Balsavimas

Ar miesto gatvės žiemą prižiūrimos tinkamai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Seniūnijos verčia naujųjų metų kalendorių

Seniūnijos verčia naujųjų metų kalendorių (4)

2018-01-08

Seniūnai Aidas Mozūraitis, Alvina Bunikienė ir Rimantė Pavalkienė teigia, kad seniūnijų darbuotojai tvarko kasdienius žmonių reikalus ir sprendžia problemas, o didieji darbai nuveikiami susitelkus bendruomenėms ir institucijoms. J. Stanaitienės nuotr

Nauji metai – nauji darbai, džiaugsmai ir rūpesčiai. Skirsnemunės, Juodaičių, Seredžiaus ir Viešvilės seniūnų klausėme, kas liko įrašyta senųjų metų kalendoriaus lapeliuose ir kuo bus pripildytos šių metų dienos. Seniūnai pasakojo apie jau pradėtus ir planuojamus darbus, dalijosi svajonėmis ir viltimis, kad Lietuvos šimtmečio metai ir seniūnijose nepraeis pro šalį.

Neturintys problemų į seniūniją neina

Antrosios naujųjų metų darbo dienos rytą Skirsnemunės seniūną kabinete randame vieną, nors paprastai interesantų čia netrūksta. „Apsilanko 5-6 per dieną. Šiandien jau irgi buvo du, nors dar tik devinta ryto. Vienas užėjo notarinio patvirtinimo, kitas – pasveikinti su naujais metais ir pasiguosti, kad negavo alkoholio parduotuvėje nusipirkti, – šypsodamasis pasakoja seniūnas Aidas Mozūraitis ir patikslina, kad guostasi irgi buvo su jumoru. – Bet tai rodo, kad nesame nutolę, kad žmonės vengtų ar bijotų užeiti į seniūniją net ir neturėdami rimto reikalo.“

Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos mokiniais lankė senus, vienišus gyventojus. Tačiau į žmones A. Mozūraitis eina ne tik prieš šventes. „Bendravimas su žmonėmis, važinėjimas po teritoriją, kelių priežiūra yra seniūno darbas, nors ir kabinete pasėdėti tenka. Su pavaduotoja esam sutarę, kad jai – kabinetinis darbas, o man – visa seniūnijos teritorija, – sako tik antrus metus dirbantis seniūnas. – Ir aš, ir pavaduotoja – abu švieži, ir abu nevietiniai. Ir vietiniams kartais kyla noras pasakyti, kad nežinome jų problemų.“

Nors gyventi vietoje, dirbant tokį darbą, pasak seniūno, būtų privalumas, bet ir važinėjant nėra kliūčių pažinti žmones ir jų rūpesčius.

„Skirsnemunės kaime, kurį mes dažnai pavadiname miesteliu, nors to statuso ir neturi, daugiau kaip 900 gyventojų – pusė visos seniūnijos žmonių, bet karvių jau niekas čia nelaiko, ir vištų tik vienoj kitoj sodyboj yra. Seniūnijoje yra ir labai stambių ūkininkų, bet jie ūkininkauja ne miestelyje. O be žemės ūkio, biudžetinių įstaigų, vienos kitos parduotuvės, nėra nė vienos gamybinės įmonės, kuri sukurtų darbo vietų. Viena didesnių problemų – nedarbas. O juk Skirsnemunėje buvo fabrikas, į kurį net jurbarkiečiai važiuodavo dirbti, buvo pastatyti du aštuonbučiai namai fabriko žmonėms. Dabar mus gelbėja, kad netoli Jurbarkas, nors ir ten darbų nedaug“, – sako seniūnas A. Mozūraitis.

Kita problema – mažėja gyventojų, pernai sumažėjo 50. „2016 m. dar buvo per 2 tūkst., dabar jau tik 1936. Bet džiaugiamės, kad 2017 m. gimė 23 vaikai, o į seniūniją, kartu su tais naujagimiais, iš viso atvyko 130 žmonių“, – džiaugiasi seniūnas ir įvardija dar du – ne tokius džiuginančius skaičius: 41 deklaravo išvykimą į užsienį, 54 žmonės mirė. Be to, ne visi gyvena čia, kur deklaruoja gyvenamąją vietą.

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba prenumeruokite elektroninę versiją.
"Šviesos" inform.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook