasakysiąs tiems, kurie jį iškirs ir pasiims, Jurbarke girdėti priešingų nuomonių: durpininkus miškas net labai domina. Spėjama, kad jį iškirtus ir pardavus atsipirktų ne tik valstybei būtina sumokėti daugiau kaip 832 tūkst. Eur kompensacija, bet dar ir gerokai liktų. Taigi tarybos narys K. Jurevičius ir klausė, kam reikia kirsti mišką ten, kur po juo nėra durpių? O toks plotas sudaro apie 20 hektarų. Tad miškas pagal durpyną iš pietų ir vakarų pusių turėtų likti kaip apsauginė zona. Mažiau pakistų dabartinis kraštovaizdis, miškas sulaikytų sklindančias dulkes.

Meras S. Mockevičius ir Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis susirūpinę dėl savivaldybei priklausančio kelio. Juo važinės technika, o kas kelią prižiūrės ir taisys, neaptarta.

Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai baiminasi dėl galimos neigiamos durpių perdirbimo įtakos aplinkinių laukų melioracijos sistemai. Projekte numatyta, kad vandeniui iš pelkės nuleisti būtų panaudota ir melioracijos sistema, vamzdynai, natūralus Vajotos upelis, projekte kažkodėl pavadintas grioviu, kol pelkėje susikaupęs vanduo pateks į Mituvą. O kas atsitiks, jei durpingi nešmenys užterš griovius, užkimš vamzdžius? Už pelkės – apie 300 ha melioruotų laukų. Ar jiems nekils grėsmė? Pagaliau, kaip galima šiaip sau imti ir prisijungti prie kitam savininkui priklausančios sistemos?

Išrautiems kelmams laikyti numatytos dvi aikštelės. Aptariant projektą iškilo abejonių, kas sukrautų kelmų rietuves tvarkys, ar kelmai nebus palikti, o vėliau jais turės pasirūpinti savivaldybė?

Projekto autorius tikino, kad aikštelės numatytos sudėti tik durpėse rastiems kelmams, jie bus panaudoti kurui, o nukirsto miško kelmus tvarkys tas, kas kirs mišką, bet sutiko su pastaba, kad tokiu atveju pakaktų ir vienos, toliau nuo plento numatytos aikštelės.

Aiškėjo nuomonė, kad techninis darbo projektas rengtas vienpusiai, labiau atsižvelgus tik į UAB „Presto durpės“ interesus, o naudojimosi keliais, melioracijos sistema tvarka ir atsakomybė nenumatyta. Netgi melioracijos įrenginių, priklausančių visai kitiems savininkams, nei panaudojimo projekto nėra, nei apie tai kalbėta. Meras S. Mockevičius įsitikinęs, kad turi būti aptartos ir suderintos visos su hidrologija susijusios problemos: kur ir kaip būtų nuleidžiamas pelkės vanduo, kokia jo kokybė. Būtina išsiaiškinti, ar dėl to nekyla grėsmė Jurbarko vandenvietei, natūraliai susijusiai su Mituvos upe. Neįvertintas ir galimas taršos pavojus netolimiems gyventojams ir pačiam Jurbarkui. Meras nesutinka vadovautis 2003-2006 m. atliktais vertinimais ir suderinimais, nes per šešiolika metų daug kas pakito, ir reikalauja durpių gavybos ir perdirbimo poveikį aplinkai įvertinti iš naujo. „Kas garantuos, kad pakilus tokiam vėjui kaip šiandien (trečiadienį Jurbarke tarpais pūtė apie 18-20 m/sek. vėjas, – red.) durpių dulkės nepasieks Jurbarko, kuriame gyvena dešimt tūkstančių žmonių?“ – projekto autoriaus klausė meras.

Dr. G. Juozapavičius teigė, kad tuomet, kai projektas buvo rengiamas, teisės aktai reikalavo 500 m apsaugos zonos ir patarė žiūrėti į Laukėsos durpyną – nedulka. Tačiau aplink šį durpyną yra miškas, o kai kurie netolimi gyventojai tvirtina, kad ir iš to durpyno gerokai padulka.

„Mes – ne prieš verslą, tačiau viskas turi būti aišku, o ne taip, kad pelnas teks vieniems, o problemos liks savivaldybei. Mes siekiame dialogo ir savo pastabas išdėstysime raštu“, – projekto autorių patikino meras. Savo ruožtu dr. G. Juozapavičius žadėjo pastabas perduoti UAB „Presto durpės“ ir, užsakovui sutikus, projektą taisyti atsižvelgus į Jurbarko r. savivaldybės reikalvimus.

Aptarime dalyvavę rajono tarybos nariai įsitikinę, kad ir visuomenė negali likti nuošalėje, turi būti teisingai informuota apie siūlomus kilusių problemų sprendimus. Piliečiai turi galimybę ir teisę pasakyti savo nuomonę, nes Dainių pelkės virsmas veikiančiu durpynu gali turėti didelės ir, deja, neigiamos įtakos ne vien aplinkinių vietovių, bet ir Jurbarko žmonių gyvenimo kokybei.

Gintautas Šimboras



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook