Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Veliuoniečių veselijoje sušoktas trankus kadrilis

Veliuoniečių veselijoje sušoktas trankus kadrilis (0)

2019-06-19

Birželio 8 d. Veliuonoje vykusio respublikinio XVII tradicinių amatų, muzikavimo ir liaudiškų šokių festivalio „Veliuonos kadrilis“ įžanga buvo įspūdinga – šeštą kartą Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos moksleiviai, padedami bendruomenės, pastatė vaidinimą „Veliuoniečių lietuvių veselija“ pagal Antano ir Jono Juškų „Svotbinę rėdą“.

Vertingas palikimas

Šiemet minimos Antano Juškos 200-osios gimimo metinės, todėl Veliuonos seniūno Egidijaus Mikštos sumanymu į vieną didelę šventę buvo sugalvota sujungti dvi Veliuonos tradicines šventes – Veliuoniečių veselijos vaidinimą ir „Veliuonos kadrilį“. „Taip tikėjomės pritraukti daugiau žmonių, šventę padaryti turiningesnę, prasmingesnę“, – sako viena iš šventės organizatorių – Veliuonos kultūros centro direktorė Violeta Andrikaitienė.

Veselijos vaidinimą tradiciškai stato Veliuonos gimnazijos bendruomenė, tačiau prisideda ir kiti veliuoniškiai, prisijungia svečių iš kitų rajonų. Scenarijų vaidinimui rašo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Renata Matuzienė. „Tik du kraštai – Kupiškio ir Veliuonos turi detaliai aprašytus vestuvių papročius. Dar besimokant Šiaulių pedagoginiame universitete statėme Kupiškėnų vestuves, todėl atvažiavusi į Veliuoną sugalvojau pastatyti vaidinimą pagal šio krašto tradicijas. Pirmą kartą tai padarėme 2002 m.“, – sako R. Matuzienė.

Rašydama scenarijų mokytoja remiasi 1955 m. A. ir J. Juškų „Svotbinės rėdos“ antruoju leidimu – 800 puslapių apimančio veikalo kelis egzempliorius turi gimnazija. „Pirmasis leidimas išėjo 1880 m. Kazanėje, kalbininko Jono Juškos pastangomis – per pažintis. Gaila, kad iki šiol nepasirodė naujas šios knygos leidimas. Šie, jubiliejiniai, metai būtų buvę tam tinkami“, – svarsto R. Matuzienė.

Šiame leidinyje pateikiami A. Juškos surinkti Veliuonos krašto XIX amžiaus vestuviniai papročiai. Kunigas A. Juška aprašė ne tik papročius, bet ir dainas, šokius, muzikos instrumentus, vaidybinius momentus, oratorines kalbas, drabužius – visa tai leidžia sudėlioti vientisą to meto vestuvių paveikslą.

Vestuviniai papročiai ir tautosakos medžiaga sugrupuota į smulkias dalis pagal vestuvių veiksmų eigą. Kiekvienai apeigai duodamas liaudiškas pavadinimas: mėglavimas, piršlybos, sąnderybos, žiedynos, kvotimas, didvakaris, vinčius, marčpietis ir kiti. „Brolių Juškų knygos kalba sunkiai suprantama, nes tada buvo labai paplitę slavizmai. Knygos gale yra leidėjų parengtas žodynėlis, kad suprastum tam tikras sąvokas“, – sako R. Matuzienė.

Garbė vaidinti

Veliuonos gimnazijos mokiniai, puoselėdami etnokultūrines Veliuonos krašto tradicijas, veseliją parodė šešis kartus. „Scenarijų visada rašau pagal „Svotbinę rėdą“, tik šį tą vis pakeičiu. Šiemet vaidinome scenas jaunosios namuose, nebuvo mėglavimo dalies, bet atsirado liežuvautojų scena“, – sako scenarijaus autorė. Vaidinimai visada vyko XVII a. Veliuonos dvare, „vinčiaus“ scena vaidinama Veliuonos bažnyčioje. „Visada veseliją vaidindavome dvaro priebutyje, o šiemet pirmą kartą perkėlėme veiksmą į kitą pastato pusę“, – pasakoja R. Matuzienė.

Spektaklyje vaidina apie 30 Veliuonos gimnazijos vienuoliktokų. „Jei kuriai klasei tenka vaidinti veseliją, jie jaučiasi išskirtiniais, jiems tai daryti garbė“, – patikina mokytoja. Pagrindiniai herojai vaidinimui atrenkami atsižvelgus ir į išvaizdą, kad būtų lietuviško tipažo: mergaitė – šviesiaplaukė ilgakasė lietuvaitė. Šiemet spektaklyje jaunosios vaidmenį atliko Vanesa Vaivadaitė, o vedlio (jaunojo) – Linas Šalnaitis.

R. Matuzienė su moksleiviais vaidinimą repetavo apie 3 savaites. Rūbais, rekvizitu pasirūpino gimnazijos pavaduotoja Liucija Pranaitienė. Gimnazijai visada talkina būrys veliuoniečių – ne pirmą kartą spektaklyje vaidina Naglis Mačėnas, tėvų roles atliko rašytojai Violeta Šoblinskaitė ir Gasparas Aleksa. Žiūrovus visada žavi scenos su arkliais. „Nebeturime Veliuonoje arklių. Vienas tik buvo vietinis, kitas – net iš Jurbarko. Ankstesniuose vaidinimuose būdavo trys vežimaičiai“, – sako R. Matuzienė.

Vaidinime skambėjo ir A. Juškos užrašyti muzikos kūriniai: „Veliuoniečio“ vokalinė grupė atliko mergvakariui skirtą dainą, gimnazijos ansamblis – vestuvinę, Priekulės folkloro ansamblis „Vėlingis“ specialiai vaidinimui paruošė A. Juškos ir Liudviko Rėzos užrašytas dainas, spektaklyje pasirodė ir Juventos gimnazijos mokiniai bei Veliuonos gimnazijos mokytojos Daivos Jurevičienės paruošti pradinukai.

Vinčiaus scena persikėlė šalia Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Bažnyčioje vyksta remonto darbai, todėl šįkart nebuvo galima patekti į vidų. „Klebonas Šarūnas Leskauskas visada parodo, kaip atlikti apeigas, žegnotis. Bažnyčia mus mielai įsileidžia“, – tikina R. Matuzienė.

Priminė nuopelnus

Po finalinės vinčiaus scenos Veliuonos krašto istorijos muziejaus muziejininkas Gediminas Klangauskas pakvietė visus prie bažnyčios šventoriuje palaidotų brolių Juškų kapo – prisiminti jų nuveiktus darbus. „Šiemet minime Antano Juškos 200-ąsias gimimo metines, o būtent jis ir yra labai daug nuveikęs Veliuonos kraštui. Jis turėtų stovėti šalia tokių žmonių, kaip kunigaikščiai Gediminas ir Vytautas, bažnyčios statytojas Mykolas Stanislovas Radvila ar apaštalinis popiežiaus nuncijus Mykolas Zaleskis“, – sakė muziejininkas.

Šešerius metus Veliuonos bažnyčioje A. Juška praleido vyskupo Motiejaus Valančiaus palaiminimu ir paraginimu. „A. Juška atliko labai svarbų darbą – ėmė rinkti tautosaką. Tai jis darydavo po kiekvienų mišių, nekreipdamas dėmesio į oro sąlygas“, – pasakojo G. Klangauskas.

A. Juška surinko 7 tūkst. dainų, iš kurių net 5,5 tūkst. buvo užrašytos Veliuonos krašte. Kunigas kasmet užrašydavo apie 1 tūkst. dainų. „Jis buvo labai muzikalus, skambino pianinu ir klausydamas moterų atliekamų dainų galėjo užrašyti melodiją natomis“, – priminė G. Klangauskas. Iš beveik 2 tūkst. A. Juškos užrašytų melodijų 1,5 tūkst. priklauso veliuoniečiams.

A. ir J. Juškų dainų rinkiniuose minima apie 100 dainininkių, pateikiama duomenų apie jų socialinę padėtį, tautybę, išsilavinimą. Viena žymiausių – Bakšaitienė nuo Veliuonos, padainavusi 410 dainų, kitos veliuoniškės taip pat pateikė po 100-200 dainų. A. Juška tas moteris vadino dainų karalienėmis.

„Gulėdamas mirties patale, Kazanėje Antanas brolio prašė, kad jo palaikai atgultų šalia Nemuno, Veliuonoje, o garbioms dainų pateikėjoms jis parvežtų keletą dainų rinkinių. Pirmas prašymas buvo patenkintas po 110 metų – brolių palaikai Veliuonos bažnyčios šventoriuje atgulė 1990 m. O ar knygos atkeliavo į Veliuoną ir galbūt dar guli kur nors palėpėje – žinių nėra“, – sakė G. Klangauskas.

Padėkojo partneriams

Į Veliuonos dvaro parką grįžusius šventės dalyvius pasitiko jau pasikeitusi scena – iki tol ją puošusį tentą su Veliuonos dvaro vaizdu pakeitė miestelio vaizdas, nufotografuotas iš Veliuonos bažnyčios bokšto. „Veliuonos miestas dideliai varaunas, tarp vandenų stovi lygiai kaip ir Kaunas“, – iš A. ir J. Juškų užrašytos dainos žodžiais pasitikti grįžusieji iš vinčiaus. „Pagaminome du tentus. Galėsime juos naudoti reprezentuodami savo kraštą įvairiose šventėse“, – įgyvendintą idėją pristatė V. Andrikaitienė.

Veliuonos KC direktorė pasidžiaugė veliuoniškių bendryste, kuri leido surengti gražią šventę ir dėkojo tai padėjusiems padaryti kolektyvams ir miestelio gyventojams. „A. ir J. Juškos gyvi atmintyje, Veliuonoje puoselėjamas jų tautosakinis palikimas, perduodamas iš kartos į kartą. Ir tai darome visi kartu: gimnazija, seniūnija, krašto muziejus, bendruomenė, bažnyčia“, – dėkojo ir Veliuonos gimnazijos direktorė Vida Greičiūtė. Padėką ji įteikė ir nuolatiniams gimnazijos draugams ir palaikytojams Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovams.

V. Greičiūtė pasidžiaugė, kad šventės išvakarėse LR Seime vyko A. Juškos 200-ųjų gimimo metinių paminėjimo konferencija, kurioje dalyvavo ir gimnazijos atstovai. „Nuostabus paskutinis konferencijos akordas – kai visi jos dalyviai drauge su mūsų gimnazijos moksleiviais sudainavo Antano Juškos užrašytą dainą „Du broliuku“, – sakė V. Greičiūtė.

Šokių šventė

Po padėkų šventė tik įsisiūbavo – vieną po kito kolektyvus pristatė ir į aikštę kvietė festivalio „Veliuonos kadrilis“ vedėja – rašytoja, bibliotekininkė V. Šoblinskaitė. „Veliuonos kadrilyje“ svečiavosi Telšių rajono savivaldybės kultūros centro pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Džiugas“, Kėdainių kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Lankesa“, Naujosios Vilnios kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Lendrūnas“, Utenos mokytojų liaudiškų šokių grupė „Levindra“, Jurbarko KC vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Mituva“, Vilniaus miesto Vilkpėdės bendruomenės centro liaudiškų šokių grupė ,,Šimtažiedis“, Tauragės kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Vėjava“, Šakių kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Vijūras“, pasirodė ir pats „Veliuonietis“.

Pernai buvo iš viso atsisakyta rengti festivalio šokių dieną, o anksčiau festivalis vykdavo ant Ramybės kalno. „Ant piliakalnio surengti šventę – labai sudėtinga techniškai. Perkėlėme ją čia, sujungėme su veselija. Manau, išėjo tikrai graži šventė“, – sakė V. Andrikaitienė.

Šventę puošė ir senųjų amatų – juodosios keramikos, pynimo, žalvario meno dirbinių meistrai, įsigyti muilo siūlė „Veliuonos muilinyčios“ šeimininkė Reda Mačėnienė. Veliuonos krašto bendruomenės ir Lietuvai pagražinti draugijos nariai lauke virė plovą ir žuvienę. Po festivalio šokėjų pasirodymo koncertavo „Eržvilko bandonija“ ir „Sadūnai“. Šokiai tą vakarą ilgai nesibaigė.

Garsiai nuskambėjusi „Veliuonos kadrilio“ šventė tęsėsi šį šeštadienį – vyko festivalio dainų muzikavimo ir tradicinių amatų diena. Veliuonos kultūros centre rinkosi folkloro mylėtojai. Koncertavo „Veliuoniečio“ vokalinė grupė, „Imsrė“ iš Jurbarko, „Šebukai“ iš Vadžgirio, „Radasta“ iš Tauragės, „Žvirgždė“ iš Šunskų, „Šilupė“ iš Gelgaudiškio, „Kanklės“ iš Skriaudžių ir folklorinis ansamblis iš Mosėdžio.

„Gaila, kad šįkart dainų dienos negalime rengti mūsų bažnytėlėje, bet žiūrovų laukia tikrai gražus renginys. Bus pristatytos Veliuonos krašte rastos senosios kanklės. Joms ir skirta ši diena“, – apie antrą festivalio dalį kalbėjo V. Andrikaitienė.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook