Balsavimas

Ar pritariate mokytojų reikalavimams ir streikams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Turizmo naujovių yra, turistų vis dar pasigendame

Turizmo naujovių yra, turistų vis dar pasigendame (3)

2018-06-07

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė tvirtina, kad naujasis terminalas padės turistams ne tik rasti daugiau informacijos, bet ir geriau planuoti maršrutus. L. Pilecko nuotr.

Birželio 1-ąją Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras kvietė susirinkti prie Kultūros centro. Čia buvo pristatytas naujai įrengtas elektroninis informacinis stendas ir kitos krašto turizmo naujovės.

Įrengė terminalą

Terminalas įrengtas pagal projektą „Savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų infrastruktūros plėtra Tauragės regione“, kurio partneriai – Pagėgių, Šilalės ir Tauragės savivaldybės.

Turizmo ir verslo informacijos centro kolektyvas pristatė ir naują įstaigos interneto svetainę www.jurbarkas.info, išleistus lankstinukus apie rajoną, dalijo kvietimus į tradicinę rugpjūčio mėnesį vyksiančią Jurbarko krašto šventę, kurioje ilgiausiam tiltui per Nemuną bus suteiktas Šimtmečio vardas.

Renginyje dėmesys skirtas ne tik vietiniam turizmui, bet ir integracijai su aplinkiniais rajonais. Turistai terminale ras ne tik mūsų krašto lankytinus objektus, bet ir viso regiono informaciją.

„Visą su projektu susijusią informaciją, kuri yra pateikta šiame terminale, galite rasti ir interneto svetainėje www.karsuvosziedas.lt. Čia pateikta informacija apie Jurbarko, Tauragės, Šilalės, Pagėgių rajonų savivaldybių lankytinus objektus“, – sakė projektą įgyvendinusios įmonės „MultimediaMark“ vadovas Vytautas Švėgžda.

Turistų daugėja

Pasak Turizmo ir verslo informacijos centro vadovės Gaivos Mačiulaitienės, Jurbarke įrengtas informacinis terminalas – tik dalis įgyvendinamų projektų. Artimiausiu metu rajone bus įrengta dešimtys informacinių ženklų ir stendų.

„Taip reaguojame į didėjantį turistų skaičių, kurių nemaža dalis – lietuviai. Darosi madinga keliauti po Lietuvą ir keliauja dažnai žmonės dviračiais. Todėl kartu su kitomis savivaldybėmis parengėme įvairaus lygio dviračių trasas, atnaujinome informacinę infrastruktūrą, išleidome lankstinukų“, – pasakojo direktorė.

Tikimasi, kad atnaujinta ir lengviau pasiekiama informacija privilios į kraštą daugiau lankytojų. Tiesa, kiek jų tiksliai per metus užsuka į rajoną – niekas nežino.

G. Mačiulaitienė tvirtina, kad suskaičiuoti turistus neįmanoma, orientuotis galima tik pagal tai, kiek populiariausiuose objektuose parduodama bilietų.

„Labiausiai lankomas objektas yra Panemunės pilis. Joje parduodamų bilietų skaičius artėja prie keturiasdešimt tūkstančių. Tačiau toli gražu ne visi turistai eina į pačią pilį ir perka bilietus. Yra daug žmonių, kurie tiesiog pasivaikšto aplink. Dar vienas svarbus rodiklis – nakvynių skaičius. Pernai jų buvo daugiau nei trys tūkstančiai. Tačiau šis skaičius – tik oficialiai deklaruotos nakvynės. Ar buvo nedeklaruotų, nežinome“, – sakė G. Mačiulaitienė.

Rajone lankosi vis daugiau ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių. Pastarieji dažniausiai atkeliauja nameliais ant ratų arba dviračiais. Daug jų apsistoja šalia Panemunės pilies esančiame kempinge „Medaus slėnis“.

„Stebima tendencija, kad tokie turistų traukos centrai, kaip Roma, Venecija, kiti miestai, turistų srautus bando riboti, nes nebesusidoroja su jais. Todėl turime puikią progą tuos žmones nukreipti į Baltijos valstybes, Lietuvą, Jurbarką“, – įsitikinusi G. Mačiulaitienė.

Trūksta paslaugų

Kad taip nutiktų, reikia tam tikrų sąlygų. Didžiausiu rajono minusu G. Mačiulaitienė įvardija paslaugų trūkumą. Turistai čia negauna to, ko nori. Didesnėms žmonių grupėms mūsų krašte sudėtinga ne tik apsistoti nakvynei, bet net pavalgyti.

„Galima būtų vystyti konferencinį turizmą, tačiau kur apnakvydinti ir pamaitinti autobusą turistų? Paprasčiausiai nėra tokios galimybės. Todėl Jurbarke turistai ir nesustoja – praleidžia pusdienį, pasižvalgo ir važiuoja kitur“, – tikino G. Mačiulaitienė.

Direktorė apgailestavo ir dėl mažųjų laivelių prieplaukos, rajone nevyksta laivyba. Turistai dažnai prisimena buvusią paslaugą ir teiraujasi, ar tebėra galimybė laivu nuplaukti į Nidą ir grįžti.

Paslaugų trūksta ir mažoms grupėms. G. Mačiulaitienė puikiai prisimena atvejį, kai penkių asmenų šeima ieškojo kur savaitgalį paskanauti žiobrių.

„Kulinarinis krašto paveldas gali būtų stiprus traukos objektas. Tačiau tokiai mažai grupelei žmonių niekas pas mus specialiai laužo nedega ir žiobrių nekepa. Nors galbūt vertėtų metus ar dvejus taip padirbėti, ir tuomet gal ta šeima, kuri ragavo žiobrių, grįžtų su dar dviem draugų šeimomis, kuriems reiktų jau ne penkių, o 15 ar 20 žiobrių“, – sakė G. Mačiulaitienė.

Svajoja apie investuotoją

Kalbėdama apie rajono turizmo ateitį centro direktorė tvirtina, kad situaciją smarkiai galėtų pakeisti investuotojas. G. Mačiulaitienė įsitikinusi, kad rajone puikiai prigytų bent porą šimtų vietų klientams galintis pasiūlyti SPA centras.

„Yra daug žmonių iš didmiesčių, kurie gali sau leisti važiuoti ir ilsėtis, naudotis sveikatinimo procedūromis. Tačiau jie nebenori šurmulio, kurio pilna Palangoje, kurio daug Druskininkuose. Jei toks objektas atsirastų Viešvilėje, ar panašiai, esu tikra – pasiteisintų. Tačiau tam reikia vilioti investuotojus, turėti jiems ką pasiūlyti“, – sakė G. Mačiulaitienė.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook