Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Su dujomis į daugiabutį atitekėjo konfliktai

Su dujomis į daugiabutį atitekėjo konfliktai (3)

2019-09-28

Kompromisą pavyko rasti tik rugsėjo 13 d. surengus Vyturio g. 14 namo gyventojų susirinkimą, kuriame dalyvavo abi konfliktuojančios pusės, savivaldybės ir darbus atlikusios bendrovės „Geovizija“ atstovai. J. Stanaitienės nuotr.

Jurbarkų Vyturio g. 14 namo gyventojai įsivėlė į ginčus – dvylika butų turinčiame name prieš penkerius metus buvo atvestas dujų įvadas, ir nuo tada kiekvienas gyventojas sprendžia pats, kada dujas įsivesti į savo butą. Paskutinis bandymas tai padaryti virto konfliktu, kurį spręsti pakviesti net savivaldybės atstovai.

Rado siurprizą

Dujų įvadas į namą įvestas 2014 m. Kad tą būtų galima padaryti buvo sukurta namo bendrija „Vyturys – 14“, o jos pirmininku tapo Algimantas Jonas Melninkaitis. Tada gyventojai draugiškai sudėjo po 700 litų, nes anksčiau ar vėliau į butus įsivesti dujas žadėjo beveik visi – iki tol namas turėjo savo katilinę ir paeiliui kūreno patys.

Įrengus dujų įvadą, gyventojai nutarė, kad dujas vesis per laiptinę, ten įrengiant skaitiklius ir išvedžiojant vamzdžius į kiekvieną butą, kad būtų išvengta vamzdžių ant išorinių namo sienų.

Tokiu būdu antroje laiptinėje dujas netrukus įsivedė penki gyventojai, pirmojoje laiptinėje tuo metu norą prisijungti nuo dujų įvado iki laiptinės pareiškė viena gyventoja – Regina Banaitienė, kuri sumokėjo už šį vamzdį visą sumą, o norintieji dujas įsivesti vėliau pasižadėjo jai sumokėti atitinkamą dalį patirtų išlaidų. Neseniai tą padarė dar viena dujas įsivedusi kaimynė, o kitas kaimynas – Jonas Sadauskas pasirinko kitą kelią – buvo parengtas kitas projektas ir dujos į jo antrame aukšte esantį butą įvestos per išorinę namo sieną.

„Su žmona buvome keturias dienas išvykę atostogų, o grįžęs rugpjūčio 19 d. ant išorinės buto sienos radau pakabintą dėžę skaitikliui, išvedžiotus vamzdžius, išvestą kaminuką. Žmonos puoselėjamų gėlių loveliai, kurie kliudė pakabinti tą dėžę, buvo numesti ant žemės“, – apie nemalonų siurprizą pasakoja pirmajame aukšte, po J. Sadausko butu, gyvenantis Svajūnas Daugirda. Pasak jo, kaimynas į kalbas nesileido, tik pasakė, kad jam taip buvę patogiau, o pagrindą atlikti darbus bendrovė „Geovizija“ gavo, sulaukusi bendrijos pirmininko rašto, kad dujas galima vesti iš lauke stovinčios reduktoriaus dėžės.

Įžvelgia daug blogybių

Pasak S. Daugirdos, vien tai, kad kaimynas dujas įsivedė ne taip, kaip buvo sutarę visi gyventojai, yra negerai. Be to, atlikti darbai kels daug nepatogumų ateityje. „Dėžė skaitikliui, vamzdžiai bjauroja namo fasadą. Kaip atrodys, jei visi lauke pakabinsime savo dujų skaitiklių dėžes? O ką reikės daryti, kai namą imsime renovuoti? Tai tikrai darysime. Dėžę, vamzdžius teks nuimti, atitraukti toliau, nes namo nebus įmanoma apšiltinti“, – grėsmes vardija pats statybų versle ilgai dirbęs S. Daugirda.

Pasak gyventojo, siena po dėže bus linkusi drėgti, pelyti. „Įranga tiesiogiai įtvirtinta mano buto sienoje. Taip susidaro šalčio tiltai. Be to, dar ne visi gyventojai įsivedė dujas. O jei ir jie panorės vesti jas per lauką. Jei vienam galima, kodėl kiti negalėtų? Manau, šis būdas buvo pigesnis, todėl ir buvo pasirinktas. Pikta, kad viskas buvo padaryta niekam nežinant“, – piktinasi S. Daugirda. Pasak vyro, kaimyno dujų sistemos kaminukas išvestas į lauką tokiu būdu, kad norint įvesti dujas į pirmo aukšto butą, tai padaryti tampa beveik neįmanoma. „Jo kaminukas išvestas tiesiai virš mano buto, todėl, kai aš vesiuos dujas bus problemų – antras kaminukas pagal statybų reikalavimus negali būti toje pat pusėje, kur jau yra vienas, o vesti į šoną kliudo dujų vamzdis. Praktiškai, man atimta galimybė įsivesti dujas“, – tikina S. Daugirda.

Nesulaukęs kaimyno reakcijos vyras skambino dujas įvedusios UAB „Geovizija“ projektuotojai Živilei Balzaraitienei, kuri paaiškino, kad pirminis projektas, kuriuo buvo numatyta dujas vesti per laiptinę, buvo pakeistas, o techninės sąlygos dujas įvesti leidžia ir per lauką.

Rugpjūčio 22 d. buvo surengtas namo gyventojų susirinkimas, kuriame dalyvavo dešimt iš dvylikos butų savininkų. Septyni gyventojai balsavo, kad būtų paliktas pirminis dujų vedimo projektas ir kad dujos į kiekvieno asmens butą būtų vedamos vidinėmis laiptinių, o ne namo lauko sienomis. Tokiam sprendimui prieštaravo J. Sadauskas ir leidimą darbams davęs bendrijos pirmininkas A. Melninkaitis.

Pasak susirinkime dalyvavusio Jurbarkų seniūno Audronio Kačiušio, vienas priimdamas sprendimą dėl projekto keitimo bendrijos pirmininkas viršijo įgaliojimus – dėl to turi balsuoti visi bendrijos nariai.

Nepavykus rasti sutarimo su kaimynu, S. Daugirda kreipėsi į savivaldybę, kur jo skundą išklausė Infrastruktūros ir turto skyriaus vyr. inžinierė Rasa Pakštaitienė, išsiuntė raštą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri jį priėmė tirti.

Surengė susitikimą

Pasak R. Pakštaitienės, gavus gyventojų skundą, reaguoti privalu, todėl rugsėjo 13 d. buvo surengtas susitikimas su namo gyventojais, kuriame dalyvavo abi konfliktuojančios pusės, savivaldybės atstovai, darbus atlikusios bendrovės „Geovizija“ atstovas, projektų vadovas Tomas Maraulis. „Gavę skundą mes turime spręsti problemą, todėl surengėme susitikimą, tačiau tai yra bendrijos reikalas. Jie turi spręsti, ką išsirinkti pirmininku, kokius įgaliojimus jam suteikti. Bandėme padėti rasti kompromisą sudėtingoje situacijoje“, – sako R. Pakštaitienė.

Kaip dažnai būna, susirinkimo pradžioje kiekviena pusė laikėsi savo nuomonės: S. Daugirda įrodinėjo, kad kaimyno pasirinktas dujų įvedimo būdas yra visiškai netinkamas, J. Sadauskui atstovaujantieji ir visur dujų įvedimo reikalus tvarkę jo dukra ir žentas tikino padarę viską, kaip pridera, tą patį tvirtino ir „Geovizijos“ atstovas. „Nesuprantu, kodėl į šį reikalą traukiama įmonė. Mes pasirašėme sutartį su J. Sadausku. Su klientu dar kovo mėnesį suderinome projektą, tokį, koks tiko jam, informavome, kad reikės gyventojų sutikimo, gegužę gavome bendrijos pirmininko raštą. Rugpjūčio 19 d. atlikome darbus. Pretenzijų, kol buvo baigti darbai, negavome“, – aiškino T. Maraulis.

„Pretenzijų ir negalėjo būti, nes niekas nežinojo, kas vyksta“, – sakė S. Daugirda. Pasak jo, kai po atostogų grįžęs rado padarytus darbus, nusiuntė laišką ir bendrovei „Geovizija“, tačiau gavo to paties T. Maraulio atsakymą, kad viskas padaryta teisėtai, o pretenzijoms laikas jau praėjęs. „Šešių mėnesių laikotarpiu nuo projekto parengimo, suderinimo bei dujotiekio montavimo metu nusiskundimų iš užsakovo, bendrijos pirmininko ar butų savininkų negauta, todėl UAB „Geovizija“ 2019 m. rugpjūčio 26 d. gautame elektroniniame laiške išdėstytas pretenzijas laiko pavėluotomis ir nepagrįstomis“, – atsakyme rašė T. Maraulis, nors pilni 6 mėn. dar nebuvo praėję.

Kad bendrovė neturėtų kratytis savo kaltės, buvo įsitikinusios savivaldybės atstovės R. Pakštaitienė ir vyr. architektė Gražina Gadliauskienė. „Projektų derinimo dokumentai numato, kad, jei dujotiekis eina per pastato dalis, kurios priklauso gyventojui, reikia jo sutikimo. Taip pat vedamos dujos neturi turėti įtakos esminiams statinio reikalavimams, jam kenkti. Projekto suderinimas su vartotoju- užsakovu reiškia jo pritarimą parengtam projektui, bet neatleidžia projektuotojo nuo atsakomybės už projekto atitiktį taisyklėse nustatytiems reikalavimams“, – jokios savo kaltės neįžvelgiančiam bendrovės „Geovizija“ atstovui aiškino G. Gadliauskienė.

Pasak R. Pakštaitienės, nėra jokios abejonės, kad likti taip, kaip yra, negali, nes įranga kenks pastatui ir sudarys sunkumų būsimai jo renovacijai. „Turime ieškoti kompromiso. Jūs niekaip nenuneigsite, kad esama projektuotojų kaltės, kad užsakovas klaidingai buvo informuotas apie tai, kad užtenka bendrijos pirmininko sutikimo. Nors esate ir pelno siekianti organizacija, turi egzistuoti žmogiškumas. Matote, kad gyventojai nepatenkinti. Nukentėsite patys, kai pasklis žinia, kad esate nepatikimi“, – tiesiai šviesiai T. Marauliui sakė R. Pakštaitienė.

Leisti dujas vesti per išorinę namo sieną bendrijos pirmininkas A. Melninkaitis sakė turėjęs priežasčių. „Turėjau savo motyvų. Vasarą buvo suremontuota laiptinė. Kainavo brangiai. Nenorėjau, kad vėl viskas būtų išgriauta“, – sakė pirmininkas. Tačiau, matyt suprasdamas, kad vis tik savo įgaliojimus viršijo, drauge su S. Daugirda keliavo į savivaldybę prašyti pagalbos, siuntė prašymą UAB „Geovizija“ dėl projekto pakeitimo.

Ieškojo kompromiso

Kad ir kiek kiekviena pusė bandė įrodyti savo tiesą, buvo aišku, kad problemą spręsti teks. „Patys matote, kad padaryta blogai. Nenoriu ilgų procesų, teismų, bet, jei nesusitarsime, neturėsiu kitos išeities“, – rankomis skėsčiojo nuo kaimyno ir dujininkų sandėrio, jo manymu, nukentėjęs S. Daugirda.

J. Sadauskui atstovaujantis jo žentas taip pat linko į kompromisą. „Mes taip pat norim išspręsti konfliktą. Visi esame įtraukti. Kalbate apie perdarymą ir pagal nutylėjimą suprantu, kad už viską turime sumokėti mes. Antrą kartą prisiimti visą sumą nesame pajėgūs. Reikia žinoti, kiek tai kainuos“, – kalbėjo kitame mieste gyvenantis vyras. Apie nuolaidas, kurias galėtų suteikti savo kaltės neįžvelgę rangovai, kalbėjo ir R. Pakštaitienė.

Nors T. Maraulis ilgai nenorėjo pripažinti, kad įmonė ką nors padarė blogai, jis taip pat galų gale buvo linkęs ieškoti kompromiso. „Projektas kainuoja 500 Eur. Kalbėjome su projektuotoja, ji sakė, kad projektą galėtų padaryti nemokamai. Galėtume atgal į sandėlį priimti ir dėžę skaitikliui. Tačiau ir kiti gyventojai galėtų padaryti nuolaidų J. Sadauskui ir leisti jam prie bendro dujotiekio įvado prisijungti daugiau nieko nemokant“, – sakė UAB „Geovizijos“ atstovas.

Visiems pradėjus kalbėti apie kompromisą beliko tik suderinti detales – kada darbai bus padaryti, kas ką artimiausiu metu turėtų nuveikti. „Lauksiu tikslios sąmatos iš „Geovizijos“. Be to, gali įvykti taip, kad iki šildymo sezono darbų atlikti nespėsime, todėl norėtume dujas pasijungti žiemai, o pertvarkymo darbus atlikti pavasarį“, – sakė J. Sadausko atstovas. Projekto derinimo darbai nusikėlė ir dėl už jį atsakingų UAB „Geovizijos“ darbuotojų atostogų.

Atidėjo pavasariui

Šiuo metu nei namo gyventojai, nei J. Sadausko atstovai apie dujotiekio permontavimą jokių žinių dar neturi. „Mes žinojome, kad rangovai atostogaus, todėl laukiame jų grįžtančių po atostogų. Aišku, kad butą jau reikia šildyti, tad darbai tikrai nusikels į pavasarį. Dar laukiame ir kaimynų sprendimo dėl prisijungimo prie bendro dujų įvado kainos, nes, kiek žinome, ten yra nesutarimų“, – sakė J. Sadausko žentas.

UAB „Geovizija“ projektų vadovas T. Maraulis „Šviesą“ informavo, kad susitarimas su gyventojais nesikeičia, o naujas projektas bus perengtas tuomet, kai gyventojai tarpusavyje susitars ir įmonei pateiks reikalingus sutikimus (dujotiekio savininko, prie kurio turėtume prisijungti, ir bendrijos). Be to, kadangi prasidėjo šildymo sezonas, J. Sadausko prašymu darbai bus atlikti pavasarį. Nors ir sutikęs padaryti nuolaidų, bendrovės atstovas nemato įmonės kaltės. „Pretenzijų iš p. Sadausko įmonė negavo, todėl negalima teigti, kad dujotiekis buvo įvestas netinkamai. Darbai atlikti pagal pasirašytą sutartį, bei pagal užsakovo pateiktą bendrijos pirmininko sutikimą“, – rašte redakcijai teigia T. Maraulis.

Panašu, kad šįkart nemaloni situacija išsispręs be teismų. Gyventojams kol kas nepavyksta susitarti tarpusavyje, kiek kas skolingas įvedant dujas už atvestą vamzdį į laiptinę sumokėjusiai kaimynei, bet S. Daugirda tikisi, kad anksčiau ar vėliau bus susitarta, ir dujų įranga nuo jo buto išorinės sienos bus pašalinta.

Visos sumaišties, krūvos raštų ir laiką atimančių susirinkimų buvo galima išvengti labai paprastai – kaimynams tereikia kalbėtis, šiek tiek pagalvoti ne tik apie savo interesus, bet ir apie šalia gyvenančius žmones, o rangovų atstovai į darbą turėtų žvelgti ne taip formaliai, už popieriaus lapo matyti žmones, jų lūkesčius ir galimas problemas.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook