Balsavimas

Ar miesto gatvės žiemą prižiūrimos tinkamai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Besiplečiantis bendruomenių ratas – daugiau lėšų miestui ir ra...

Besiplečiantis bendruomenių ratas – daugiau lėšų miestui ir rajonui (0)

2016-03-23

Kovo 4 d. Jurbarko kultūros centre nuošė bendruomenių sueiga. Prie tradicinio vietos veiklos grupės (VVG) „Nemunas“ ir kaimo bendruomenių renginio prisijungė tik pernai susikūrusi miesto vietos veiklos grupė (MVVG) „Jurbarkas“.

Plojo sveikintojams

Gal dėl pagausėjusio bendruomenių būrio, o gal dėl noro smagiai pasibūti bendraminčių būryje į šventę žmonių susirinko kaip niekad daug. Vien VVG „Nemunas“ duomenimis, užsiregistravo per 160 dalyvių. Vaišes palikę vėlesniam laikui bendruomenių nariai pirmiausia rinkosi į oficialiąją renginio dalį, kur juos smagiais šokiais sutiko „Nemunėlio“ šokėjai, o skambias dainas traukė Konstantino Glinskio teatro vokalinė grupė.
„Visi mes nuo pat mažens priklausome kokiai nors bendruomenei – šeimai, darželio grupei, klasei, universitetui, darbovietei“, – sakė vakaro vedėjas Gintaras Zareckas ir pasidžiaugė Lietuvos Respublikos Seimo išmintimi paskelbti 2016-uosius Bendruomenių metais.
Pagirtas į sceną kopė Seimo narys Bronius Pauža ir pats gyrė ir apdovanojo aktyviausių bendruomenių pirmininkus – Paskynų – Algimantą Dobilą, Žindaičių – Andželą Petraitienę ir Juodaičių – Violetą Andrikaitienę.
Lietuvoje yra per 1200 bendruomenių, ir jų skaičius vis auga. Iš nacionalinio biudžeto bendruomenėms ir vietos veiklos grupėms nuo 2013 m. kasmet skiriama po 700-800 tūkst. eurų, o šiais metais atriektas visas milijonas. Seimas pasistengė, kad 6 proc. Europos Sąjungos paramos lėšų būtų skirta bendruomenių veiklai.
„Bendruomenė – nebūtinai oficiali įstaiga, vienijanti vienodus tikslus turinčius žmones bendrai veiklai, o vietos veiklos grupės prisideda prie rajono plėtros pritraukdamos čia lėšas“, – sakė Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius ir dovanojo veiklos grupių administratoriams Gaivai Mačiulaitienei ir Arūnui Stasiūnui iš Jurbarko krašto šimtamečių medžių išdrožtus šaukštus, simbolizuojančius bendrą darbą bemaišant ir ragaujant košę iš to paties katilo.
Iš visų rajono pakraščių sugužėję bendruomenių atstovai negailėjo plojimų sveikintojams ir susidomėję klausėsi pranešimų apie nuveiktus ir dar ateinančius darbus.

Pažėrė skaičių ir planų

Jurbarko r. savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Rasida Kalinauskienė, kuri kuruoja ir bendruomenių darbą, pristatė savivaldybės vaidmenį šių organizacijų gyvenime.
Pasak R. Kalinauskienės rajone veikia 39 bendruomenės, iš kurių į sueigą atvyko net 23 oficialios ir viena neoficiali.
Savivaldybė iš dalies rėmė Nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą, tarp jų ir bendruomenių, iki 2011 metų ir rėmimą atnaujino praėjusiais metais, paskirdama tam 2900 eurų. Pernai finansuoti 8 projektai – nuo įvairių renginių iki knygos leidybos.
Šiais metais NVO projektams finansuoti skirta 3500 Eur. Projektų atranka bus skelbiama pirmąjį balandžio pirmadienį.
Pernai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauta 19 tūkst. eurų vietos bendruomenėms stiprinti. Šiemet šiuos pinigus teks užsidirbti rašant projektus.
24 rajono bendruomenės jau sausio mėnesį pateikė projektus, 21 bendruomenė pateikė prašymus savivaldybei dėl šių projektų dalinio finansavimo. Ministerijos patvirtintiems projektams Jurbarko rajono savivaldybė skirs 10 proc. finansavimą. Bendruomenės suplanavo tvarkyti viešąsias erdves, organizuoti stovyklas, plenerus, išvykas, veiklas, stiprinančias bendruomeniškumą, sprendžiančias socialinės atskirties problemas.
„Labai lauksime jūsų siūlymų, idėjų. Susitiksime su bendruomenių pirmininkais aptarti reikalų, o metų gale surengsime konferenciją, kurioje išrinksime geriausius ir daugiausia nuveikusius“, – sakė R. Kalinauskienė.
MVVG „Jurbarkas“ administracijos direktorė G. Mačiulaitienė pristatė naują įstaigą ir pasidžiaugė parengta veiklos strategija, kuri atiduota vertinti.
„Su pavydu stebėjome VVG „Nemunas“ veiklą ir tikimės, kad miesto veiklos grupė galės atnešti ne mažiau naudos miestui, kiek jie padarė kaimui“, – sakė G. Mačiulaitienė. Neseniai strategiją pristačiusi visuomenei direktorė susirinkusiųjų skaičiais nevargino, tik tikėjosi gerų žinių iš strategijos vertintojų.
Daugiau ką papasakoti turėjo VVG „Nemunas“ administracijos direktorius A. Stasiūnas. Jo vadovaujama įstaiga įgyvendino projektą „VVG „Nemunas“ teritorijos 2016-2022 m. strategijos parengimas“. Strategija vasario pradžioje Žemės ūkio ministerijoje buvo įvertinta 100 balų iš 100, o tai reiškia, kad Jurbarko rajoną pasieks per 2 mln. eurų.

„Nemunas“ teka sklandžiai

VVG „Nemunas“, įkurtos 2008 m., veiklos teritorija – visa rajono savivaldybė, išskyrus Jurbarko miestą. Čia gyvena beveik 20 tūkst. žmonių. Įstaigos paskirtis – padėti tapti partneriais nevalstybinėms, bendruomeninėms organizacijoms, verslo sektoriaus ir valdžios institucijoms, vykdyti bendrus veiklos planus, derinti vietos plėtros dalyvių interesus, panaudoti vietos išteklius ir užtikrinti regiono ilgalaikės kaimo plėtros perspektyvas. VVG dirba 3 žmonės.
Veiklos grupė įgyvendino teritorijos vietos plėtros 2009-2015 m. strategiją. Pateikta 116 paraiškų, buvo įgyvendinta 100 vietos projektų, kuriems paskirta paramos suma beveik 2,2 mln. Eur. Projektai turėjo apimti tik kaimiškas vietoves. Įgyvendinti 58 veiklos projektai, kuriems skirta vidutinė paramos suma buvo 9,6 tūkst. Eur, ir 42 investiciniai projektai. Pastariesiems finansuoti gauta 44,5 tūkst. Eur vidutinė suma. Daugiausia lėšų pritraukė tos seniūnijos, kuriose yra stiprios bendruomenės.
Įgyvendinti du tarptautiniai projektai, kuriuose partneriais tapo lenkai – Jurbarko rajono ir Lenkijos jaunuoliai dalyvavo amatų stovyklose abiejose šalyse, savanoriai keturiose rajono gyvenvietėse įrengė vaikų žaidimo aikšteles. Taip pat – keli teritorinio bendradarbiavimo projektai: „Mobili jaunimo laisvalaikio programa“ ir Mažosios Lietuvos paveldo atgaivinimo projektas su VVG „Pagėgių kraštas“, projektai su Telšių rajono, Kauno rajono ir Šakių krašto VVG.
Vykdant projektus reikia turėti daug specifinių žinių apie paraiškų ruošimą, ataskaitas, viešuosius pirkimus, buhalteriją, todėl buvo surengta nemažai mokymų VVG nariams ir kitiems projektų vykdytojams.
Paramos lėšomis pasinaudojo 55 projektų vykdytojai. Daugiausia projektų įgyvendino Jurbarko rajono savivaldybės administracija – 15, iš jų net 10 vandentvarkos projektų.
„Įdomiausias, daugiausia apdovanojimų pelnęs ir, mūsų nuomone, sėkmingiausias yra Jurbarko švietimo centro vietos projektas „Mobili jaunimo laisvalaikio programa“, – sakė A. Stasiūnas.
2016-2023 m. strategijos rengimas prasidėjo 2014 m. pavasarį. Vyko susitikimai su gyventojais, vietos valdžia, suinteresuotomis grupėmis, buvo vykdoma apklausa. Strategijos priemones, sumas ir rodiklius sudėliojo VVG nariai, strategija patvirtinta visuotiniame VVG narių susirinkime 2015 m. rugsėjo mėn. Rengiant strategiją konsultavo partneriai iš Aleksandro Stulginskio universiteto.
Praeitame finansavimo laikotarpyje buvo reikalavimas ne mažiau 73 proc. lėšų skirti investiciniams projektams – infrastruktūrai, pastatams, viešosioms erdvėms tvarkyti. Šiame laikotarpyje ne mažiau kaip 75 proc. lėšų privalo būti skiriama darbo vietoms kurti.
VVG „Nemunas“ strategijoje numatyta 15 projektų, kuriuos vykdant turėtų būti įkurtos net 34 darbo vietos. Šie projektai bus vykdomi pagal I prioritetą „Vietos ūkio ekonominio ir socialinio efektyvumo didinimas“, tam bus skirta 75,7 proc. visų strategijoje suplanuotų lėšų – 1278061,27 Eur.
Teikti projektus ir steigti naujas darbo vietas galės tiek verslas, tiek bendruomenės, NVO ar VšĮ. Ir vieniems, ir kitiems teks beveik po 600 tūkst. eurų paramos. Verslininkai ir ūkininkai galėtų tikėtis 50 proc. finansavimo intensyvumo iki 75 tūkst. eurų vienam projektui, o viešosios įstaigos gautų iki 120 tūkst. eurų paramą, kuri sudarytų 80 proc. projekto vertės.
Ūkininkai galėtų įsigyti priemonių perdirbti savo produkcijai, verslą galės pradėti bendruomenės, skatinamas naujas reiškinys – socialinis verslas. Galima steigti daugiafunkcius centrus, socialines paslaugas teikiančius dienos centrus. Lietuvoje jau kalbama apie tai, kad paslaugų teikimą iš valstybinių institucijų turėtų perimti bendruomenės.
Dar viena priemonė, galinti gauti 45 tūkst. Eur vienam projektui ir 80 proc. paramos – NVO ir ūkininkų, verslininkų bendradarbiavimas įgyvendinat regioninių produktų rinkodarą arba maisto grandinės „nuo lauko iki stalo“ sukūrimą.
II prioritetui „Solidarios, patriotiškos ir jaunimą įgalinančios bendruomenės kūrimas“ teks 24,3 proc. lėšų, arba 410262,73 Eur. Pagal šį prioritetą įgyvendinamose priemonėse nereikalaujama kurti darbo vietų. Pagal panašias priemones buvo įgyvendinami praėjusio finansinio laikotarpio strategijos projektai.
Planuojama įgyvendinti 30 projektų, bus finansuojama 80 proc. projekto vertės, vienam projektui bus galima gauti nuo 10 iki 22 tūkst Eur.
Pareiškėjai galės rengti šventes, festivalius, akcijas, tačiau tą daryti turėtų drauge bent 3 organizacijos, iš kurių dvi – NVO. Toks projektas turėtų apimti mažiausiai dvi seniūnijas. Taip pat skatintini projektai, kuriais bus sukuriamas regioninis produktas ar vykdoma tokio produkto rinkodara. Bus remiami ir projektai, skirti gerinti vaikų ir jaunimo iki 29 metų neformalų ugdymą, socialinei atskirčiai mažinti. Net 6 projektai numatyti privalomiems jų įgyvendintojų mokymams ir kursams.

Prieš darbus – linksmybės

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rengia vietos projektų administravimo taisykles. Kai bus parengtos taisyklės, VVG „Nemunas“ rengs kvietimų teikti vietos projektų paraiškas dokumentaciją ir vyks pristatyti po rajoną, vykdys mokymus.
„Planuojame, kad pirmasis kvietimas teikti vietos projektų paraiškas turėtų būti šių metų rudenį. Surinkus paraiškas vyks vertinimas, kurį atliks VVG administracija, o paramą skirs VVG valdyba. Kvietimų teikti vietos projektų paraiškas dokumentaciją, vietos projektų vertinimo ir skyrimo procedūras tikrins Nacionalinė mokėjimo agentūra. Vietos projektų įgyvendinimas galėtų prasidėti 2017m. pradžioje“, – sako A. Stasiūnas.
Kol įsibėgės strategijos įgyvendinimas, VVG administratorius bendruomenėms priminė galimybę pasinaudoti ir kitais finansavimo šaltiniais. ŽŪM paskelbė kvietimą teikti paraiškas gauti nacionalinę paramą kaimo bendruomenių veiklai. Paraiškos priimamos iki balandžio 7 d. Paramą galima tekti tik ne pelno projektams, nešantiems visuomeninę naudą. Bus stiprinama kaimo bendruomenių materialinė bazė, remiamas kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymas, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams. Bus remiami projektai pagal dar dvi naujas veiklos sritis: tradicinių renginių bei kaimo vaikų ir jaunimo bendruomeniškumui ir pilietiškumui ugdyti skirtiems renginiams organizuoti.
Išklausę svarbios informacijos ir mintyse pradėję dėliotis svarbiausius darbus vakaro dalyviai suskubo prie stalų. Spirgėjo, kvepėjo lašinukai ir dešrytės, gėlėmis žydėjo daržovės ir vaisiai, upeliu tekėjo gira ir gaiva, kmynus barstė juoda duona, o baltas pyragas didžiavosi razinomis – Jurbarko krašto šeimininkės neraustų prieš didžiausius virtuvių šefus.
Besivaišinant, besilinksminant, žaidimus bežaidžiant ir į klausimus atsakinėjant mezgėsi draugystės ir ryšiai, sklandė naujos idėjos ir planai. Lietuviai nuo seno didžiausius sandėrius ir sutarimus sudarydavo prie stalų. O bendruomenių sutarimas į Jurbarką milijonus neša.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook