Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Šimkaitiškiai augina patriotišką jaunuolyną

Šimkaitiškiai augina patriotišką jaunuolyną (0)

2013-06-05

Gegužės 18-ąją Šimkaičiuose prisimintas ir pagerbtas partizanų generolas Jonas Žemaitis ir visi, kovojusieji ir kritusieji už Lietuvos laisvę. Į iškilmingą minėjimą susirinko Lietuvos laisvės kovų dalyviai ir kiti, gyvai menantys tą legenda virtusį mūsų istorijos tarpsnį, kai Tėvynės laisvė buvo svarbiau už Dievo duotą gyvybę. Dalyvavo ir gražus būrys jaunimo, iš mažens mokomo mylėti Tėvynę ir gerbti tautos didvyrių atminimą.

Šimkaičių giria – paskutinysis Lietuvos partizanų prieglobstis: prieš 60 metų – 1953-ųjų pavasarį – čia slapstėsi, buvo išduotas ir suimtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas. Laisvės kovotojų atminimas nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje pagerbtas ir įamžintas kryžiais ir paminklais, Jono Žemaičio vardu pavadinta Lietuvos karo akademija, 2009 m. Seimo sprendimu partizanų generolas pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.
Šimkaitiškiai prižiūri girioje atkurtą partizanų generolo vadavietę bunkerį ir puoselėdami laisvės kovotojų vado atminimą patriotizmo dvasia ugdo jaunimą. Jono Žemaičio vardu 2007 m. pavadinta Šimkaičių mokykla.
Mokykla kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko skyriumi bei savivaldybės Kultūros skyriumi gegužės 18 d. surengė Jono Žemaičio suėmimo 60-ųjų metinių minėjimą. Šimkaičių šv. Vyskupo Martyno bažnyčioje paaukotos šv. Mišios už laisvės kovotojus, po to automobilių kolona nusidriekė dulkėtais keliukais į girią, prie partizanų bunkerio.
Čia iškilmes pradėjo Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė: „Prieš 60 metų buvo suimtas Jonas Žemaitis – paskutinis mūšis pralaimėtas. Būtent dėl to esame čia. Turbūt šiek tiek ir suabejojame: ar tai tikrai ta data, kurią verta minėti, juk pasipriešinimas tęsėsi ilgai mūsų visų širdyse. Bet džiaugiamės, kad yra žmonių, kurie nori minėti – privalome nepamirši šių datų ir vardų, nes kiekvienas paminėjimas yra mūsų atsidėkojimas tiems, kurie aukojosi ir tikėjo laisve.“
Kovas už laisvę menančioje girioje didingai nuaidėjo politinių kalinių ir tremtinių choro „Versmė“ ir visų susirinkusiųjų giedama tautinė giesmė.
Jurbarko r. savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Šimkus pabrėžė, kaip svarbu, kad laisvės kovos būtų įamžintos ne tik kryžiais ir paminklais, bet kad apie jas žinotų jaunoji karta. „Prasminga, kad Šimkaičių pagrindinė mokykla, saugojanti kilnų Jono Žemaičio atminimą, pavadinta jo vardu. Dėkoju visiems už jo atminimo puoselėjimą“, – sakė vicemeras.
Partizaninio judėjimo prasmę istorikas Jonas Mileris susirinkusiesiems priminė cituodamas generolo žodžius: „Mano kova nenueis veltui“. Taip pat istorikas atkreipė dėmesį, kaip vykusiai partizanai Šimkaičių miške pasirinko savo prieglobsčio vietą – palaukėje, bet aplink tyvuliuojančios pelkės klaidino partizanus medžiojusius saugumiečius. Bet bunkeris buvo išduotas ir J. Žemaitis suimtas gyvas, o 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.
J. Žemaičio vadavietės vietą jau stojus nepriklausomybei, 1992 m., Šimkaičių miške surado du patriotiškai nusiteikę Girdžių gyventojai – Vytautas Mačiulis ir Vytautas Lekutis, o 1995 m. bunkeris atkurtas ir prie jo pastatytas paminklinis akmuo. Gegužės 18-ąją čia plaikstėsi Trispalvė, aidėjo „Tautiška giesmė“, svečiai ir šimkaitiškiai dėjo gėles ir uždegė atminimo žvakeles.
Tradicinio bėgimo „Laisvės taku“ dalyvius į startą palydėjo politinio kalinio, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvio Vlado Meškausko linkėjimai. Bėgimą nuo žeminės į Šimkaičių miestelį kasmet organizuoja mokykla, o jaunuomenei – garbės reikalas bėgti Laisvės taku. Prie starto linijos besirikiuojantys mokinukai sakė: „Bėgsime už save ir už savo mokyklą, ir už Joną Žemaitį, kuris buvo partizanas ir mūsų apylinkėse kovojo už laisvę!“
Šiemet šeštajame bėgime dalyvavo 30 bėgikų: mokiniai, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai, kiti šimkaitiškiai – visiems jiems „Laisvės kelias“ yra prasmingas prisilietimas prie reikšmingų tautai įvykių ir iškilių asmenybių.
Šimkaičių miestelyje finišuojant bėgikų laukė būrys bendruomenės narių. Plojimais, džiaugsmo šūksniais jie palaikė šaunųjį jaunimą, pasiryžusį alinant karščiui įveikti 11 kilometrų trasą. Daugelis jų šiame bėgime dalyvavo jau ne pirmą kartą.
Absoliučiu bėgimo nugalėtoju šiemet tapo Vidas Totilas. Jis maršrutą įveikė per 43,2 min. Bėgimo entuziastas, maratonų ir kitų bėgimų nugalėtojas ir prizininkas V. Totilas džiaugėsi turėjęs galimybę pirmą kartą dalyvauti bėgime „Laisvės keliu“. 1971 m. gimęs bėgikas yra mokęsis Šimkaičių mokykloje, todėl startuojantį ir finišuojantį jį palaikė ne tik gerbėjai, bet ir būrys giminaičių.
Paskui vienas po kito finišo liniją kirto Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos studentai Justinas Čakanauskas, Jonas Justas Butkevičius ir Paulius Balsys. Šie kariūnai jau antrą kartą dalyvavo ir sakė, kad bėgimas kartu su Šimkaičių jaunimu Jono Žemaičio atminimui jiems svarbus ir kaip piliečiams, ir kaip kariškiams. Iškilmėse dalyvauti atvykęs karo akademijos kapitonas Sigitas Lopeta džiaugėsi, kad puoselėjamos bendros tradicijos, nes abi mokyklos yra bendravardės.
Savo amžiaus grupėse „Laisvės kelyje“ geriausių rezultatų pasiekė devintokas Aurimas Petryla, dešimtokas Mantas Jasaitis, devintokas Tadas Saldukas. Ištvermingai visą distanciją įveikė ir buvo apdovanoti jaunesnieji – penktokas Erikas Saldukas, septintokai Aironas Pocius ir Alvydas Danusas. Pagyrimo nusipelnė visi bėgime startavę Šimkaičių jaunuoliai.
Nugalėtojai džiaugėsi diplomais, taurėmis ir medaliais ir, be abejo, kiekvieno jaunojo bėgiko širdelėje gimė pasididžiavimas, kad įveikė netrumpą distanciją dulkėtu keliu kepinant saulei, bet juk Lietuvos partizanai turėjo pakelti dar sunkesnių išbandymų.
Minėjimas tęsėsi mokyklos stadione. Susirinko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narių, dalyvavo sąjungos Jurbarko skyriaus pirmininkas Petras Gervylius ir sekretorė Irina Pažereckienė. Į renginį atėjo būrys šimkaitiškių – vyresnių ir jaunimo, nes įvykiai, kurie prieš šešis dešimtmečius dėjosi Šimkaičių apylinkėse, atgarsį randa daugelio širdyse.
Mokyklos direktorius Leonardas Zaksas priminė susirinkusiesiems Jono Žemaičio veiklą pusantrų metų slepiantis nuo sovietų režimo Šimkaičių girioje.
Ne pirmą kartą šimkaitiškius aplankė J. Žemaičio dukterėčia Aušra Vilkienė vykdydama savo dėdės, partizanų generolo, priesaką – papasakoti jaunimui apie kovą, kurią kovojo Lietuvos partizanai, ir apie tikslą, už kurį jie paaukojo gyvybes.
To paties noro ir pareigos – papasakoti – vedama su jaunimu susitiko ir Irena Giedraitienė, „Žemaičio“ apygardos vado Vlado Montvydo dukra, Lietuvos laisvės armijos sąjungos pirmininkė. Pasak jos, pusę amžiaus priverstinai tylėjus, dabar reikia kalbėti, nes apie Laisvę mums nešusius didvyrius privalo žinoti jaunoji karta.
Ji ne tik privalo, bet ir nori žinoti – kitaip argi būtų Šimkaičių moksleiviai atėję paklausyti svečių, pasiklausyti „Versmės“ dainų ir pamatyti žmonių, kuriems teko išgyventi labai rimtų išbandymų, o laisvės troškimas jų veiduose įrėžė orumą ir pasitikėjimą savimi ir Tėvyne. Argi jaunos mamos savo vaikams rodytų besiplaikstančias vėliavas ir sakytų, kad tai mūsų – Lietuvos – simbolis? Ar taip gražiai skambėtų Evelinos ir Remigijaus „Brolužėlis“, ar tautiniu rūbeliu pasipuošusios mergaitės sveikintų visus „Kepurine“, jei nerūpėtų Tėvynė ir kas jai laisvę atnešė, jei nerūpėtų, ką patys jai atnešime?

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook