Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Sinagogų aikštės memorialas – apie kiekvieną ir kiekvienam

Sinagogų aikštės memorialas – apie kiekvieną ir kiekvienam (0)

2019-07-23

Liepos 19 d. po trejų metų įtempto darbo ir pastangų Kauno g., Sinagogų aikštėje, atidarytas memorialas, įamžinantis Jurbarke gyvenusios gausios žydų bendruomenės atminimą ir telkiantis vienybei. Memorialas pastatytas, sutelkus po pasaulį išsibarsčiusios žydų ir Jurbarko krašto bendruomenės jėgas, paremtas privačia iniciatyva ir savanoryste, geranoriškumu ir supratimu, kad tik istorinė tiesa veda į taikią ateitį.

Idėja virto kūnu

Memorialo atidarymo ceremonija tapo paskutiniu oficialiu renginiu kadenciją baigiančiam Izraelio valstybės ambasadoriui Lietuvoje Amirui Maimonui (Amir Maimon), kuriam dar 2016 m. viešint Jurbarke kilo mintis apie žydų bendruomenės įamžinimą.

Ambasadoriui A. Maimonui drauge su Jurbarko r. savivaldybės meru Skirmantu Mockevičiumi  apžiūrint Kauno g. esančią aikštę, šalia kurios stovėjo sinagogos, kilo mintis jai suteikti Sinagogų aikštės pavadinimą ir pastatyti bronzinį sinagogos maketą. Vėliau idėja išsiplėtė iki paminklo.

„Ambasadorius apsilankė mūsų muziejuje, kur veikė objektų iš akmenų paroda ir paklausė, gal galėtume sukurti kažką iš akmens žydų bendruomenei atminti. Tokiam darbui reikia profesionalų, todėl dar tą patį vakarą susisiekiau su choro „Aukuras“ vadovu Alfonsu Vildžiūnu ir paprašiau Dovydo kontaktų“, – memorialo atsiradimo užuomazgas ir skulptoriaus Dovydo Zundelovičiaus paieškas prisimena Vinco Grybo muziejaus vedėja, menininkė Rasa Grybaitė, kurios senelis – skulptorius Vincas Grybas buvo sušaudytas nacių drauge su didžiąją dalimi Jurbarko žydų bendruomenės 1941 m. liepos 3 d.

Jurbarke gyveno skulptoriaus Dovydo Zundelovičiaus (David Zundelovitch) tėvo šeima, todėl jam šis darbas pasirodė prasmingas ir svarbus. Drauge su tėvu prie projekto dirbo dukra architektė Ana Zundelovič (Anna Zundelovitch) ir sūnus dizaineris, projekto prodiuseris Gregorijus Zundelovičius (Gregory Zundelovitch) – „New Artists Collegium“ (CAN) – skulptūros mokyklos, kuriai vadovauja Dovydas, nariai.

Projekto vertė – 180 tūkst. Eur. Zundelovičių šeima visus darbus atliko nemokamai ir patys ėmė rinkti lėšas iš visame pasaulyje išsibarsčiusių litvakų. Jurbarke buvo sukurta asociacija „Kuriame Jurbarkui“, kuriai vadovavo Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus, visus trejus metus berūpinusio projekto eiga, žmona Ramutė. Projektą parėmė ir Geros valios fondas. Nors memorialas jau stovi, pasak G. Zundelovičiaus, jie už įvairius darbus dar liko skolingi apie 70 tūkst. Eur. „Bandysime dar rinkti. Bet pinigai – ne svarbiausia. Svarbiausia – žmonės, kuriuos sutikome, tai, kas liko, kelias, kurį nuėjome, ir niekur nesutikome priešiškumo“, – sakė G. Zundelovičius.

Dėkojo už atminimą

Memorialo atidarymo iškilmės pritraukė gausų būrį jurbarkiečių, iš įvairių šalių atvyko daug žydų bendruomenės atstovų, žydų organizacijų vadovai, aukšti šalies pareigūnai, kaimyninių rajonų merai, Dailininkų sąjungos nariai. Sinagogų aikštėje, kuriai pavadinimas buvo suteiktas 2016 m. rugsėjį, skambėjo įvairios kalbos: lietuvių, anglų, hebrajų, jidiš, vokiečių.

Iškilmės pradėtos hebrajiškai ir lietuviškai jungtinio Klaipėdos miesto choro „Aukuras“ ir Plungės kamerinio choro atliktomis maldomis bei projekto autoriaus Dovydo anūkės Nikos Zundelovič (Nika Zundelovitch) atliekamu Lietuvos valstybės himnu.

Renginio dalyvius pasveikino ir projekto įgyvendintojams padėkojo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, prof. Viktoras Pranckietis, priminęs, kad Lietuvoje buvo miestelių, kurių net 95 proc. gyventojų sudarė žydai. „Praradome tautos dalį, kuri rašė, gydė, kūrė, dainavo. Jie gyveno čia. Istorijos sunaikinti negalima. Ji bus čia – kiečiausiame akmenyje įamžintoje atmintyje. Memorialas įamžina kas trečią šio miesto gyventoją prieš 80 metų. Sukurdami šį memorialą žmonės sukūrė tiltą tarp kraštų, istorijos, tautų, šalių“, – sakė V. Pranckietis.

Idilišką, prieš keliasdešimt metų Sinagogų aikštėje vykusį vaizdą piešė Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje A. Maimonas: „Tokį kaip ir šiandien penktadienį Jurbarko žydai ruošėsi šabui, kuris prasideda vakare. Lietuviai žinojo, kad šią dieną reikia apsipirkti anksčiau, nes parduotuvės vakare bus uždarytos. Vakare žydai šioje aikštėje meldėsi, o po to kiekvienuose namuose skambėdavo daina. Tai – šio renginio esmė“. Pasak ambasadoriaus, šiandien iš už miesto esančių duobių, kuriose buvo užkasti sušaudyti žydai, jie grąžinami į miesto centrą, kur jiems ir vieta būti.

„Nuo 15 a. Jurbarke kūrėsi žydai, kurie drauge su lietuviais kūrė miestą, dalyvavo bendrose kovose, dalijosi rūpesčiais ir džiaugsmais. Daugelio jų likimas baigėsi tragiškai, jų pavardės dešimtmečiais buvo trinamos iš atminties. Memorialas grąžina atmintį apie žmones, čia stovėjusią vieną gražiausių Europoje sinagogų, šviesuolius, gelbėjusius žydus karo metais“, – sakė meras S. Mockevičius ir padėkojo visiems prisidėjusiems įgyvendinant projektą.

LR Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Diana Varnaitė perdavė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio sveikinimą ir įteikė padėkas D. Zundelovičiui ir Jurbarko bendruomenei. „Aktyvi ir bendruomeniška visuomenė, puoselėjanti pamatines vertybes bei istorinę atmintį yra kiekvienos valstybės siekiamybė“, – padėkoje rašė S. Skvernelis.

Istorijos pamokos

Gražią dovaną Jurbarkui atvežė išeivių iš Jurbarko bendruomenės vadovas, žydų istorijos tyrinėtojas Džoelis Alpertas (Joel Alpert), kurio senelis iš Jurbarko emigravo 1903 m., o protėviai čia gyveno nuo 1820 m. Svečias dar 1993 m. atrado hebrajų kalba išleistą „Atminimo knygą“, kurioje holokaustą išgyvenusio žydo aprašyti atsiminimai apie Jurbarką. D. Alperto pastangomis ši knyga išversta į anglų kalbą. Trečias knygos leidimas papildytas medžiaga apie memorialą ir Jurbarko žydų kapines, kuriose ne vienerius metus dirbo, rūpinosi tvoros statyba, paminklų išsaugojimu, dokumentavimu pats D. Alpertas. Kelios knygos atvežtos į Jurbarką, jas bus galima rasti Jurbarko viešojoje bibliotekoje.

Jurbarko krašto Garbės pilietis, prof. dr. Lietuvos Respublikos Garbės konsulas Vokietijos Baden Viurtenbergo žemėje Volfgangas Hermanas fon Štetenas (Wolfgang Hermann Freiherr von Stetten) dėkojo už suteiktą garbę kalbėti memorialo atidarymo proga ir savo tautos ir šalies vardu dar kartą atsiprašė žydų tautos už skriaudą bei per lėtas Vokietijos pastangas pripažinti istorinę tiesą. „Europoje vėl atsiranda antisemitinės jėgos, ir visos demokratinės šalys turi susivienyti, kad tam sutrukdytų. Šis paminklas turi priminti apie tai, kas buvo. Jo paskirtis – pagerbti žuvusiuosius ir įspėti gyvuosius“, – sakė svečias iš Vokietijos.

Šeimos projektas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Geros valios fondo valdybos pirmininkė Faina Kukliansky memorialą pavadino atminimo vieta žuvusiai bendruomenei, kurios akmenyje telpa ir kraujas, ir širdis, ir ašaros, o apie pačią memorialo simboliką pakvietė pakalbėti paminklo autorių ir jo šeimą.

Šalia memorialo su žmona Olga, vaikais Gregorijumi, Ana, Filipu ir anūke Nika atsistojęs D. Zundelovičius nedaugžodžiavo, bet patikino, kad ši diena jo šeimoje bus prisimenama visą laiką. „Aplink matau daug veidų, akių, kurios žvelgia į tai, ką mes bandėme padaryti, ir suvokia, supranta, minės ir jaus“, – sakė skulptorius.

Šeimos vardu kalbėjusi A. Zundelovič priminė, kad jos šeima iš Jurbarko išvyko prieš 80 metų, bet save laiko jurbarkiečiais. „Mes nesame ypatingi, šiandien čia daug žmonių, kurie laiko save Jurbarko žydų bendruomenės dalimi. Žydams labai svarbios jų šaknys, mes norime, kad jaunimas žinotų, iš kur yra kilę. Tai viena priežasčių, kodėl mūsų šeima sutiko dalyvauti projekte“, – sakė projekto architektė.

Pasak A. Zundelovič, jų šeimoje gyvas posakis, kad yra tie, kurie kalba, ir tie, kurie dirba. „Atradome, kad bendruomenę šis projektas subūrė, prisidėjo Jurbarko žydų palikuonys. Visi palaikė šį projektą, mes visi dirbome. Jūsų rūpestis ir dosnumas leido patikėti, kad memorialas yra reikalingas. Per šiuos trejus metus sužinojome daug istorijų, suaustų į stiprų bendros istorijos audinį. Jos atskleidimas yra mūsų pareiga mūsų protėviams ir miestelio gyventojams. Šis memorialas – tik labai didelis šešėlis to, ką mes atsimename. Atsimename čia gyvenusius, padėjusius miestui klestėti, pamename gelbėjusius žydus. Jie savo gyvenimo istoriją sujungė su žydų bendruomene. Ir pagaliau atsirado vieta, kur visa tai galime pagerbti“, – sakė A. Zundelovič. Ji pakvietė visus pagal žydų tradiciją paimti po akmenėlį su raide atminimui apie šią dieną.

Prie memorialo skambėjo muzika – giesmę atliko litvakų balsas Lietuvoje – Rafailas Karpis, grojo Arkadijaus Gotesmano vadovaujami „Vilniaus klezmeriai“. N. Zundelovič renginio pabaigoje sugiedojo Izraelio valstybės himną.

Renginiai tęsėsi visą dieną – Jurbarko karšto muziejuje surengtas mero S. Mockevičiaus priėmimas svečiams, Parodų ir koncertų salėje koncertavo Klaipėdos miesto choras „Aukuras“, Vinco Grybo memorialiniame muziejuje vyko filmų apie memorialo autorius ir kūrimą retrospektyva bei susitikimas su dailininkų bendruomene, vakare projekto autoriai susitiko su miesto bendruomene.

Prasminga simbolika

Skulptoriaus D. Zundelovičiaus kūryba – pilna simbolikos. Daug simbolių jis paslėpė ir Sinagogų aikštės memoriale. Pasak autoriaus, galima įvardyti keletą akcentų. „Pirmiausia, tai – upė, Nemunas. Galima ją vadinti užmaršties ar gyvenimo upe. Tose juodose upės bangose iškalti vardai, pavardės žmonių, čia gyvenusių šimtus metų ir kurių nebeliko“, – sako D. Zundelovičius.

Upės bangose iškilę akmenys, kuriuose iškalta hebrajiška abėcėlė. „Tai lyg švyturiai upėje, kurie padės ir žmonėms, nerandantiems savo artimųjų ar pažįstamų pavardžių. Ant jų iškalta pirmoji raidė, o šalia driekiasi ta raide prasidedančios pavardės. Tai – hebrajiškos abėcėlės grįžimas į Jurbarką“, – sako memorialo autorius.

Sinagogos įvaizdis – ne maketas, o tik čia stovėjusios ir griūvančios sinagogos priminimas. „Joje iškalti maldos „Tėve mūsų“ hebrajų kalba fragmentai, o ant plausto, ant kurio stovi sinagoga – visa lietuviška malda. Tai ne tik maldos, bet ir tai, kas vienija, o ne skiria. Nesvarbu, kokia kalba“, – simboliką aiškina D. Zundelovičius.

Dar vienas svarbus akcentas – žydus gelbėjusių žmonių pavardės, kurias pavyko paminklo kūrėjams surasti. „Tai pirmas paminklas, kuris vienija šituos dalykus“, – įsitikinęs memorialo autorius, jame įrėžęs ir dvi svarbias datas – XV amžių ir 1941 m. – kada prasidėjo ir baigėsi žydų bendruomenės Jurbarke istorija. Ši istorija svarbi kiekvienam – lietuviui ir žydui, dar išgyvenančiam netekties skausmą, šiuolaikiniam žmogui ir ateinančioms kartoms, nes ji yra tai, iš kur ateiname, kas mus sukūrė, kas esame ir kuo tapsime.

Jūratė STANAITIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook