Balsavimas

Ar miesto gatvės žiemą prižiūrimos tinkamai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Smalininkus išjudino metturgis

Smalininkus išjudino metturgis (0)

2017-04-26

„Su šituo šaukšteliu Jekaterina I maišė arbatą, o šiuo šaukštu caras Petras I košę kabino“, – Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro prieigose neperšaukiamas buvo žydų kromelnininkas Mošė – kultūros centro direktorius Arvydas Griškus. Smagiai ir triukšmingai „žydelis“ ir dar kelios dešimtys prekybininkų į balandžio 9 d. Smalininkuose surengtą metturgį viliojo pirkėjus.

Kas kuo turtingas
Mintis apie turgų, kuriame būtų galima parduoti namie nebenaudojamus, bet naudingus, o kam nors gal ir labai reikalingus daiktus, užgimė Smalininkų moterims viena kitai besiguodžiant, kad nėra kur dėti nereikalingų daiktų, o išmesti – gaila. „Verbų sekmadienį galima išsivalyti ne tik sielą, bet ir namus“, – sako turgaus organizatorė Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorė Gina Meškauskienė. Turgus pirkėjų, ryte su verbomis skubėjusių į bažnyčią, laukė nuo pietų.
Metturgio rengėjai kvietė visus atvežti, atnešti, atridenti, atvilkti viską, kas guli kampuose, dėžėse, spintose, po lovomis. Gal nebereikalinga keliskart perskaityta knyga, prie plaukų spalvos nebetinka karoliai, virtuvėje 20 metų nenaudojama stovi sulčiaspaudė? Viską galima buvo parduoti Smalininkuose. Čia savo kūrybos darbelius pardavinėjo mezgantys, neriantys, meistraujantys, darantys papuošalus, kepantys, verdantys, piešiantys ir kitokiais būdais save išreiškiantys smalininkiečiai ir kitų kraštų gyventojai.
Prekybininkai į metturgį registravosi iš anksto – vieni iki turgaus dienos persigalvojo, kiti – suskubo prašytis priimami išvakarėse. Turgaus dieną jų, vietinių, iš Jurbarko, Viešvilės, Eičių ir kitų vietovių, sugužėjo per trisdešimt. Pirkėjų, nepabūgusių dangų aptraukusių debesų ir vieno kito šalto lietaus lašo, buvo daug daugiau. Nepaisant pasislėpusios saulutės ir prekiautojų, ir pirkėjų nuotaika buvo puiki – kojos kilnojosi nuo smagių „Smalinės“ muzikantų maršų.
Nenormalus turgus
G. Meškauskienė pasakoja, kad vienas piktas pilietis niekaip nesuprato, kodėl turgus prasideda nuo pietų. „Normalus turgus turi prasidėti penktą valandą ryto“, – bambėjo jis. „Vadinasi, mūsų turgus – nenormalus!“ – juokėsi Gina.
Gal Smalininkai turėjo tokio turgaus tradiciją? „Tikrai ne. Tačiau mes esame pakankamai gudrūs ir norintys kurti naujas tradicijas“, – tikino G. Meškauskienė. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras gali tapti pavyzdžiu, kaip tradicijos kuriamos ir sėkmingai prigyja – dabar Smalininkai neįsivaizduojami be Mažosios Lietuvos pasieniečių ir teatralizuotų pasirodymų.
„Turime puoselėti, auginti ir saugoti senąsias tradicijas, pritaikyti jas nūdienai“, – svastė G. Meškauskienė. Smalininkiečiai nusprendė šalia senųjų tradicijų susikurti naujų ir palikti jas kitoms kartoms. O vien vykęs pavadinimas metturgis užprogramuoja sėkmę naujai iniciatyvai. 
Turgaus pramogos
Mažosios Lietuvos metturgį atidarė svečiai iš Didžiosios Lietuvos – Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro artistai. Perkirpus simbolinę vartų virvę po turgų pasklido smalininkiečių akiai įprasti personažai – muitinininkai, kareiviai, tarpukario jaunimėlis, siūlantis pavartyti naujausią „Naujienų siauruko“ numerį. Į turgaus šurmulį įsiliejo ir karinio šarvuočio burzgimas – juo buvo galima net pasivažinėti.
Mošė nenustojo raginti praeivių pirkti puikiausias jo prekes: nedegančias žvakides, plokščią šaukštą uošvei, beveik auksinius ir iš brangiųjų akmenų pagamintus papuošalus, maldaknygę „Kaip grūdinosi plienas“ ar viską darantį kombainą už 12 eurų su visa „rozete ir priedais“. 
Žydelio pašonėje įsitaisęs didis dailininkas – aplinkosaugininkas Andrius Šašys kvietė ponus ir ponias pozuoti portretams arba šaržams. Monos Lizos pavyzdžio suviliota turėti savo portretą panoro ir smalininkietė Rasa Karalienė. Po turgų tuoj pasklido gandas: „Pas dailininką portretą užsisakė pati karalienė!“ Klientų nepritrūko iki pat turgaus galo.
Prieš didžiojo dailininko meną nenublanko turguje siūlomų margučių grožis. Marginti įvairiausiais būdais ir tikri, ir iš medžio ar popieriaus, siūlų ar stiklo – prekiautojai jų turėjo įvairiausių. Nenorintys pirkti čia pat buvo mokomi, kaip juos marginti. Ne kiaušinius, o rankas margino menininkė Kristė Blažiūnaitė – pageidaujantieji buvo papuošti henna technika atliktomis tatuiruotėmis.
Ir pilvui, ir akiai
Metturgyje ne vienas pirkėjas dairėsi velykinių dovanų, tad margučiai buvo bene populiariausia prekė. Nuostabaus grožio iš popieriaus darytais, Lietuvos vėliavos spalvų ar įvairiaspalviais, didesniais ir mažesniais velykaičiais prekiavo Eugenija Bakšaitienė. Vieną margutį pagaminti moteris užtrunka visą dieną, o prašė už juos vos po 2-3 eurus. Eugenija pardavinėjo ir kvilingo technika pagamintus padėkliukus, augalėlius iš karoliukų. Kruopštūs darbeliai išdavė jų kūrėjos darbštumą ir pomėgį rankdarbiams. 
Smalininkietė Ligita Gražulevičienė pirkėjams siūlė iš beržo kamieno pagamintus vazonus gėlėms ir inkilus – didesnius varnėnams, mažesnius zylutėms. Inkilai kainavo vos 2-4 eurus, o pavasarį jais papuošti savo sodus susigundė ne vienas. Darbus iš medžio gamina Ligitos vyras Sigitas. „Čia tik dalis visų darbų – namie turim daug daugiau“, – sakė moteris.
Visą prekystalių eilę užėmė bendruomenė „Smalininkų gaspadinės“. Darbštuolės moterys siūlė įvairiausių rankdarbių. Kartą per savaitę su moterimis dirbanti menininkė Sandra Mielkaitytė pasakojo, kad susirenka septynios moterys – trys iš Smalininkų, keturios atvažiuoja iš Jurbarko. Turguje buvo galima įsigyti įvairių darbelių iš siūlų, popieriaus, o labiausiai akį traukė kolektyvinio darbo rezultatas – minkštutėlės pūstažandės bitutės, skirtos adatoms ir kitiems įnagiams susmeigti. 
„Smalininkų gaspadinės“ gabios ne tik su rankdarbiais, bet ir prie puodų. Prie jų karštos sriubos greit nusidriekė alkanų praeivių eilė. „Iš rugštynių, garšvų ir dilgėlių. Viskas iš savo sodo, skaninta mėsa“, – kvietė gaspadinės, ir ne vienam vien nuo kvapo seilė tįso.
Nepatingėjo atvykti ir Nijolė bei Albinas Radavičiai. Bitininkyste besiverčiantys jurbarkiečiai kvietė įsigyti medaus. Puikia prijuoste su bitutėmis, gauta dovanų bitininkų suvažiavime už net 13 su medumi paruoštų patiekalų, pasipuošusi Nijolė atvežė parduoti ir pačios megztų šlepečių-kojinių. „Visą savo šeimyną apmezgu. O ką veiksi vakare prie televizoriaus atsisėdus?“ – šypsojosi Nijolė. 
Kol žmona mezga, Albinas lieja žvakes iš vaško – nuo mažiausių iki didesnių – kiaušinio formos, degančių iki 9 valandų. „Savo vaško žvakėms neužtenka, tenka pirkti. Ir formos nemažai kainuoja“, – sako Albinas. Gal toks verslas ir neatsiperka, bet žvakes lieti – smagu.
Smaližiai turguje galėjo nusipirkti visokiausių skanumynų – keksiukų, sveikuoliškos duonos, pyragų, ryškiaspalvių kepinių, sodininkai parsinešė daigelių, puošeivos – papuošalų, o nieko nepirkę grįžę namo kišenėse tikrai aptiko geros nuotaikos ir smagių šventiškų linkėjimų trupinėlių.
 

Jūratė Stanaitienė

Daugiau nuotraukų čia



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook