Balsavimas

Ar pasitikite savivaldybės konkursais įvairioms pareigybėms užimti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Svarbus konkursas – ne savivaldybės įmonės nosiai

Svarbus konkursas – ne savivaldybės įmonės nosiai (3)

2018-01-22

Šiukšlės kaip iki šiol buvo vežamos, taip ir toliau konteineriuose neliks, tačiau atliekų surinkimo paslaugą perėmus kitai įmonei, „Jurbarko komunalininkui“ gali tekti atleisti darbuotojų. L. Pilecko nuotr.

Kovą baigiasi 2012 m. pasirašyta trišalė sutartis tarp Jurbarko r. savivaldybės administracijos, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) ir UAB „Jurbarko komunalininkas“, pagal kurią savivaldybės įmonė rajono gyventojams teikė mišrių komunalinių atliekų surinkimo paslaugą. Jau dabar aišku, kad greit šią paslaugą teiks kita įmonė, nes „Jurbarko komunalininkas“ paskelbtame konkurse net nebandė dalyvauti.

Dirbo nuostolingai

Konkursą surinkti mišrias komunalines atliekas UAB „Jurbarko komunalininkas“ laimėjo dar 2010 m., o sutartis pasirašyta praėjus porai metų. Sutartis turėjo galioti 3 metus su galimybe ją pratęsti dar tokiam pačiam laikotarpiui. Taip ir buvo padaryta, nors, pasak įmonės direktoriaus Dariaus Dragūnavičiaus, ši veikla įmonei nuostolinga buvo beveik nuo pat sutarties pasirašymo. „Mes į konkursą ėjome su 2010 m. kainomis, 8 ar 9 konkurentus įveikėme pateikę mažiausios kainos pasiūlymą ir visus paslaugos teikimo metus kainos keisti negalėjome, todėl, suprantama, nuostoliai tik didėjo“, – sako D. Dragūnavičius.

Nuo 2012 m. atliekas surenkančiai įmonei prisidėjo daug naujų funkcijų – žaliųjų atliekų ir pakuočių surinkimas, maršrutų planavimas ir organizavimas. Visa tai kėlė kaštus, todėl neišvengta nuostolių.

„Niekas neprognozavo, kaip keisis atliekų surinkimo tvarka, kokie nauji darbai prisidės, todėl atlikdami vis daugiau funkcijų ir gaudami dar 2010 m. nustatytą kainą, negalėjome nepatirti vis didesnių nuostolių“, – teigia D. Dragūnavičius.

Atliekų surinkimas bendrovės veikloje generuoja 20-25 proc. pajamų, ir tai buvo viena priežasčių, kodėl „Jurbarko komunalininkas“ dirbo nuostolingai – 2016 m. įmonė deklaravo apie 15 tūkst. Eur nuostolį, 2017 m. nuostolis  greičiausiai bus dar didesnis.

Nors atliekų surinkimas įmonei nešė vien tik nuostolius, pasak D. Dragūnavičiaus, išlošė gyventojai – jie gavo geresnę paslaugą už mažesnę kainą. „Mes esame savivaldybės įmonė, todėl dirbome atsakingai ir nuoširdžiai. Pagal sutartį mes turime mišrias komunalines atliekas išvežti tris kartus per savaitę, tačiau vežame kasdien. Renkame prie konteinerių paliktus baldus, padangas, žaliąsias atliekas. Mes esame atsakingi už miesto tvarkymą, tad mums rūpi, kad mieste nebūtų šiukšlių“, – tikina D. Dragūnavičius.

Sąlygos neįveikiamos

Nepaisant to, kad atliekų surinkimas bendrovei buvo nuostolingas, D. Dragūnavičius tikina, kad domėjosi gruodžio 6 d. paskelbtu naujo atliekų surinkėjo konkursu. „Kad ir kaip kas kalba, mes konkurse dalyvauti ne nenorėjome, o negalėjome“, – sako „Jurbarko komunalininko“ direktorius. Konkursą pagal sutartį su Jurbarko r. savivaldybe skelbė TRATC.

D. Dragūnavičius varto storą konkurso sąlygų bylą, kurioje ryškiai pažymėjo vietas, neleidusias bendrovei dalyvauti konkurse. Pirmiausia – įmonė privalo turėti pavojingų atliekų surinkimo licenciją.

Konkurso sąlygose numatyta, kad pretendentai teikti paslaugą privalo turėti ir ISO (International Standard Organization) – tarptautinės standartizacijos organizacijos standartų sertifikatus. Konkurso dalyvių reikalaujama turėti ISO 9001 kokybės vadybos ir ISO 14001 aplinkosaugos vadybos sistemos standartus. Jiems įgyti vėl reikia daug lėšų, specialistų ir laiko.

Be to, bendrovė privalo turėti transportą, atitinkantį Euro 5 standartą, tai yra šiukšliavežės į aplinką neturi išmesti didelio kiekio anglies dvideginio. Tokių automobilių „Jurbarko komunalininkas“ neturi. D. Dragūnavičius kreipėsi į pardavėjus ir gavo informaciją, kad viena tokia transporto priemonė kainuoja 192 tūkst. Eur be PVM ir ją gauti galima būtų per 6-8 mėnesius. Tačiau konkurso sąlygose nurodyta, kad pildydama paraišką įmonė privalo nurodyti turimų šukšliavežių, atitinkančių Euro 5 standartą, valstybinius registravimo numerius, pagaminimo datą. „Vadinasi, eidami į konkursą mes turime turėti tas transporto priemones“, – sako D. Dragūnavičius.

UAB „Jurbarko komunalininkas“, pasak direktoriaus, nepajėgus įsigyti tokių automobilių – jų reiktų 4-5, tai kainuotų apie milijoną eurų. „Kalbėjome apie tą situaciją su savivaldybės vadovais. Biudžete tam pinigų taip pat nėra. Rašiau paklausimą bankui dėl paskolos, bet kai į gruodžio 20 d. rašytą laišką nesulauki atsakymo, aišku, kad paskolos negausi“, – neabejoja bendrovės vadovas.

Dar vienas utopinis reikalavimas – visus konteinerius, kurių Jurbarko rajone yra apie 10 tūkst., pažymėti specialiais identifikaciniais žymekliais – čipais, kuriuose būtų informacija apie konteinerio vietą, jo savininką ir pan., bei įdiegti sistemą tą informaciją nuskaityti, kaupti, apdoroti. Kiekvienoje mašinoje privalėtų būti įranga, kuria čipai būtų nuskaitomi ir apskaičiuojamas šiukšlių svoris. „Paskaičiavau, kad vien norint suženklinti konteinerius, kiekvienam skiriant po 10 min., mums reikėtų dirbti 208 darbo dienas“, – galvą purto D. Dragūnavičius.

Įranga galėtų kainuoti apie 200 tūkst Eur. Sistema privalo pradėti veikti per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo, o jei neveiks, atliekų surinkėjas TRATC privalės mokėti po 1000 Eur baudos kasdien ir už atliekas mokama nebus. „Įdomiausia sąlyga, kad pasibaigus sutarties laikotarpiui – trejiems metams ir jos nepratęsus visi konteineriai su čipais ir įranga neatlygintinai turi būti perduoti paslaugos pirkėjui – TRATC“, – stebisi D. Dragūnavičius.

Teiks kitas paslaugas

Nedalyvaudama konkurse bendrovė „Jurbarko komunalininkas“ greičiau laimės, o ne praras. Skaudžiausia netektis, pasak D. Dragūnavičiaus, bus, jei teks atleisti įmonėje dirbančius žmones. „Žinoma, darbuotojų mažės. Tačiau mes apie tai galvojome jau seniai. Pas mus iki sutarties dėl atliekų vežimo pabaigos dirba penki pensinio amžiaus darbuotojai. Jie išeis užtarnauto poilsio. Atleisti gali prireikti dar kokius 5-6 žmones“, – neslepia įmonės vadovas.

Tvarkant atliekas dirbo 5 vairuotojai ir 10 pagalbinių darbininkų. Kai kurie pereis į kitas pozicijas – vietoje išėjusiųjų į pensiją ar samdomų laikiniesiems darbams. „Mąstome apie greiderio pirkimą, norime teikti kelių greideriavimo paslaugą seniūnijoms. Vėl reikės darbuotojų“, – sako D. Dragūnavičius.

Be to, įmonė nebeturės sutarties vežti tik mišrias komunalines atliekas. Pakuočių surinkimas lieka jų veiklos sritis. D. Dragūnavičius pripažįsta, kad ir pakuočių surinkimas naudos įmonei neneša, o ir pats procesas sureguliuotas labai neaiškiai. Popieriaus, stiklo ir plastiko konteinerius įmonė prižiūri ir atliekas veža pagal laikinąją 2013 m. pasirašytą sutartį. Kas bus toliau, bendrovės vadovas nežino ir pripažįsta, kad atliekų tvarkymo sistema yra be galo paini.

Pakuotėms surinkti bus naudojama įmonės turima technika – šešios 1986–1990 m. gamybos šiukšliavežės. „Likutinė tų mašinų vertė – 1 euras. Ir atitinka jos gal Euro 0 standartą, bet dar kai kuriems darbams tiks“, – liūdnai nusijuokia direktorius. Tokį transportą reikėtų atiduoti į metalo laužą, tačiau nuostolius patiriančiai įmonei įsigyti naujų automobilių nelengva. Juolab kad ir TRATC bendrovei skolingas apie 100 tūkst. Eur, dėl kurių „Jurbarko komunalininkui“ teko kreiptis į teismą.

Įmonė pajamas užsidirba iš kitų paslaugų – šildymo tiekimo, daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo ir jų šildymo sistemų eksploatavimo, miesto teritorijų priežiūros, apšvietimo tinklų eksploatavimo ir kitų darbų.

Ateina stambus žaidėjas

TRATC paskelbto konkurso sąlygos buvo tokios, kad „Jurbarko komunalininkui“ dalyvavimas jame prilygtų savižudybei. Laimėjus vien sutarties pasirašymo užstatas yra 30 tūkst. Eur, kuris nebūtų grąžinamas, jei visų sąlygų išpildyti nepavyktų. „Privati įmonė apie tokį konkursą nė nesvarstytų. Jame dalyvauti gali tik labai stambios, keliuose rajonuose dirbančios įmonės“, – įsitikinęs D. Dragūnavičius.

Šiuo metu vyksta stambių žaidėjų rinkos dalybos, kai pelnas nelabai rūpi. Niekas negali paneigti, kad pasidalijus įtakos zonomis, atliekų tvarkymo kainos ims kilti kaip ant mielių. Be to, stambiosios įmonės, įsigijusios konteinerių čipavimo įrangą ir programas, ISO standartus ir licencijas, jas naudoja keliuose rajonuose. „Jie viską jau turi. Prijungti dar vieną rajoną prie sistemos jiems daug išlaidų nereikia“, – mano D. Dragūnavičius.

Pasak TRATC Rinkodaros ir viešųjų pirkimų specialistės Astos Toliušės, komunalinių atliekų surinkimo Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į atliekų apdorojimo įrenginius paslaugų pirkimas buvo paskelbtas gruodžio 6 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) ir pagal Viešųjų pirkimų įstatymą perkančioji organizacija negali teikti informacijos apie pasiūlymus pateikusius tiekėjus, pasiūlymų kainas, kol nebus įvertinti pasiūlymai ir nustatyta pasiūlymų eilė.

„Šiuo metu vykdomas tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų vertinimas, ir kiekvienas tiekėjas CVP IS priemonėmis bus informuojamas apie pasiūlymų techninių duomenų vertinimo rezultatus ir nurodytas terminas, kada bus atplėšiami tiekėjų pateikti vokai su kainomis. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus nustatomas pagal tiekėjų pasiūlymų kainos ir kokybės santykį“, – teigia specialistė.

TRATC Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Vilmantė Krištopaitienė taip pat teigia, kad konkursas dar tik įsibėgėja ir numanyti, kada bus paskelbtas nugalėtojas, dar negalima. „Sutartis su dabartiniu atliekų tvarkytoju galioja iki kovo pabaigos“, – sako ji. Konkurse dalyvauja trys įmonės.

„Šviesos“ žiniomis, konkurse dalyvauja trys stambios atliekų tvarkymo įmonės, tarp kurių – ir Tauragėje 2015 m. panašų konkursą laimėjusi UAB „Ekonovus“, iš rinkos išstūmusi ilgai mieste dirbusią bendrovę „Dunokai“.

Kad paslauga bus teikiama, abejoti nereikia, tačiau ar ji nebrangs, to niekas negali garantuoti. Kainų kilimas buvo užprogramuotas prieš gerą dešimtmetį, kai savivaldybė pasirinko tokį atliekų surinkimo modelį ir rinkliavos vykdymą bei paslaugos teikėjo parinkimą atidavė į TRATC rankas.

Pasak D. Dragūnavičiaus, ne viena savivaldybė išlaikė stiprias savo įmones, kurioms delegavo rinkliavos ir atliekų tvarkymo funkcijas. Jurbarkas pasirinko kitą kelią, ir nežinia, ar naujasis paslaugos teikėjas teiksis geranoriškai bendrauti su savivaldybe, ar teks, kaip su TRATC, bendrauti teismuose.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook