Balsavimas

Ar jaučiatės saugūs pėsčiųjų take prie Imsrės

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Lenktyninį automobilį renka kaip dėlionę

Lenktyninį automobilį renka kaip dėlionę (0)

2017-09-18

Lenktyninės „Škoda“ paruošimas pasaulinio lygio varžyboms kol kas yra sudėtingiausias iššūkis, kurio ėmėsi Šarūnas Chamanskis. L. Pilecko nuotr.

Per dvi sekundes šimtas, tačiau tik du šimtai. Taip savo kūrinį, prie kurio dirba vienuolika mėnesių, pristato Šarūnas Chamanskis. Savamokslis mechanikas jau beveik metus dirba pas legendinį Šakių lenktynininką Nerijų Naujokaitį. Garsų sportininką sužavėjo jurbarkiečio darbai ir šis nusprendė patikėti svarbų darbą – paruošti „Škoda“ automobilį pasaulio rali kroso čempionatui.

Kasdien į Šakius važinėjantis Šarūnas sako, kad kol kas tai – svajonių darbas, tačiau kelias iki jo buvo ilgas ir sudėtingas.

„Turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad man visada labai patiko viską ardyti. Surinkti sekdavosi sunkiau, bet sekdavosi. Labai domėjausi motociklais, juos remontavau, surinkinėjau radijo bangomis valdomus lėktuvus, turėjau kitokių hobių. Tačiau tam, kad čia atsidurčiau, reikėjo ne tik mano įgūdžių ir sėkmės, bet ir čekų nesėkmės“, – juokėsi jurbarkietis.

Šarūno darbdaviui N. Naujokaičiui mechaniko prireikė kai sportinę „Skoda RS5“ ruošusi čekų įmonė nuleido rankas ir pasidavė. Nors čekai turėjo patirties ir buvo sukonstravę ne vieną lenktyninį automobilį, būtent su „Skoda RS5“ dirbo pirmą kartą. Tai lėmė, kad mechanikai pridarė daug klaidų, o mašina tinkami nevažiavo.

„Realiai jie taip jos ir nesurinko. Tą padarėme mes patys. Nuvažiavome pavasarį, tačiau tuomet automobilis buvo išardytas ir dar nesurinktas. Į Čekiją grįžome po kelių mėnesių, jau užsakę stendą, ant kurio turėjo būti tikrinama automobilio galia. Tačiau vėl radome detalėmis paleistą mašiną. Teko dirbti ne tik dienomis, bet ir naktimis, kad spėtume ją surinkti iki testavimo. Tačiau mašinos sistemos neveikė tinkamai. Todėl parsigabenome į Lietuvą ir viską pradėjome nuo nulio“, – pasakojo vyras.

Šakiuose esančiame garaže jurbarkietis griebė į rankas įrankius ir išardė visą automobilį. Tuomet surinkinėjo ir taisė čekų padarytas klaidas – teko perdarinėti ir keisti įvairias sistemas, pradedant važiuokle, baigiant aušinimu, stabdžiais.

„Šita mašina – kaip dėlionė. Labai brangi dėlionė, tokia, kurią turi dėlioti labai lėtai. Realiai Lietuvoje negauname jokių detalių, užsakinėjame iš užsienio. Tačiau tai užtrunka, nes dažniausiai užsakytos dalys būna gaminamos ir tik tada siunčiamos mums. Todėl kokio nors menkniekio gali tekti laukti keletą savaičių. Ir tie menkniekiai – brangūs. Aš pusiau juokais, pusiau rimtai visada sakau, kad bijau nusukti ar pamesti kokį varžtelį už pusantro šimto eurų“, – pasakoja pašnekovas.

Po beveik metų Šarūnas šypsosi – darbai eina į pabaigą. Tačiau net ir mašiną pavertus techniškai tvarkingu ir su stiprių komandų automobiliais pajėgiu varžytis bolidu, rūpesčiai greičiausiai nesibaigs – teks vykti į lenktynes ir aptarnauti automobilį.

Pasaulio rali kroso čempionatuose komandai teks rungtis su itin galingais priešininkais – gamyklinėmis ekipomis. Tai reiškia, kad jurbarkiečio surinkta „Skoda“ trasoje į vieną gretą stos su „Audi“, „Mercedes-Benz“, „BMW“ remiamomis komandomis.

Tam, kad lietuviai galėtų varžytis, jų automobilis privalo būti ne tik patikimas, bet ir labai greitas. Todėl nors variklio išvaizda ir tikslios specifikacijos laikomos paslaptyje, abejonių nekyla – po dangčiu – mažalitražis žvėris.

„Daugiau nei šeši šimtai arklių ir daugiau nei devyni šimtai niutonų. Iki šimto kilometrų per valandą greitį pasiekia maždaug per dvi sekundes. Čia kaip kosminis laivas. Tačiau tokie rodikliai turi savo kainą. Tokią galią atiduodantis dviejų litrų variklis turi itin trumpą resursą – maždaug du šimtus kilometrų kelio. Po to jis keičiamas arba remontuojamas“, – sakė Šarūnas.

Tinkamam tokios galios panaudojimui būtina, kad automobilis būtų kuo lengvesnis. Mašinos korpusas pagamintas iš anglies pluošto. Tačiau pasaulinio lygio varžybose svarbus kiekvienas gramas. Todėl sukdamas galvą, kaip palengvinti mašiną, Šarūnas prisiminė kitą savo hobį – aviamodelizmą. Radijo bangomis valdomiems lėktuvams, sraigtasparniams ir dronams taip pat svarbūs gramai. Todėl čia naudojami specialūs akumuliatoriai. Jie kur kas lengvesni už tuos, kurie standartiškai montuojami į automobilius.

„Vietoje vieno standartinio akumuliatoriaus nusprendėme naudoti keletą „LiPo“ tipo baterijų. Jų energijos pakaks lenktynėms, tačiau svoris – kur kas mažesnis nei įprastinio“, – sprendimo priežastis aiškino vyras.

Tiesa, pastaruoju metu Šarūnas aviamodelizmą apleidęs – tam tiesiog trūksta laika. Be to, kaip pats sako, žmona pagaliau sužinojo tikrąją šio hobio kainą ir apkarpė biudžetą.

„Neslėpsiu, šiek tiek pameluodavau kainas. Iš tiesų, buvo laikas, kai labai domėjausi radijo bangomis valdomais modeliais. Buvau sukonstravęs ir labai didelį lėktuvą, ir straigtasparnį. Tačiau vėliau pardaviau. Toks jau esu, kad man labiau patinka pats procesas, patinka ieškoti informacijos, domėtis. Sukonstravęs daiktą jį pabandau kelis kartus, tuomet paprastai parduodu“, – pasakojo jurbarkietis.

Būtent dėl šios priežasties vyro garaže pabuvojo ne vienas motociklas. Dviratės priemonės – Šarūno aistra. Jis pats juokauja, kad į darbą su motociklais iškeistų bet ką. Ypač, jei tai būtų sportiniai motociklai.

„Na, bet dabar taip pat dirbu su sportine transporto priemone, nors ji ir ant keturių ratų. Čia iššūkių net daugiau, juk ratų daugiau. Kai baigsis šitie darbai, matysime, ką toliau darysiu“, – sakė idėjų pilnas Šarūnas.

Lukas PILECKAS



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook