Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Startavo garsiai, baigė – po tylos skraiste

Startavo garsiai, baigė – po tylos skraiste (2)

2017-09-11

Antšvenčių kaime, senosios vėjo jėgainės vietoje, netrukus bus pastatyta galingesnė jėgainė – iš Smalininkų bendruomenės energijos gamybos verslą ir visus įsiskolinimus perėmė MB „Aidola“.

Važiuojant pro Smalininkus Antšvenčių kaime nebematyti per aštuonerius metus kraštovaizdžio dalimi tapusios vėjo jėgainės. Į redakciją pasipylė skambučiai – žmonės teiravosi, kas atsitiko Smalininkų bendruomenės centro pastatytai jėgainei, kodėl jos nebeliko. Ne vienas prisiminė, kad šiam projektui pinigų skyrė ir Jurbarko r. savivaldybė, todėl prašė pasidomėti, ar tikslingai buvo panaudotos lėšos.

Tikėjosi daug

Smalininkų bendruomenė – viena aktyviausių Jurbarko rajone. „Jei šiek tiek nepristabdytume, smalininkiečiai panaudotų visus projektams skirtus pinigus ir jų neliktų kitoms bendruomenėms. Ten labai aktyvūs, turintys daug idėjų ir energijos žmonės“, – sako Vietos veiklos grupės (VVG) „Nemunas“ valdybos pirmininkas Egidijus Giedraitis. Ši VVG buvo viena prieš beveik dešimtmetį Smalininkų bendruomenės centro įgyvendinto projekto „Vėjo energijos panaudojimas Smalininkų bendruomenės reikmėms“ rėmėjų.

Smalininkų bendruomenės narė Jolanta Puidokienė (tada – Bertašienė) iškėlė idėją apie galimybę bendruomenei užsidirbti iš atsinaujinančios energijos pardavimo. 2008-2009 m. Lietuvoje buvo sparčiai statomos vėjo jėgainės, Vyriausybė skatino gaminti žaliąją energiją, taigi smalininkiečiai buvo pirmoji vietos bendruomenė, kuri ryžosi įgyvendinti tokį didelį ir brangų projektą.

Planai buvo puikūs – Smalininkų bendruomenės pirmininkė Vanda Stonienė pasakojo, kaip vos pradėjus veikti jėgainei ir nešti pajamas dalis jų bus skiriama Smalininkų miestui tvarkyti, apšvietimui įrengti, šaligatviams tiesti ir kitoms bendruomenės reikmėms. Šis projektas net buvo pripažintas geriausiu 2009 m. gerosios patirties pavyzdžiu ir Kokybės konferencjoje gavo Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio padėką.

Reikėjo daug pinigų

Įgyvendinti projektą, kurio vertė apie 1,3 mln. Lt, lengva nebuvo. Vien dokumentų ruošimas užtruko daugiau nei dvejus metus. Svarbiausias klausimas buvo, iš kur gauti pinigų.

Smalininkų bendruomenė gavo priešprojektinę paramą iš Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos, parėmė LR Žemės ūkio ministerija. Projekto koordinatorės – V. Stonienė ir J. Puidokienė teikė paraišką Lietuvos aplinkos investicijų fondui, kuris skyrė apie 600 tūkst. Lt. 12 tūkst. Lt projektui parengti skyrė Jurbarko r. savivaldybė, panašią sumą smalininkiečių projektui,  pasak E. Giedraičio, skyrė ir VVG „Nemunas“.

Paramos neužteko, todėl Smalininkų bendruomenės centras iš Jurbarko kredito unijos paėmė beveik milijoninę paskolą. Kad ją gautų, projekto sumanytojoms teko laiduoti asmeniniu turtu. Paimta paskola bendruomenę iš karto užgriuvo palūkanomis.

Vis tik bendruomenė planavo, kad pradėjusi veikti jėgainė atneš didelį pelną – apie 110-130 tūkst. Lt per metus. Per penkerius buvo žadama uždirbti milijoną.

Vietoj pelno – nuostoliai

Deja, realybė buvo kitokia. Pirmoji klaida, kurią padarė tokiose projektuose patirties neturėjusi Smalininkų bendruomenė – pasirinktas vėjo jėgainės tipas. 250 kW galios jėgainė pagal vokiečių technologiją WTN ( World Technik Nord) buvo pagaminta Indijoje ir Lietuvoje buvo pirmoji tokio tipo jėgainė. Projekto vykdytojai susidūrė su specialistų, kurie galėtų įrengti ir aptarnauti jėgainę, trūkumu. Ir vėliau iškilus problemų teko susidurti su specialistų trūkumu. „Vėjo jėgainė neatitiko nurodytų parametrų ir susidūrėme su techninio aptarnavimo specialistų nebuvimu. Viskas susidėjo į krūvą, ir projektas nebuvo sėkmingas“, – pripažįsta ir V. Stonienė.

Smalininkų bendruomenės pirmininkė tikino, kad vėjo jėgainė pagamindavo vos 2/3 numatytos pagaminti elektros energijos, o tai neatitiko net nurodytų jėgainės specifikacijų. Apie skaičius V. Stonienė kalbėti nenorėjo ir tikino, kad tai – komercinė paslaptis.

Šie skaičiai paslaptimi nebuvo 2013 m., kai Smalininkų bendruomenė antrą kartą kreipėsi į Jurbarko r. savivaldybės tarybą, prašydama kompensuoti sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį – bendruomenė šių išlaidų nebuvo įtraukusi į savo planus. Per dvejus metus projekto vykdytojai į savivaldybės biudžetą buvo sumokėję per 13 tūkst. Lt nekilnojamojo turto mokesčio, tačiau tada taryba bendruomenei padėti atsisakė.

Pagal tada savivaldybės tarybai pateiktus dokumentus matyti, kad 2013 m. pradžioje Smalininkų bendruomenė turėjo per 800 tūkst. Lt paskolos likutį, kuris nebuvo dengiamas nuo pat 2009 m. Per 2012 m. bendruomenė buvo sumokėjusi per 100 tūkst. Lt palūkanų ir metus baigė su 30 tūkst. Lt nuostoliu.

Galima numanyti, kad situacija per kitus metus ne tik kad negerėjo, bet ėjo vis blogyn – paskolos grąžinimo terminas 2022 m. vis artėjo ir teko sukti galvą, kaip problemą išspręsti. „Projektas baigėsi tuo, kad mes nesugebėjome gauti tokio rezultato, kokio tikėjomės. Situacija klostėsi taip, kad reikėjo rimto sprendimo, todėl labai džiaugiamės, kad atsirado investuotojas, kuris nupirko jėgainę su visais mūsų įsipareigojimais ir skolomis. Bendruomenė nuostolių nepatyrė – pardavėme už tokią sumą, kiek buvome skolingi Jurbarko kredito unijai“, – tikina V. Stonienė.

Nupirko savi

Rugpjūčio pabaigoje kalbinta V. Stonienė nenorėjo kalbėti apie pirkėją. Ji tikino, kad tai privatus asmuo, bet spaudoje pasirodžius skelbimams apie poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimus, kuriuos užsakė vėjo jėgainę Antšvenčių kaime besiruošianti eksploatuoti mažoji bendrija „Aidola“, netruko paaiškėti, kad jos savininkai – J. Puidokienė su vyru.

Moteris, nors nenoromis, patvirtino, kad vėjo jėgainę iš Smalininkų bendruomenės perpirko jos šeima, o apie bendruomenės reikalus patarė klausti V. Stonienės. „Bendruomenė mums pardavė su visomis skolomis ir paskolomis. Dabar vyksta jėgainės remontas – to reikalavo jos būklė. Na, ir imsimės verslo“, – sakė J. Puidokienė.

Po kurio laiko kalbesnė pasidarė ir V. Stonienė. „Labai džiaugiuosi, kad Jolanta perpirko jėgainę. Jie galės imti paskolas ir į ją investuoti, kad jėgainė taptų pelninga. Bendruomenė to padaryti negalėjo – kas mums duos paskolą turint tokius įsiskolinimus? O ir kas iš bendruomenės narių dar norės užsikrauti tokią finansinę atsakomybę?“ – klausė bendruomenės pirmininkė.

 Ne paslaptis, kad prieš pradėdami vėjo jėgainės projektą jos sumanytojai, imdami paskolą, laidavo savo turtu. Pasak V. Stonienės, asmeninių nuostolių jiems kol kas pavyko išvengti, nors visus metus tiek ji, tiek J. Puidokienė dirbo be jokio atlygio.

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimo išvadas, buvęs WTN 250 tipo jėgainės modelis bus pakeistas į naujesnę – Vestas V44 modelio vėjo jėgainę. Jėgainės galia turėtų padidėti nuo 250 iki 600 kW, sparnuotės parametrai – nuo 30 iki 44 m, bokšto aukštis – nuo 50 iki 63 m, o gamintojo deklaruojamas maksimalus garso lygis – nuo 98 iki 101 dBA. Pagal šias išvadas jokio išskirtinio poveikio aplinkai dėl rekonstruojamos vėjo jėgainės nebus ir gyventojai pokyčių nepajus.

Galima sakyti, kad ši istorija baigėsi be didelių nuostolių – Smalininkų bendruomenė atsikratė slėgusios skolų naštos, naujieji jėgainės savininkai tikisi sėkmingo verslo, Jurbarko kredito unija atgavo viltį susigrąžinti paskolintus pinigus. Pinigų prarado tik savivaldybė, o tiksliau – visi Jurbarko r. gyventojai, tačiau tai buvo jau seniai, o ir pasikeitus valiutai iš litų į eurus savivaldybės investuota suma atrodo visai nedidelė.

Bendruomenės nuolat raginamos kuo aktyviau dalyvauti projektuose, tačiau žvelgiant į Smalininkų bendruomenės patirtį vertėtų prisiminti patarlę: „Devynis kartus pamatuok, o dešimtą kirpk!“ Kad ir kokios puikios idėjos ir planai būtų, pirmiausia reikia įvertinti savo galimybes ir viską kruopščiai apskaičiuoti.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook