Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Dviratininkų saugumas – kokių klaidų reikėtų vengti?

Dviratininkų saugumas – kokių klaidų reikėtų vengti? (0)

2017-06-26

Keliavimas dviračiu gali teikti didelį malonumą ir būti smagiu laisvalaikio leidimo būdu, tačiau tik su sąlyga, kad važiuojama saugiai. Draudikai pažymi, kad dviratininkai Lietuvos keliuose nukenčia vis dar per dažnai, o neretai tai lemia ir jų pačių klaidos. Tuo metu dviratininkų bendruomenės atstovai sako, kad savo saugumu sėdantys prie dviračio vairo rūpinasi vis labiau, o dar užtikrinčiau minantiems pedalus jaustis padėtų ir kai kurie kelių eismo taisyklių pakeitimai.

Per perėją – tik nulipus nuo dviračio

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, kritikos dėl atsainaus ar nepagarbaus požiūrio į dviratininkus dažnai išties pelnytai susilaukia automobilių ir kitų motorinių transporto priemonių vairuotojai, tačiau akmenys neretai krenta ir į pačių dviratininkų daržą.

„Turbūt viena labiausiai pastebimų dviratininkų klaidų yra nenoras nulipti nuo dviračio važiuojant per perėją ar kitoje vietoje kertant važiuojamąją kelio dalį. Nulipus nuo dviračio jį persivaryti per perėją ar kelią kitoje leistinoje vietoje įpareigoja kelių eismo taisyklės, o jos sugalvotos ne be reikalo. Važiuojant per perėją dviračiu kyla rizika, kad automobilių vairuotojai staiga į kelią iššokusio dviratininko paprasčiausiai nepastebės ir nespės sureaguoti. Be to, nulipus nuo dviračio daug patogiau įvertinti, ar kelią kirsti saugu, todėl būtent taip elgtis ir reikėtų“, – sako T. Nenartavičius.

Atliekant posūkius reikalingas ypatingas atidumas

Vienas pavojingiausių manevrų keliu važiuojantiems dviratininkams, anot T. Nenartavičiaus, yra posūkis į kairę. Dažniausiai nelaimes tokiose situacijose lemia atstumų bei skirtingų dviračio ir automobilio judėjimo greičių neįvertinimas.

„Automobiliai važiuoja daug greičiau nei dviračiai, todėl iš pažiūros dar toli esanti transporto priemonė prie dviratininko pavojingai priartėti gali dar šiam nespėjus užbaigti manevro ir saugiai pasiekti dešiniosios kelio pusės. Nelaimingų atsitikimų tokiose situacijos išvengti leidžia tik atsargumas, atidumas ir manevro atlikimas tik įsitikinus, kad tai daryti saugu. Be to, reikėtų priminti, kad apskritai važiuojamąja kelio dalimi dviratininkams važiuoti leistina tik tuomet, kai nėra dviračio takų, specialiai paženklintų eismo juostų ar važiavimui tinkamo kelkraščio“, – sako  T. Nenartavičius.

Į kelią dviračiu – tik tinkamai pasiruošus

Galiausiai draudikų atstovas pabrėžia tinkamų apsaugos priemonių svarbą. Važiuojant dviračiu visuomet rekomenduojama dėvėti šalmą, o jaunesni nei 18 metų amžiaus dviratininkai važiuodami keliu tą daryti privalo. Be to, važiuojant keliu galioja ir papildomi reikalavimai, užtikrinantys dviratininko matomumą. Dviračio gale visuomet turi būti pritvirtintas raudonas atšvaitas ar tokios spalvos žibintas, o šonuose ant ratų stipinų – oranžiniai atšvaitai.

„Važiuodami keliu dviratininkai taip pat privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba dviračio priekyje ir gale įjungti žibintus. Tamsiu paros metu prie dviračio vairo privalu dėvėti ir šviesą atspindinčią liemenę, ir važiuoti įsijungus žibintus“, – primena T. Nenartavičius.

Papildoma apsauga nuo rizikų gali būti ir specialus dviratininko draudimas. Dviratininko draudimu apdraudžiami: dviratis nuo vagystės, dviratininko civilinė atsakomybė dėl sukeltos žalos asmeniui ir turtui, nelaimingi atsitikimai dviratininkui ir net asistavimo (pagalbos) paslauga.

Savo saugumu rūpinasi vis labiau

Tuo metu aktyvus dviratininkų bendruomenės narys, dviratininkų komandos „Staki-Technorama“ komandos vadovas Deividas Vileniškis sako, kad dviratininkai Lietuvoje tampa vis pavyzdingesni ir savo saugaus važiavimo kultūra artėja prie Vakarų Europos dviračių mėgėjų.

„Tiek organizuodami dviračių varžybas, tiek bendraudami su dviratininkų bendruomene visuomet pabrėžiame saugaus važiavimo svarbą. Daugeliui dviračių entuziastų – ypatingai važinėjančių dažniau – saugoti save, laikytis kelių eismo taisyklių jau yra tarsi savaime suprantamas dalykas. Saugaus važiavimo įgūdžių dviratininkams, manau, taip pat netrūksta, tačiau, be abejo, pasitaiko visko“, – sako D. Vileniškis.

Saugumą padidintų daugiau konkretumo taisyklėse

Tiesa, D. Vileniškis pažymi, kad kelių eismo taisyklės, kalbant apie saugų važiavimą dviračiais, Lietuvoje taip pat dar nėra tobulos, o dėl tam tikrų jose paliktų neapibrėžtumų minantys keliu atsiduria pavojuje.

„Jau kurį laiką dviratininkų bendruomenė siekia, kad būtų įtvirtintas aiškiai apibrėžtas minimalus atstumas, kuriuo turėtų būti lenkiami keliu važiuojantys dviratininkai. Ne vienos Europos valstybės, taip pat daugelio JAV valstijų kelių eismo taisyklėse yra aiškiais numatyta, kad dviratininkai kelyje turi būti lenkiami 1 ar 1,5 metrų atstumu. Tuo metu Lietuvoje konkretus atstumas nenurodomas, paliekant patiems automobilių vairuotojams spręsti, koks atstumas yra saugus. Dėl to netrūksta atvejų, kai dviratininkai yra kliudomi kitų transporto priemonių“, – sako D. Vileniškis.

Vis tik D. Vileniškis džiaugiasi, kad automobilių vairuotojai į dviratininkus Lietuvoje taip pat jau žiūri palankiau, juos labiau gerbia ir vis dažniau pripažįsta pilnateisiais eismo dalyviais, stengiasi nesukelti jiems pavojaus. Taip, anot dviratininko, ir turėtų būti aukštą saugaus eismo kultūrą siekiančioje turėti šalyje.

„Šviesos“ inform.



« Atgal

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook