Balsavimas

Ar pasitikite savivaldybės konkursais įvairioms pareigybėms užimti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Mobilūs savanoriai aktyvina kaimo bendruomenių jaunimą

Mobilūs savanoriai aktyvina kaimo bendruomenių jaunimą (0)

2013-11-27

Mobilios jaunimo laisvalaikio programos savanoriai (iš kairės) Lukas Stasiūnas, Laura Molčankinaitė, Raimondas Kiltinavičius ir Gerda Gaižauskaitė planuoja, kaip gruodžio 5-ąją  visuomenei pristatys savanoriavimo galimybes ir malonumą.

Šiemet rajono seniūnijas vėl lanko savanoriai, pasiryžę savo laisvalaikį praleisti kartu su kaimo jaunimu ir pasirengę pasiūlyti jiems naujų įdomių užsiėmimų. Galimybę įdomiai praleisti laisvalaikį, susitikti ir bendrauti su naujais žmonėmis kaimo bendruomenių jaunimui suteikia teritorinio bendradarbiavimo projektas „Savanorių VVG „Nemunas“ bei VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijose parengimas ir paslaugų kaimo jaunimui teikimas“.

Mobilios jaunimo laisvalaikio programos autobusiukas kas savaitę suka vis į kitą seniūniją ir kaimų jaunimo yra pažįstamas ir laukiamas. Mobilios jaunimo laisvalaikio programos koordinatorė Laura Molčankinaitė džiaugiasi, kad projektas tęsiamas, nes jo poreikiu ir nauda jau spėjo įsitikinti. „Mūsų veiklos esmė ta pati, kaip ir prieš trejus metus, tik dabar esame stipresni“, – tikina Laura. Ji vadovavo ir 2011 m. Jurbarko švietimo centro vykdytame projekte – sutelkusi jaunų savanorių komandą vykdavo į kaimus kartu su vietos jaunimu piešti, šokti, žaisti stalo ir judriuosius žaidimus, žodžiu – linksmai ir įdomiai praleisti laisvalaikį. Nauda – abipusė ir, pasak Lauros, ją geriausiai  apibūdina pasakymas: „Jaunimas – jaunimui“.
Šiemet programa tęsiama VVG „Nemunas“ kartu su VVG „Pagėgių kraštas“ įgyvendinant teritorinio bendradarbiavimo projektą. Projekto ir VVG „Nemunas“ administracijos vadovas Arūnas Stasiūnas teigia, kad vietos plėtros strategijoje jaunimas yra viena pagrindinių prioritetinių grupių, tačiau niekam ne naujiena, kad kaimo jaunimas vis dar turi menkesnes laisvalaikio užsiėmimų galimybes. „Tą pastebi ne tik jaunimas, bet ir vyresni vietos gyventojai – laisvalaikio pasirinkimo galimybių kaime trūksta. VVG „Nemunas” teritorijos vietos plėtros 2009–2015 m. strategijos lėšomis finansuotas projektas „Mobili jaunimo laisvalaikio programa“ jaunimo užimtumo problemą padėjo spręsti, todėl radome galimybių tą veiklą tęsti. Be to, dabar kartu su Pagėgių vietos veiklos grupe įgyvendinamas projektas siekia dar didesnių tikslų – vyko mokymai ir paruošta 20 savanorių, mokančių savo įgūdžius ir gebėjimus perteikti kitiems, norime, kad būtų sukurta sistema nuolat rengti naujus savanorius“, – pasakojo A. Stasiūnas.
Būtent dėl tų mokymų L. Molčankinaitė teigia, kad savanorių komanda dabar stipresnė. Jurbarko r. paruošta 10 savanorių, bet projekte jų dalyvauja kur kas daugiau. „Vieni aktyvesni, kiti mažiau, bet dabar mūsų yra 25 savanoriai. Labiausiai kaimo jaunimas nori sportuoti, vaidinti ir šokti. Profesionaliai to pamokyti gali specialistai – tad mums sutiko talkinti džiudžitsu meistras Mindaugas Smirnovas, režisierė Birutė Šneiderienė ir choreografė Reda Žemelienė. Norą dalyvauti projekte pareiškė ir Jurbarko policininkai – jie su kaimų jaunimu žaidžia krepšinį, tinklinį, futbolą“, – pasakoja Laura.
Pagal grafiką – du kartus per savaitę projekto savanoriai išsiruošia į kelią. Šiemet važiuojama į Eržvilko, Šimkaičių, Juodaičių, Viešvilės, Smalininkų, Veliuonos, Seredžiaus ir Girdžių seniūnijas. Susitikimai su jaunimu paprastai vyksta mokyklose, po pamokų. Laiką projekto koordinatorės L. Molčankinaitė ir Evelina Tamošaitytė derina su mokytojais – jie paskleidžia ir informaciją apie įdomų laisvalaikį atvežančius savanorius.
Bet, pasak Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos socialinės pedagogės Loretos Kavaliauskienės, daug informacijos, o juo labiau raginimo nereikia – mokiniai savanorius žino ir jų laukia. „Šis projektas labiausiai geras todėl, kad savanoriai yra bendraamžiai: mokiniai – mokiniams. Jų bendravimas kitoks, jie labiau atsiveria. Tuose susitikimuose dalyvauja vaikai nuo pirmos iki dešimtos klasės, noriai žaidžia ir dalyvauja kitose veiklose. Susitikti su režisiere ėjo ir mokytojai, tokios specialistės mokykloje neturime, o ji sugebėjo atskleisti naujų talentų“, – sakė L. Kavaliauskienė.
Panašų vertinimą išsakė ir Juodaičių pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Svietlana Mickuvienė: „Mobilus laisvalaikis – puiku! Jie atveža daug įdomių dalykų: kovų menai, šokiai – vaikai tokių nebuvo matę. Krepšinį žaidė su policininkais. O kokių įdomių žaidimų, įtraukiančių visus – nuo mažiausio iki didžiausio, ir visi kartu gali žaisti. Buvo psichologė, kalbėjo apie paauglystės problemas – vaikai susėdę ratu labai atidžiai klausėsi, jiems buvo labai įdomu. Mums, tolimai nuo rajono centro mokyklai, tie susitikimai – labai gerai.“
„Mes norėtume įtraukti ir vyresnį seniūnijų jaunimą, bet labiausiai mūsų laukia mokiniai. Dirbantis arba bedarbis jaunimas, matyt, turi kitų reikalų ir kitokių poreikių“, – mano Laura.
Veiklos priklauso nuo atvykusių savanorių gebėjimų ir vietinių jaunuolių noro. Grojama gitara ir dainuojama, mokomasi šokių ir kovos menų, vaidinami etiudai, kuriamos kaukės, žaidžiami stalo žaidimai. Savanoriai ne tik moko jaunimą, bet ir visose veiklose dalyvauja kartu, bendrauja, pasišneka.
Už projekto veiklose dalyvaujančius vaikus ir jaunimą puikiai kalba nuotraukos, kuriose jie – susikaupę naujai veiklai, smalsumu žibančiomis akimis, pasitenkinimo šypsenomis papuoštais veidais.
Projekto savanoriai Lukas, Raimondas ir Gerda teigia: „Tas laikas praleistas ne veltui – savanoriaudamas gauni daugiau nei duodi. Mūsų laukia, facebook’e klausinėja, kada vėl atvažiuosime.“
Raimondas Kiltinavičius šiame projekte jau išbandė visas, išskyrus piešimą, veiklas. Įvairios patirties įgijęs vaidindamas „Vaivorykštės“ teatre, dabar ta patirtimi dalijasi su kaimų jaunimu ir neabejoja, kad tuose susitikimuose ir pats daug ko gauna.
Apie galimybę savanoriauti Mobilioje jaunimo laisvalaikio programoje Raimondas išgirdo iš Luko Stasiūno, o šis – iš savo tėčio, šio projekto vadovo. „Esu dvyliktokas, turiu minčių studijuoti pedagogiką – jaučiu pašaukimą dirbti su jaunimu. Savanoriavimas šiame projekte man leidžia pasitikrinti, ar būčiau tinkamas šiam darbui. Įgyju drąsos viešai kalbėti, mokausi laisvai bendrauti – kiekvienam tai svarbu“, – pasakoja Lukas ir teigia dėl pašaukimo neklydęs – bendrauti su vaikais ir jaunimu jam patinka ir sekasi.
Gerda Gaižauskaitė – projekto naujokė, savanoriauti ją pakvietė koordinatorė Evelina – turbūt todėl, kad pažįsta ją kaip vieną aktyvesnių. Tinklinis, futbolas, karatė, šokiai, grojimas pianinu – ko gero, dar ne viskas, kas domina dešimtokę Gerdą, tad ir kitiems laisvalaikiu ji turi ką pasiūlyti. „Vadžgiryje žaidėm stalo žaidimus. Vaikų susirinko daug, tik kai kuriuos reikėjo pakalbinti, padrąsinti, kad ateitų žaisti. Buvo smagu, pusantros valandos – nenusibodo. Dabar jie rašo žinutes ir vėl kviečia atvažiuoti“, – pasakoja mergina.
Gerda teigia pastebėjusi, kad kaimų vaikai – daug paprastesni, nuoširdesni, visi sveikinasi – labai mandagūs.
„Kai kurie sunkiai sukalbami, jiems trūksta motyvacijos, atrodo, kad jie nenori tose veiklose dalyvauti, – kitokį paveikslą piešia Lukas. – Bet taip ne visur. Pavyzdžiui, Viešvilės vaikų globos namuose esame labai laukiami, jie nenori mūsų išleisti.“ „Man labai patiko Vadžgiryje“, – Luką pertaria Gerda. „Ir eržvilkiškiai mūsų labai laukia, ir veliuoniškiai“, – tvirtina Raimondas.
Berods, patenkintos abi pusės, ir nežinia, kuri labiau. Aišku viena – šis projektas labai aktyvina jaunimą, plečia akiratį, formuoja pozityvią visuomeninę poziciją. Tie, kurie šiandien savanoriauja, ir tie, kuriems savanoriai siūlo įdomesnio laisvalaikio galimybę, po kelerių metų ar po dešimties bus aktyvūs bendruomenių nariai, gal net lyderiai, nuo jaunumės įsitikinę, kad savanorystė – jėga, kuri daug gali.
Yra ir trečioji pusė – šio projekto autorė VVG „Nemunas“. Projekto vadovas A. Stasiūnas sako: „Šio projekto tikslas yra ne tik padėti jaunimui išreikšti save, didinti užimtumą, bet ir mažinti socialinę atskirtį kaime. Norint šioje srityje pasiekti kuo geresnių rezultatų su ribotomis lėšomis, turėtų būti kuo daugiau projektų, kuriuose nemažą dalį darbų atlieka savanoriai. O įsijungti į šią veiklą galėtų ne tik jaunimas, bet ir senjorai, kurie užsienyje sudaro didelę savanorių dalį. Jei savivaldybė parengtų atviras programas (kaip daroma išsivysčiusiose šalyse), kuriose dėl paslaugų teikimo galėtų varžytis ne tik iš biudžeto finansuojamos savivaldybės įstaigos, bet ir nevyriausybinės organizacijos bei bendruomenės, manau, po kurio laiko pamatytume, kad su tokiomis pat lėšomis galime padaryti daug daugiau darbų.“
Projektą „Savanorių VVG „Nemunas“ bei VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijose parengimas ir paslaugų kaimo jaunimui teikimas“ puikiai įvertino LR Žemės ūkio ministerijos programos „LEADER“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras – konkurse „LEADER apdovanojimai 2013“ jis buvo nominuotas Metų bendradarbiavimo projektu, o vietos veiklos grupei „Nemunas“ įteikta padėka.
Pasak projekto koordinatorės Lauros, savanoriavimas neretai prasideda iš egoistinių paskatų – pasitikrinti savo gebėjimus, realizuoti save. Tačiau, kai supranti, kad esi reikalingas, o atiduodamas save kitiems labai daug gauni pats – savanorystė įtraukia ir nebepaleidžia, o jei esi toks ne vienas – gali kalnus nuversti.

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook