Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Bendruomenės vienybę stiprina gražus kraštovaizdis

Bendruomenės vienybę stiprina gražus kraštovaizdis (0)

2013-08-07

Bendruomeninis-visuomeninis ekoturas „Vandens ženklais“ liepos mėnesį užsuko į Smalininkus.  Šio  ekologinio-socialinio kultūros projekto organizatoriai ir dalyviai ragina žmones išsaugoti švarią Lietuvą ir pristato Aplinkos ministerijos rengto kraštotvarkos projektų konkurso parodą.

Kodėl į Smalininkus?  Nes miestelio parko sutvarkymo projektas, kurį finansuojant Europos Sąjungos struktūriniams fondams  vykdė Jurbarko rajono savivaldybė, dalyvavo konkurse. Renginys ir vyko šiame sutvarkytame parke. Bet ir todėl, kad Smalininkų bendruomenė dar toli iki europinių projektų ėmė rūpintis kraštovaizdžio išsaugojimu ir tvarkymu.
Ekoturas „Vandens ženklais“ – privati kultūrologės Ramūnės Barma iniciatyva, kuri keliauja per Lietuvą žadindama žmonių ekologinę sąmonę, rengdama akcijas ir protestus, pavyzdžiui, prieš skalūnų dujų paieškas ir gavybą.
Kol smalininkiečiai miesto parke apžiūrinėjo parodos stendus gėrėdamiesi ir stebėdamiesi daugybe gražiai visoje Lietuvoje sutvarkytų kraštovaizdžių, kol jauni džiazo muzikantai derino instrumentus, turo organizatorė Ramūnė ir kartu su ja keliaujanti kraštovaizdžio ekspertė Giedrė Godienė vaišino visus Greičių šaltinio tyru vandeniu. Skanu – gyrė smalininkiečiai, dauguma geriantys vandentiekio vandenį ir jo skonio irgi nepeikiantys.
Tad renginio organizatorė ir priminė, kokia laiminga Lietuva, viena iš nedaugelio pasaulio valstybių turinti daugybę švaraus požeminio vandens, tinkančio ne tik bet kokiai gyvybei, bet ir žmogui. Pakėlusi stiklinį indą rodė kitokį vandenį, spalva labai besiskiriantį nuo tyrojo. Tai Nemuno vanduo – netinkamas gerti žmogui, bet jame pilna gyvybės.  Tačiau žmogus savo beatodairiška neprotinga veikla kėsinasi sunaikinti ir vandenį, ir gyvybę.
„Kas turi įvykti, kad žmogaus širdis atsivertų, sąmoningumas prabiltų? Kad žemei ir dangui paduotume ranką?“ – klausė Ramūnė  ir pavyzdžiais ir poetiškais žodžiais beldėsi į protus ir širdis.
Parodą pristatė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė G. Godienė. „Kraštovaizdis yra visų bendras turtas. Valdžia ir jos sprendimai – trumpalaikis dalykas, todėl patys žmonės turi spręsti, kokioje aplinkoje jie nori gyventi“, – sakė viešnia.
Kraštovaizdis vertinamas pagal tai, kiek jį tvarkant išsaugoma tai, kas vertingiausia, kas charakteringa tam kraštui.  „Šis parkas – gražus kokybiško kraštovaizdžio tvarkymo pavyzdys: išsaugotas Nemuno slėnis, atkuriamas parkas ir kuriamos naujos jo erdvės“, – dairydamasi aplinkui sakė G. Godienė.
Aplinkos ministerijos organizuotame kraštovaizdžio sutvarkymo projektų konkurse 2012 m. dalyvavo 27 pretendentai: vykdytus projektus pateikė 14 savivaldybių, 4 valstybės saugomų teritorijų direkcijos, taip pat mokyklos, privatūs asmenys, kultūros centrai.  „Vienintelė Jurbarko savivaldybė pateikė net tris projektus, jūsų vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė užpildė tris paraiškas“, – gyrė mūsų rajoną Aplinkos ministerijos atstovė.
Konkurse dalyvavo Jurbarko r. savivaldybės vykdyti Jurbarko senamiesčio, Skirsnemunės ir Smalininkų  parkų sutvarkymo  projektai. Nors pirmosios vietos nepelnė – ji skirta Utenos r. savivaldybei už projektą „Utenos miesto parkai“ – tačiau ne tik komisija, bet ir daugybė bendruomenių per Lietuvą keliaujančios parodos dėka sužino apie mūsų rajono kraštovaizdį ir gerus jo tvarkymo projektus.
G. Godienė neslėpė, kad konkurso komisijos nariai Jurbarko savivaldybės projektus vertino skeptiškai, tačiau atvažiavę ir apžiūrėję nuomonę pakeitė. Ypač gerą įspūdį komisijos nariams paliko Smalininkų parkas. „Tik būtų gražu, kad jūsų parkas turėtų kokį nors „sparnuotą“ pavadinimą“, – siūlė kraštotvarkos specialistė į renginį susirinkusiems Smalininkų bendruomenės atstovams.
Seną, dar vokiečių įveistą parką smalininkiečiai visad mėgo: pasivaikščioti, pasigėrėti nuo Nemuno skardžio atsiveriančiu  puikiu vaizdu, čia vyksta bendruomenės šventės.
Smalininkų bendruomenės centras, vadovaujamas Vandos Stonienės, tvarkyti ir puošti parką pradėjo dar tada, kai europinių projektų nebuvo. 2007 m. bendruomenės centro iniciatyva surengtas pirmasis skulptorių pleneras „Ąžuolų alėja“ ir parkas prie Nemuno bei kitos miesto erdvės papuoštos medžio skulptūromis – jos padarytos iš ąžuolų, kurie augo garsiojoje ilgiausioje Lietuvoje Smalininkų ąžuolų alėjoje ir dėl senatvės turėjo būti nupjauti. Taigi bendruomenės iniciatyva ne tik papuošė miestelį, bet ir suteikė antrąjį gyvenimą šimtamečiams ąžuolams. Iš viso vyko trys skulptorių plenerai, juos finansavo Jurbarko r. savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, taip pat Nyderlandų fondai, vėliau ir ES programa LEADER, savanorišku darbu prisidėjo Smalininkų bendruomenė. Visada buvo ir yra privačių iniciatyvų rūpintis, prižiūrėti, tvarkyti parką.
Dabar Smalininkus puošia 33 skulptūros. Beje, tos netradicinės ąžuolinės skulptūros bendruomenėje sukėlė ir nemažų diskusijų, tačiau dabar ir kraštovaizdžio specialistai pripažino, kad jos puikiai dera su gamtos sukurtu grožiu ir suteikia  Smalininkams savitumo.
Kai buvo įgyvendintas projektas „Smalininkų miesto kompleksinis sutvarkymas“, parkas prie Nemuno pradėjo naują gyvavimo etapą: išgrįsti takai, pastatytos pavėsinės, įrengta sporto aikštelė. Nors masinėms bendruomenės šventėms čia vietos nebeliko, parkas gyvas, jame visada būna žmonių.
Tik, kaip sakė vienas smalininkietis, o pastebi turbūt ir kiti, kad neretai tokias sutvarkytas vietas okupuoja ne pačios geriausios reputacijos bendruomenės nariai ir palieka čia tik krūvas šiukšlių ir tuščių butelių. Bet ir tai bendruomenė pajėgi keisti: ekoturo renginyje labai gražiai parke skambant jaunų muzikantų Viliaus, Lauryno, Gedimino ir Adomo atliekamai muzikai girdėjosi minčių, kad galėtų čia vykti ir dažniau muzikos popietės ar pavakariai, gal tik gurkšnojant ne šaltinio vandenį (nes šaltinio Smalininkuose nėra), o lietuvininkų mėgtą kafiją.
„Šis miestelis kas kartą mus nudžiugina, nes čia gyvena žmonės, jaučiantys gamtą“, – komplimentą Smalininkų bendruomenei sakė kraštotvarkos ekspertė G. Godienė. Jos ir ekoturo organizatorės R. Barmos dovanos atiteko Smalininkų bendruomenės centro pirmininkei V. Stonienei, ekologinio ugdymo centro „Žalioji viltis“ vadovei mokytojai Vidai Reinolcaitei ir Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos direktoriui Artūrui Matukaičiui – už ekologinį jaunimo švietimą ir auklėjimą.
Savas kiemas, gatvė, savo miestelio parkas – tai kraštovaizdis, kuris įsirėžia į atmintį, ir kur bekeliautum, vežiesi jį su savimi. Sutvarkytas kraštovaizdis, pasak G. Godienės, didina tapatybės jausmą, stiprina bendruomeniškumą ir vienybę.
Kas bent pirštą yra pridėjęs prie savo krašto grožio išsaugojimo, gali susikibę už rankų drąsiai skanduoti: „Už tyrą vandenį, žemę – už mūsų Lietuvą!“

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook