Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Veseliją prie dvaro šventė visa Veliuona

Veseliją prie dvaro šventė visa Veliuona (0)

2013-06-12

Žmones labiausiai vienija tradicijos. Ir ne tik tos, kurias kuria dabarties bendruomenės, o jų patvarumą ir prasmę dar turi patikrinti laikas. Labiausiai vienija senosios, pasakojančios, kaip gyveno mūsų tėvai ir protėviai, kurių nepažindami tebūtume kaip medžiai be šaknų. Veliuoniškiams neįkainojamą lobį paliko Antanas ir Jonas Juškos, o jį atrasti padeda  tautosakininkų vardu besivadinanti gimnazija, šį pavasarį jau ketvirtą kartą sukvietusi visą bendruomenę į veliuoniečių lietuvių veselijos vaidinimą.

Švietė saulė, čiulbėjo paukščiai, žydėjo medžiai – tokia graži išpuolė diena veselijai. Veliuoniškiai traukė prie dvaro – veselioti ir pažinti senovę krašto, kuriame gyvena, augina vaikus ir dirba kasdienius savo darbus. Ir pagerbti šiame krašte besidarbavusių brolių Juškų triūsą, juk Jonas Juška rašė: „Leisdamas į svietą šį trumpą veliuoniškių ūkininkų svotbos aprašą (...), tikiuosi, kad tai bus šiokia tokia medžiaga dėl pažinimo senovės lietuvių papročių.“
Pirmą kartą veliuoniškių lietuvių veselija suvaidinta 2002 m., kai Veliuonos mokyklai buvo suteiktas tautosakininkų vardas. Šiemet mokykla paruošė jau ketvirtą vaidinimą ir jis, kaip sakė susirinkusiuosius sveikinusi gimnazijos direktorė Vida Greičiūtė, ypatingas tuo, kad skirtas Tarmių metams, siekiant atskleisti 19 a. veliuoniškių šnektos ypatumus. „Džiaugiuosi, kad Veliuonos jaunimas puoselėja tradicijas ir suvokia, kad be praeities nebus ir ateities. Linkiu visiems patirti daug įspūdingų akimirkų“, – linkėjo direktorė.
Ir tikrai, įspūdingų akimirkų netrūko – viskas vaidinime buvo įspūdinga, nes jam buvo kruopščiai ir ilgai ruošiamasi. Tuoj po Naujųjų direktorės pavaduotoja Liucija Pranaitienė sudarė darbo grupę – vestuves ruošė mokytojos Renata Matuzienė, Jovita Mišeikienė, Ramutė Matijošaitienė, Loreta Grygelienė, Daiva Jurevičienė, Olga Yurenene. Bet išvardyti visus, kurie prisidėjo, kad vaidinimas būtų įspūdingas ir įsimintinas, prireiktų daug vietos ir laiko. L. Pranaitienė teigė, kad visi, kurių prašė pagalbos, padėjo, niekas neatsisakė – nes smagu būti dalyviu, ne tik žiūrovu.
Veselija vaidinama prie dvaro, kuriame veikia Veliuonos krašto muziejus, ir muziejininkė Angelė Orlovskytė mielai užleidžia vaidintojams jo sales. Ir šiemet, kaip visada, į veseliją iš Kanados atvyko dvaro savininkė ponia Olga Vakselytė-Larson.
Darbo grupė bendradarbiavo su Daivos Stankūnienės vadovaujamu jaunimo centru „Veliuonėlė“, kuri renginiui finansuoti teikė projektą VVG „Nemunas“, ir su seniūnija – ji pasirūpino, kad dvaro parkas veselijos dieną būtų išblizgintas.
Klebonas Šarūnas Leskauskas neprieštaravo, kad antroji vaidinimo dalis – vinčius vyktų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, ir savo vietą prie altoriaus užleido gimnazistams. Nuo dvaro lanku per visą Veliuoną į bažnyčią vestuvininkai važiavo arkliais – jaunieji ir svotai karietoje, pulkas ir muzikantai – žolynais apkaišytuose vežimuose.
„Su arkliais Veliuonoje problema, bet išeitį radome – vaidinime mielai sutiko dalyvauti buvęs mūsų mokinys Dainius Tamulis ir arklių traukiamu vežimu atvažiavo iš Graužėnų kaimo, iš ten pat ir Zita Jurgaitienė – su karieta, o Eugenijus Mockevičius – iš Naujokų kaimo“, – pasakojo L. Pranaitienė.
Bažnyčios šventoriuje veliuoniškiai pagerbė Antano ir Jono Juškų šviesų atminimą – jų palaikai, parvežti iš Kazanės, čia palaidoti 1990 m. Veliuonos bažnyčios klebonu 1864-1871 m. buvo kun. Antanas Juška ir šiose apylinkėse rinko tautosaką, aprašė vestuvių papročius, paskui kartu su broliu Jonu, kalbininku, gyvenusiu Rusijoje, Kazanės mieste, pasirūpino viską sudėti į knygas. Tautosakininkų gyvenimus ir darbus susirinkusiesiems prie jų kapo priminė istorijos mokytoja Danutė Kazlauskaitė, jaunimas padėjo gėlių ir visi sukalbėjo maldą „Tėve mūsų“.
Paskui vėl visi skubinosi prie dvaro, veselija tęsėsi jaunojo namuose. Kraitnešiai nešė ploniausių drobių pritutintas skrynias, panamy moterėlės (jas vaidino Edita Šulcienė ir Irena Aleksienė) apkalbinėjo jaunamartę, ši stuomenimis apjuosė savo naujuosius tėvelius, kurie marčios laukė prie tikromis vaišėmis apkrauto stalo.
Svočios pyragą, kuris Veliuonoje buvo vadinamas karvoliumi, pagal autentišką receptą penkias valandas kepė E. Šulcienė, sūrių prislėgė Jovita Mišeikienė, kugelio, kurio po vaidinimo užteko visiems svečiams pavaišinti, prikepė R. Matijošaitienė, Lina Sinkienė, Regina Žičiuvienė ir Irena Bartusevičienė.
Kartu su gimnazistais vaidino veliuoniškiai Arūnas Dungveckis – piršlį, Jovita Mišeikienė – svočią, Naglis Mačėnas ir Regina Mačiulaitienė – jaunosios ir jaunojo tėvus, antroje veselijos dalyje jiems teko keisti rūbus ir įvaizdį.
Veselijos vaidinime dalyvavo gimnazijos etnokultūros būrelis „Veliuonėlė“ – jo vadovė Daiva Jurevičienė išmokė vaikus autentiškų Veliuonos krašto dainų. Brolių Juškų užrašytas svotbines dainas atliko ir garsųjį „Veliuonos aplinkinį“ bei kitus šokius šoko ansamblis „Veliuonietis“ (vad. Ada Baublienė, Jadvyga ir Vidmantas Žemliauskai). Gražiai į veseliją įsiliejo svečiai iš Šiaulių – „Juventos“ progimnazijos kapela.
Didžiulį darbą nudirbo lietuvių kalbos mokytoja Renata Matuzienė – renginio scenarijaus autorė ir režisierė. Šiemet vaidinimo scenarijų ji praplėtė – buvo suvaidintos visos trys veselijos dalys. „Taip išsamiai aprašytus senovinių vestuvių papročius turbūt turi tik kupiškėnai ir veliuoniečiai. Brolių Juškų „Svotbinėje rėdoje“ viskas aprašyta labai detaliai ir smulkiai, pateiktos dainos – kokios ir kuriuo vestuvių metu buvo dainuojamos“, – sako mokytoja ir prisipažįsta, kad darbo įdėjo daug, o „Svotbinė rėda“, tarsi tikinčiajam Biblija, visada guli ant jos darbo stalo.
Mokytoja tą seną ir labai vertingą knygą padėjo perskaityti savo mokiniams: „Scenarijuje kai ką supaprastinau, nes jaunimui būtų sudėtinga ją skaityti: XIX a. lietuvių kalba buvo kitokia nei dabar – vartota daug slavizmų ir kai kurie lietuviški žodžiai turėjo kitokią nei dabar reikšmę.“ Užtat trečios klasės gimnazistai, patys suvaidinę veliuoniečių veseliją, geriau nei iš knygų pažino savo krašto papročius, sužinojo daug tarmiškų žodžių, išmoko žaidimų ir dainų.
Jaunųjų porą vaidino Ignas Pranaitis ir Deimantė Mikštaitė, žirgu jojęs kvieslys – Ernestas Dabašinskas, vinčiaus scenoje kunigą vaidino Neilas Armonas, tekstus skaitė Justė Kazakauskaitė ir Dovydas Skrickus, Milda Ambraziūnaitė ir Gytis Mikšta.
Iš viso vaidinime dalyvavo 30 gimnazistų – vaidino rimti ir susikaupę, įsigilinę į savo vaidmenis ir į tuos tolimus laikus, kai jų krašte šitaip buvo švenčiamos vestuvės – vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo įvykių. Ir, įtariu, ne vienas jų pagalvojo, kad taip gražiai galėtų prasidėti ir jų šeimos gyvenimas.

Danutė Karopčikienė

Daugiau nuotraukų fotogalerijoje



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook