Balsavimas

Ar pritartumėte Vidos Rekešienės ir Dariaus Juodaičio grįžimui į rajono politiką?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Jurbarkietė Monika – Vilniaus bėgimo čempionė

Jurbarkietė Monika – Vilniaus bėgimo čempionė (0)

2018-07-24

Liepos 14-ąją Vilniaus Vingio parke sportiškai paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Bėgimo entuziastai dalyvavo tarptautiniame 100 km bėgime. Jį surengė Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos lengvosios atletikos federacija. Kartu tai buvo ir Lietuvos 100 km bėgimo čempionatas, o čempione tapo jurbarkietė Monika Gotcaitytė. 

Pergalingas pirmasis šimtas

Šimto kilometrų distanciją, skirtą Lietuvos šimtmečiui paminėti, pradėjo 66 sportininkai, o finišavo 53. Nugalėtojo titulą iškovojo lietuvis Ruslanas Seitkalijevas. 100 km jis įveikė per 7 val., 8 min. ir 23 sekundes. Tarp moterų aukščiausią – šeštą – vietą bendroje įskaitoje užėmė rusė Elena Makarievič (8:24:24).

Tarp lietuvių greičiausia buvo Monika Gotcaitytė. Jurbarkietė 100 kilometrų įveikė per 8 val., 53 min. ir 26 sekundes ir tapo Lietuvos čempione.

„Oficialiai 100 km bėgau pirmą kartą, bet pastaruosius metus bėgioju ultradistancijas (tai viskas, kas daugiau nei maratonas) kalnuose, po 60-80 kilometrų. Daugiau kaip 100 kilometrų teko nubėgti 24 valandų orientavimosi sporto varžybose. Sportuoju jau daugiau kaip 15 metų, šeštoje klasėje pradėjau lankyti orientavimosi sportą, kuris iki šiol man labiausiai ir patinka“, – savo gimtojo krašto laikraščiui „Šviesa“ sakė sportininkė.

M. Gotcaitytė mokėsi Jurbarko Naujamiesčio tuomet dar vidurinėje mokykloje ir treniravosi orientavimosi sporto klube „Karšuva“, kurio narė yra iki šiol. Be to, ji vaidino „Vaivorykštės“ teatre ir aktyviai dalyvavo jaunimo organizacijų veikloje.

Monika yra baigusi su sportu nesusijusias bakalauro ir magistro studijas, tačiau šiuo metu bėgti ir siekti rezultatų sporte jai svarbiau už profesinę karjerą.

Specialiai ruoštis Vilniaus bėgimui sportininkei nereikėjo. „Daug metų bėgioju, šiais metais jau bėgau pora ultravaržybų kalnuose, ir pasiruošimo metu bėgiojau įvairias specifines arba tikrai ilgas treniruotes. Ryžausi šiam bėgimui, nes buvo smalsu, ką reiškia nubėgti 100 kilometrų lygiu keliu, ir – puiki galimybė paminėti Lietuvos šimtmetį“, – sakė bėgikė.

Koks jausmas ir kokie fiziniai potyriai bėgant 100 kilometrų? „Šis bėgimas yra labiau mentalinis nei fizinis darbas – kūnas gali, jei psichologiškai esi pasiruošęs. Aišku, likus mažiau nei pusei distancijos, prasidėjo ir raumenų skausmai, bet jie per daug netrukdė. Svarbiausia buvo nepasiduoti ir tinkamai maitintis, gerti vandenį visos distancijos metu. Įpusėjus ir skrandis tapo jautresnis, mažiau norėjosi gerti ar valgyti, nors reikėjo“, – pasakojo jurbarkietė.

Ji visą 100 km distanciją kas 2 kilometrus gėrė po kelis didelius gurkšnius sportinio angliavandenių gėrimo, o antroje distancijos pusėje sukrimsdavo, kai norėjo, apelsino skiltelę, bananą, vynuogę. „Prie maitinimo punkto kartais paeidavau kelis metrus, kol suvalgydavau, bet dėl atsigėrimo nestodavau – gertuvę paduodavo mano pagalbininkai. Žinoma, galima ir sustoti, paeiti užuot bėgus, ir pasėdėti, bet kai laikas svarbu, geriau pakentėti“, – įsitikinusi 100 kilometrų bėgimo Lietuvos čempionė, Vilniaus bėgime pelniusi aukso medalį, piniginį prizą bei renginio rėmėjų dovanas.

Bėgo ir skirsnemuniškiai

Vilniaus bėgime 100 kilometrų įveikė ir 66 komandos, dalyvavusios estafetiniame bėgime 10x10. Nugalėtojos titulą iškovojusi komanda „F.O.C.U.S. running“ distanciją įveikė per 5 val., 46 minutes, 56 sekundes.

Estafetėje 10x10 dalyvavo ir „Šeimabėgiu “ pasivadinusi komanda, į kurią susibūrė skirsnemuniškių Dilių šeima.

„Idėją, kad bėgs Dilių šeimos komanda, iškėlė mūsų sesuo Nida Dilė, gyvenanti Vilniuje. Ji yra stipri orientacininkė, dalyvaujanti daugelyje varžybų. Taigi, bėgo Nida, mūsų brolis Mindaugas ir aš, mano abu sūnūs Povilas ir Mantas Zmejauskai, sesers dukros Gytė ir Ugnė Akstinaitės, Ugnės gyvenimo draugas Edgaras Matuliauskas, sesers vyras Remigijus Verbauskas, mano krikšto sūnus, Vilniuje gyvenantis jurbarkietis Tautvydas Juknevičius“, – komandos narius įvardijo neseniai į Skirsnemunę sugrįžusi, mokytoja dirbanti Rūta Zmejauskienė.

Visi 10 bėgo po 10 kilometrų. Pasak Rūtos, tik pusė „Šeimabėgio“ komandos narių yra aktyviai sportuojantys ir dalyvaujantys varžybose. Kitiems penkiems šis bėgimas buvo nemažas iššūkis, kuriam reikėjo pasiruošti.

„Aš – iš tų neaktyviųjų, nors paauglystėje Jurbarke krosuose užimdavau prizines vietas. Varžyboms ruošdavo šviesaus atminimo mokytojas Vladas Steponaitis. Ir prieš šį bėgimą teko pasitreniruoti. Mano jaunimas tuo klausimu buvo labai griežtas, juk žinojo, kokiame pavojuje atsidurs mama, jei atvyks nepasiruošusi, – šypsosi Rūta. – Jie atsiuntė ekselinę lentelę, kur mes visi turėjome fiksuoti treniruočių kilometražą ir laiką. Matėme vieni kitų treniruotes. Tai įpareigojo.“

„Išmanusis“, pasak Rūtos, jaunimas sumaketavo komandos marškinėlius, už kurių dizainą balsavo visi, o renginyje dėl aprangos „Šeimabėgis“ sulaukė daug dėmesio. Po nubėgtų kilometrų visa Dilių šeimos komanda pasipuošė organizatorių visiems dalyviams dovanotais itin gražaus dizaino Vilniaus bėgimo medaliais.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook