Balsavimas

Ar pasitikite rajono valdžia?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Ukrainiečiai Jurbarke ieškojo partnerių

Ukrainiečiai Jurbarke ieškojo partnerių (2)

2017-08-16

Praėjusį ketvirtadienį Jurbarke viešėjo delegacija iš Ukrainos Ternopilio srities, vadovaujama gubernatoriaus Stepano Barnos. Ne vienus metus su Tauragės savivaldybe bendradarbiaujantys ukrainiečiai partnerių ieško ir aplinkinėse savivaldybėse.

Keičiasi delegacijomis

Ternopilio srityje gyvena per milijoną gyventojų. Sritį sudaro 17 skirtingo dydžio rajonų. Ketvirtadienį į Tauragę atvykusioje delegacijoje, be srities gubernatoriaus, buvo ir jo pavaduotojas Jurijus Jurikas, rajonų vadovai, srities administracijos darbuotojai.

Tauragės ir Ternopilio draugystė prasidėjo 2007 metais, kai tuometė Tauragės apskrities viršininkė Irena Ričkuvienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ternopilio srities gubernatoriumi. 2010 m. panaikinus apskritis sutartis nutrūko, bet 2015 m. Tauragės meras Sigitas Mičiulis pasirašė bendradarbiavimo sutartį tarp Ternopilio miesto ir Tauragės r. savivaldybės.

Šiuo metu Regiono plėtros taryba bendradarbiavimą su šia sritimi vykdo per asociaciją „Tauragės apskrities Ternopilio (Ukraina) bičiulių bendrija“, procesą koordinuoja Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyrius.

Tauragėje delegacija iš Ternopilio viešėjo ne pirmą kartą, Ukrainoje svečiavosi ir tauragiškiai. Vaikai iš Ternopilio apskrities šeimų, nukentėjusių nuo Rusijos palaikomo karinio konflikto, atostogavo LDK Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione, jų laisvalaikiu rūpinosi Lietuvos Šaulių sąjunga.

Devyniolikos vaikų delegacija 2015 m. viešėjo ir Jurbarko rajone. Svečiai dalyvavo edukacinėse programose Krašto muziejuje, lankėsi Vinco Grybo memorialiniame muziejuje, Panemunių regioniniame parke, Panemunės pilyje, Veliuonoje ir Seredžiuje.

Bendradarbiavimu su ukrainiečiais domisi Tauragės r. savivaldybės verslininkai, mezgasi pirmieji verslo kontaktai. Ternopilio srities vadovai pareiškė norą užmegzti ryšius ir su kitomis savivaldybėmis. Pagėgių ir Šilalės savivaldybės jau anksčiau pasirašė bendradarbiavimo su Ternopiliu sutartis, o Jurbarke ukrainiečių delegacija viešėjo pirmą kartą.

Siekia bendradarbiauti

„Tai buvo pirmasis, labiau pažintinis vizitas Jurbarke. Jo pageidavo ukrainiečiai. Apie galimybes užmegzti rimtesnį bendradarbiavimą reikia rimtai pasvarstyti“, – sako Jurbarko r. savivaldybės vicemeras Saulius Lapėnas.

Viešnagės programa buvo sudaryta atsižvelgiant į svečių pageidavimus. Viešojoje bibliotekoje juos sutiko Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Ukrainiečiai pageidavo susitikti su Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) ir šios organizacijos paramos Ukrainai grupės atstovais, todėl bibliotekoje jų laukė atsargos majoras, ilgametis LDK Kęstučio 7-osios šaulių rinktinės vadas Algirdas Genys, LŠS paramos Ukrainai grupės vadovas Haroldas Daublys, jaunieji šauliai.

Ternopilio srities gubernatorius S. Barna tikino, kad ukrainiečiai norėtų užmegzti ekonominius, socialinius, kultūrinius ryšius su Jurbarko r. savivaldybe. „Mes matome, kad jūsų šalis pasiekusi puikių rezultatų įvairiose srityse, o mes viską dar tik kuriame, todėl mums labai svarbi jūsų patirtis. Mus domina jūsų administracinė reforma, žalioji energetika, atliekų perdirbimas, prekyba“, – vardijo gubernatorius.

Ukrainiečiai pristatė savo srities galimybes bei pasiūlė apsvarstyti bendradarbiavimo variantus. Su Jurbarko r. savivaldybe tiesioginius ryšius norėtų užmegzti Ternopilio srities Gusiatinsko rajonas. Jo vadovas Vitalijus Batigas pristatė per 60 tūkst. gyventojų turintį rajoną, kuriame veikia daug žemės ūkio srities įmonių, prieš porą metų veiklą atnaujino cukraus fabrikas. Rajono vizitinė kortelė – unikalaus mineralinis gydomasis vanduo, veikia jo išpilstymo gamykla. „Mes esame pasiruošę dirbti su Europos Sąjungos šalimi. Labai norime pradėti ir plėsti ekonominius ir kultūrinius ryšius su jūsų savivaldybe“, – sakė V. Batigas.

S. Barna tikino, kad Ternopilio srityje visada laukiami turistai iš Lietuvos – čia galima atrasti istorinių sąsajų su Lietuva, lankytojų laukia 34 pilys, įvairių religijų vienuolynai bei kiti objektai.

Karo reikalai

Svečiams labai svarbi lietuvių patirtis rūpinantis teritorine gynyba, steigiant visuomenines sukarintas organizacijas, jų bendradarbiavimas su karinėmis struktūromis, todėl didelio susidomėjimo sulaukė LŠS paramos Ukrainai grupės vadovo H. Daublio pranešimas apie Šaulių sąjungos istoriją ir dabartinę veiklą.

Pasak pranešėjo, Lietuvos šaulių sąjungos pradžia siekia 1919 m., tačiau sovietinės okupacijos metais įsiliejusi į partizaninį karą vėliau ji buvo sunaikinta. Sąjungos veikla atkurta tik 1989 m., o nuo 1990 m. gavo valstybės įpareigojimą rūpintis jaunimo patriotiniu auklėjimu.

Ukrainiečiai gilinosi į Šaulių sąjungos administracinę struktūrą, pavaldumą, finansavimą. H. Daublys išsamiai aiškino, kuo skiriasi LŠS, savanorių ir rezervo pajėgos. „Šauliams vadovaja karinį laipsnį turintys žmonės, tačiau šauliai už veiklą organizacijoje atlygio negauna, o neretai tenka ir patiems patirti išlaidų“, – sakė Paramos Ukrainai grupės vadovas.

H. Daublys svečiams papasakojo, kaip rengiamas jaunimas, apie jų stovyklas bei laikomus egzaminus, taip pat kalbėjo apie darbą su suaugusiaisiais. „Kai atsikūrė sąjunga, Vilniuje buvo vos per 100 jos narių. Dabar Vilniuje jų yra per 2 tūkst. o visoje Lietuvoje apie 10 tūkst.“, – skaičius bėrė pranešėjas.

Ternopilio gubernatorius domėjosi, kaip sritis galėtų tiesiogiai bendradarbiauti su Lietuvos šaulių sąjunga, gauti paramą, nes, pasak jo, ginkluotė ir mokymai „nusėda“ kažkur kitur ir jų nepasiekia. „Mes vykstame į Ukrainą ir matome, kad tarp aukščiausių karinių struktūrų ir savanoriškų jėgų yra didelė praraja, tačiau pastebime, kad kiekvienas aukštas karininkas norėtų turėti savo asmeninę apginkluotą kariuomenę. Taip neturėtų būti“, – savo pastebėjimais dalijosi H. Daublys.

Pasverti naudą

Atsigaivinę bibliotekininkų paruošta mėtų arbata svečiai iš Ukrainos išvyko į Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centrą. Centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė pristatė rajono ekonominę situaciją, papasakojo apie įmones, pristatė rajono turistinius objektus bei pakvietė Ukrainos žmones atvykti į Jurbarką.

„Svečiams buvo įdomu sužinoti, kad Jurbarko įmonėse sėkmingai dirba jų tautiečiai. Prieš susitikimą ukrainiečių darbininkais pasidžiaugė A. Žilinskio ir ko UAB“, – sako G. Mačiulaitienė.

Vėliau Ternopilio srities delegacija apsilankė Jurbarko šilumos tinkluose. „Jų sritis yra labai dujifikuota, o tai reikalauja milžiniškų lėšų kompensacijoms ir dotacijoms gyventojams. Todėl ukrainiečius labai domino mūsų biokuro katilas“, – sakė vicemeras S. Lapėnas.

Susitikime dalyvavo ir katilo statytojai, tad buvo aptartos ir techninės įrangos galimybės, svečiai domėjosi smulkiausiomis biokuro katilo darbo detalėmis, ekonomine nauda.

Patys ukrainiečiai pademonstravo filmą apie savo sukurtą sūkurinį katilą, kuriame galima deginti įvairias atliekas, ir išvengiama aplinkos užterštumo. Dabar šis katilas yra testavimo ir sertifikavimo stadijoje. Svečiai pristatė ir daugiau atliekų deginimo naujovių.

Pasak S. Lapėno, dar anksti kalbėti apie glaudesnį bendradarbiavimą su ukrainiečiais. „Reikia išanalizuoti kas ką gali pasiūlyti, apsvarstyti galimybes. Jie nori dirbti su Europos Sąjunga, tačiau kiekvienas bendradarbiavimas reikalauja ir tam tikrų išlaidų. Jurbarkas turi nemažai miestų-partnerių, todėl nereikia skubėti įsipareigoti“, – mano S. Lapėnas. Kad užsienio miestas ar rajonas taptų Jurbarko partneriu, turi pritarti savivaldybės taryba.

Ar ukrainiečių viešnagė pereis į ilgametį bendradarbiavimą, spėlioti anksti, tačiau bendravusieji su svečiais jau gavo dovaną – galėjo pasidžiaugti ir pasimokyti ukrainiečių pasididžiavimo savo šalimi bei pozityvumo galvojant apie jos ateitį, ką lietuvaičiai per 25 nepriklausomybės metus baigia iššvaistyti.

Jūratė Stanaitienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook