Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kaimo bendruomenė perima uždarytų įstaigų funkcijas

Kaimo bendruomenė perima uždarytų įstaigų funkcijas (0)

2013-11-13

Į kaimo biblioteką žmonės suneša savo džiaugsmus ir rūpesčius. Šįkart bibliotekininkė Danguolė Kazlauskienė (sėdi viduryje), Laimutė Armonavičienė, Danutė Abromienė ir Laima Sedeikienė susėdo aptarti bendruomenės reikalus.

Kaimą gražiu Pilies pavadinimu žino daugelis. Kai praėjusią vasarą lankytojams buvo atidaryta Panemunės pilis, čia atvažiuoja ekskursantų ne tik iš Lietuvos. O Pilies I kaimo gyventojams – ne patys geriausi laikai: uždarius mokyklą padaugėjo bedarbių, o vieninteliu kultūros židiniu liko biblioteka. Bet jau kone dešimtmetį čia gyvuoja aktyvi bendruomenė, nudirbanti daug ne tik kultūrinių, bet ir socialinių darbų.

Pilies kaimo bendruomenė atstovauja 7 kaimų gyventojams. Didžiausi – Pilies I kaimas, kuriame savo gyvenamąją vietą deklaruoja per 300 žmonių, perpus mažiau Vencloviškiuose, Naukaimyje, kitur – tik po keliasdešimt ar keliolika.
Bibliotekoje susėdusios prie kavos puodelio šnekučiavosi bendruomenės aktyvistės: pirmininkė Laimutė Armonavičienė, Danutė Abromienė ir bibliotekininkė Danguolė Kazlauskienė. Pasak moterų, kaime beliko tik dvi vietos – biblioteka ir medicinos punktas, kur dar galima nueiti – bibliotekininkė Danguolė ir felčerė Regina Butkienė priima visų džiaugsmus ir rūpesčius. Vyrai labiau mėgsta parduotuvę ir kavinę. „O kur jiems eiti? Darbo nėra! Susirenka, išgeria alučio, pasišnekučiuoja...“ – įsiterpia į pokalbį Laima Sedeikienė, irgi aktyvi bendruomenės narė, bibliotekoje atidirbanti už bedarbio pašalpą.
Tokia tat realybė – neturinčiųjų darbo daug ir dar padaugėjo uždarius mokyklą. Darbo vietų, be minėtųjų įstaigų, kaimui duoda tik dvi parduotuvės, kavinė, pilis, lentpjūvė ir keli stambesni ūkininkai. Pasak bendruomenės pirmininkės L. Armonavičienės, kaimai sensta, darbingi žmonės važinėja dirbti kitur ir svetur, jaunimas studijuoja miestuose ir į tėviškę besugrįžta savaitgaliais.
„Bendruomenė įsteigta 2005 metais, tada jos labiausiai reikėjo dėl europinės paramos. Bet 2009 m. panaikino mūsų kultūros namus, tuomet bendruomenės veikla labai suaktyvėjo – juk reikia ir kultūrinių renginių, ir apsitvarkyti, ir padėti vieni kitiems“, – sakė L. Armonavičienė. Tais pačiais 2009 metais savivaldybė pagal panaudos sutartį dešimčiai metų Pilies kaimo bendruomenei perdavė buvusio vaikų darželio patalpas: šiuo metu ten remontas – per VVG „Nemunas“ bendruomenė gavo 203 tūkst. litų Europos Sąjungos paramą, dar 5 tūkstančius turės uždirbti bendruomenės žmonės savanoriškais darbais. Bendruomenė turės puikią renginių salę. „Jei neatims, kai suremontuosim...“– ironiškai nutęsia bendruomenės pirmininkė.
Ironizuoti yra ko, nes bendruomenė jau turi skaudžios patirties. „Kai naikino kultūros namus, žadėjo, kad mums bus dar geriau – atvažiuos visokių meno vadovų, galėsim daryti, ką norėsim. Bet niekas neatvažiuoja, nes neskirta čia jokio etato. O kai savivaldybėje paprašėme paramos šventei, administracijos direktorius mums pasakė: jūs ir taip visko pasidarote, tad kam jums pinigai“, – pasakoja D. Kazlauskienė.
Tas tiesa. Dar prieš trejetą metų didžiausią bendruomenės renginį – šventę „Prie senos pilies“ paremdavo ir Jurbarko r. savivaldybė, ir nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondas. Bet ir nebegaunant paramos šventė vyko – bendruomenė rengė įdomią programą, samdė muzikantus, vykdavo rajoninės sporto varžybos, sueidavo daug žmonių.
Dar pernai vyko didelė Teatro šventė – atvažiavo svečių, bet labiausiai kaimo gyventojams smagu scenoje pamatyti savus. Pilies teatrui už dyka dvejus metus vadovavo ir pati vaidino bibliotekininkė Danguolė, o aktorių prisirenka nemažai: Kęstutis Abromas, Artūras Šneideris, Iridijus Galbuogis, Juozas Tunaitis, Vida Bagdonienė, Rasvita Danaitienė, Edita Dabkienė, D. Abromienė, Sonata Endriukaitytė. Lina Gylienė ne tik vaidina, bet ir veda renginius.
Į bendruomenės veiklą labai aktyviai įsijungė Vytėnų pagrindinėje mokykloje dirbusi lituanistė Džilda Šneiderienė: ji subūrė mokinių liaudies šokių kolektyvą, kūrė kompozicijas šventėms – buvo didelė bibliotekininkės Danguolės, bendruomenėje atsakingos už kultūrinę veiklą, pagalbininkė.
„Į Teatro šventę iš Vadžgirio atvažiavo „Šebukai“ – už dyka. Yra gerų žmonių! O Romutė Kveškevičienė sukvietė būrį dainuojančių moterų, ir, teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad jas paruošė iš Jurbarko kultūros centro atvažiavęs Arūnas Samys, o mūsų teatrą kuravo Danutė Samienė. Bet tik tiek!“ – sako D. Kazlauskienė ir tikina suprantanti, kad nevažinės juk specialistai nuolat, jei nėra etato. Nors Pilies gyventojai norėtų turėti panašias kaip kitų didelių kaimų žmonės galimybes ugdyti savo meninius sugebėjimus ir turėti laisvalaikio užsiėmimą.
Kūrybingų žmonių Pilies kaimuose daug – bendruomenės namuose ir bibliotekoje yra eksponuoti Edmundo Štulo kalvystės darbai, Stasės Liuorienės siuviniai, Ramutės Matijošaitienės ir Zitos Neverdauskienės karpiniai, D. Abromienės, Onos Juškienės, Albinos Kutkienės mezginiai, D. Kazlauskienės paveikslai, O. Juškienės, Danutės Pilipauskienės, Adelės Šlyterienės audiniai. Jau mirusio Prano Abromo medžio drožinius parodai paskolino jo artimieji.
Šiuo metu bibliotekoje kabo Svajūno Abromo meninės fotografijos. Svajūnas studijuoja Kaune, bet gimtinės ir namų nepamiršta, kaip ir kiti jaunuoliai. „Jie parvažiuoja savaitgaliais ir jiems reikia ką nors veikti, kur nors susitikti, bet dabar liko tik pavėsinė prie buvusių kultūros namų“, – nelinksmai sako L. Sedeikienė.
Sporto salės neliko uždarius mokyklą – ten atjungta elektra ir jau pradėti daužyti nenaudojamo pastato langai. Šokti irgi nėra kur – bendruomenės salė remontuojama. O kai buvo uždaryti kultūros namai, bendruomenės moterys darydavo jaunimui šokius – skolinosi aparatūrą iš mokyklos, pačios budėdavo ir žiūrėjo tvarkos. „Tada dar atvažiuodavo policija, dabar jau reikėtų policijai mokėti. O iš ko?“– klausia bendruomenės pirmininkė Laimutė. Nors bendruomenės kasa nėra visiškai tuščia, bet ar reikėtų mokėti biudžetinei institucijai už tai, kad pasirūpintų rimtimi, kai kaime vyksta bendruomenės jaunimo vakarėlis?
„Bendruomenės biudžetą sudaro nario mokestis (jį šiuo metu moka apie 50 narių) ir dirbančiųjų skiriami 2 procentai – 2010 metais bendruomenė iš tų procentų gavo 3,5 tūkst. litų! – pinigų temą tęsia L. Armonavičienė. – Bet tada buvo daugiau dirbančių, o ir kompiuterio nereikėjo, norint skirti tuos procentus.“ Kai 2008 m. L. Armonavičienė perėmė bendruomenės vairą iš prieš tai buvusios pirmininkės, sąskaitoje tebuvo 27 centai, o dabar bendruomenės buhalterės pareigas atliekančiai D. Abromienei yra ką skaičiuoti ir leisti bendruomenės reikmėms. „Išsilaikome, neturime jokių skolų. Tikimės, kad neturėsime ir tada, kai bus suremontuota salė, nes šildysim ją malkomis. O didžiuosius renginius finansuoti mums padeda žmonės – visi, kas kiek gali“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
L. Armonavičienė prisipažįsta, kad dabar jau ji tik nusišypso išgirdusi: „Tai tu dar turi darbiuką“. Taip, darbiuko pirmininkė, kaip ir kiti bendruomenės aktyvistai, turi (ne tik ką nors suorganizuoti, bet ir po renginio grindis išplauti), bet atlyginimo už tai negauna. Visada buvo ir bus žmonių, nesuprantančių, kad galima, net ir reikia, ką nors dirbti ir be piniginio atlyginimo.
Pokalbyje moterys ne kartą pavartoja būtąjį laiką. Ir didžiosios vasaros šventės šiemet nebuvo... Ar tai reiškia, kad Pilies kaimo bendruomenė merdi? „Pavargom, – sako jos. – Neatsigaunam po mokyklos uždarymo“, – prideda.– Ir šiek tiek apmaudu, kad kitur už tą patį darbą žmonės gauna pinigus...“
O ar pasikeitė kaimas, kai buvo restauruota ir atidaryta Panemunės pilis? Išgirstu skirtingų ir savo pašnekovių, ir jų persakytų kitų gyventojų nuomonių. Vieniems – tas pats, ar ji buvo uždaryta, ar atidaryta, kiti mato, kad miestelis pagyvėjo – atvažiuoja daugiau žmonių, vėl veikia kavinė, o ir vietiniai gyventojai savo svečius gali nusivesti apžiūrėti pilies ekspozicijų.
Informacijos apie renginius pilyje norėtųsi daugiau ir kaimo žmonėms priimtinesniu būdu, nes kompiuteriais naudojasi ne visi.
„Savo renginiams dabar neturim vietos – tik biblioteka“, – viltingiau prašneka bendruomenės aktyvas. Spalio 25 d. bibliotekoje vyko rudens darbų užbaigtuvių šventė „Nutilo laukai, nutilo miškai“. Renginį vedė Džilda ir Danguolė. Danutės Birgiolienės ir Svajūno Birgiolo atliekamoms dainoms pritarė visi susirinkusieji. Savo kūrybos eiles skaitė Onutė Juškienė, Angelė Andriukaitienė, Danutė Čirvinskaitė-Jakaitienė, Sigutė Džiaugienė. Su poezijos knyga atėjo ir Onutė Abrakaitienė. Rudens šventės Vokietijoje įspūdžiais dalijosi D. Šneiderienė. Susineštais gardumynais vaišino vieni kitus, šeimininkavimo patirtimi pasidalijo Genutė Babonienė ir Zofija Gečienė, o L. Gylienės sukurtos puokštės džiugino šventės dalyvius.
Į devintą dešimtį įkopęs visų renginių aktyvus lankytojas Antanas Patašius pakvietė sugiedoti Vytėnų himną. Smagu buvo pabūti kartu!
„Taip ir gyvenam. Bendruomenė yra ir bus, tik dabar, kol remontuojame, kiek tuštesnis laikas“,– jau visai optimistiškai kalba moterys. Aktyviausios bendruomenės narės nieko taip nenori, kaip meno vadovo, kad kaime vėl būtų kultūros židinys, ir viliasi, kad naujoji Kultūros skyriaus vedėja, kuri jau buvo atvykusi ir žino padėtį, sugrąžins administratoriaus etatą.
Net jei valdžia bevelija kaimuose uždaryti viską, kam reikia biudžeto lėšų, žmonės lieka ir patys stengiasi padaryti savo ir kitų gyvenimą šviesesnį.

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook