Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Bandonijų melodijos liejosi lankoje prie Šaltuonos

Bandonijų melodijos liejosi lankoje prie Šaltuonos (0)

2013-06-26

Praėjusį šeštadienį Eržvilke vyko antrasis respublikinis bandonininkų festivalis „Antanų polka“. Šiemet lankoje prie Šaltuonos grojo dar daugiau nei pernai iš visos Lietuvos suvažiavusių bandonininkų, dalyvavo folkloro dainininkė Veronika Povilionienė, buvo pristatytas žemaičių tautinis kostiumas. Iki vėlumos lankoje netilo muzika ir visiems – eržvilkiškiams ir iš toliau atvykusiems, jauniems ir vyresniems – šventėje netrūko įdomybių.

Eržvilko kultūros centras, rengiantis bandonininkų festivalį, be jokios abejonės, atrado tai, kas labiausiai tinka šiam kraštui. Bandonijos nuo seno garsina Eržvilką: 1974-aisiais eržvilkiškiai bandonininkai susibūrė į ansamblį – ilgai buvusį vienintelį tokį visoje Lietuvoje, ir Eržvilko vardas tapo neatsiejamas nuo bandonijos.
Į antrąjį bandonininkų festivalį atvyko devyni kolektyvai – ne visi grojantys tik bandonijomis, bet vienaip ar kitaip propaguojantys ir šį instrumentą. Dešimtasis kolektyvas – „Eržvilko bandonija“, aplink kurį ir dėl kurio visas šis renginys ir įsisuko. Antra tiek dalyvavo pavienių muzikantų; buvo ir tokių, kurie festivalio dieną kultūros centro meno vadovei Gintarei Stirbienei skambino, klausė kelio į Eržvilką ir prašėsi leisti pagroti. Leidimą, žinoma, gavo, nes muzikantų entuziazmas tik liudija, kad garsas apie „Antanų polką“ jau toli pasklidęs, o bandonijos skamba ne tik miestelyje prie Šaltuonos.
Festivalio šeštadienį Eržvilke kone nuo ryto skambėjo muzika. Popiete „Kauno bandonija“ – dar jaunas, penkmetį ką tik atšventęs kolektyvas, vadovaujamas Algirdo Kasperavičiaus, pristatė savo kompaktinę plokštelę. Paskui, nors iki šventės dar buvo gera valandžiukė, skirstytis nesinorėjo, ir muzikantai pavėsiukuose susėdę griežė melodiją po melodijos. Klausytojų irgi netrūko.
Prieš septynias spalvinga ir linksma eisena iš miestelio patraukė link Šaltuonos. Toną davė Antano Sodeikos meno mokyklos orkestras „Sodeikietis“, diriguojamas vadovo Algirdo Marcinkevičiaus, bei orkestro šokėjos. Nors pučiamieji su bandonijomis nedaug bendro teturi, žygiuoti kartu su jaunatvišku orkestru buvo vienas malonumas!
Šaltuonos lankoje – šienas nupjautas, sumestas į kupečius, kurie tapo puikia liaudiškos šventės dekoracija. Beje, teko girdėti švystelint akmenėlį į šventės rengėjų daržą, kad lanka esą neparuošta, pieva nelygi, vaikščiotojams ir šokėjams nepatogi. Bet juk lanka – ne europinėmis plytelėmis grįsta aikštė, išgrįsk – ir nebebus lanka. Į lanką neinama su aukštakulniais. Bet ir lankoje ir „Sodeikiečio“ merginos, ir įsilinksminę eržvilkiečiai gražiai pasišoko.
Atžygiavusių muzikantų lankoje laukė daugybė žiūrovų, pakraščiais rikiavosi vienas kitas kromelis: šašlykus čirškino ir alų pilstė ne vietiniai, bet iš kito rajono atvykę verslininkai, Algio Bartkaus iš Rutkiškių kaimo pinti dirbiniai traukė smalsuolių akį, o žvitriųjų Žindaičių gaspadinių kiemelyje garavo gardusis jų kugelis ir dumples tampė nuosavas armonikierius.
Scenoje susėdę „Eržvilko bandonijos“ muzikantai trenkė „Antanų polką“, o į aikštės vidurį buvo sukviesti visi Antanai – vietiniai ir atvykėliai, muzikantai ir tik paklausyti atėjusieji – ir ąžuolo vainikais vainikuoti. Sako, ne visiems tų vainikų užtekę – tad štai kodėl festivalis per Antanines, o ne, sakykim, per Jonines ar Petrines.
Šventę sveikino Jurbarko r. meras Ričardas Juška ir kiti garbūs svečiai: Seimo narys Bronius Pauža, Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis, Kultūros skyriaus vedėja Regina Kliukienė. Eržvilko kultūros centro direktorė Ieva Šimkūnienė paskelbė, kad respublikinis festivalis šįmet jau paskutinis, nes kitas, po dvejų metų, būsiąs tarptautinis. Kodėl gi ne, juk bandonija – ne lietuviškas instrumentas, yra žinių, kad į Lietuvą per Pirmąjį pasaulinį karą jį atvežė vokiečių kareiviai. Vadinasi, ir kituose kraštuose yra grojančiųjų bandonijomis, įdomu būtų išgirsti.
Renginio vedėjai Gintarė Stirbienė ir Rimandas Jancevičius į sceną kvietė koncerto dalyvius – ir liejosi melodijos, viena už kitą gražesnės ir skambesnės. Džiugiausia, kad visose kapelose kartu su patyrusiais muzikantais groja daug gražaus jaunimo. Senoji „Eržvilko bandonija“, kaip ir savo gyvavimo pradžioje, tebėra gausus kolektyvas, nors iš pirmųjų muzikantų begroja tik trys – Stanislovas Sabonaitis, Antanas Janušas ir Petras Petraitis, visi paruošę po gražų būrelį jaunųjų ir patys savo pozicijų dar neužleidžia, nes be muzikos – koks gi būtų gyvenimas.
Mūsų rajonui festivalyje atstovavo dabar daug koncertuojanti Petro Pojavio vadovaujama Jurbarko kultūros centro kapela „Santaka“ ir Vadžgirio „Šebukai“. Pastarojo kolektyvo vadovė Lina Lukošienė specialiai „Antanų polkai“ į kompaniją pasivadino jauną bandonininką eržvilkiškį Leoną Greičių ir pati grojo bandonija, o jaunieji kolektyvo muzikantai kaip visada džiugino veiduose spindinčiu grojimo malonumu ir įvairiausių instrumentų įvaldymu.
Pavienių muzikantų kategorijoje išgirdome jurbarkiškį Svajūną Birgiolą, respublikinių festivalių laureatą; bandonija yra tik vienas iš daugybės instrumentų, kuriuo groja šis jaunasis muzikos talentas.
Festivalio scenoje grojo jau minėtoji „Kauno bandonija“, „Bandonija plius“ ir „Velnio tuzinas“ iš Tauragės, Jonavos bajanistai, Gaurės bandonininkai, „Pajūrio muzikantai“. Individualiai muzikavo Petras Remeikis, Jonas Grabauskas, Antanas Kirvelevičius, Jonas Girėnas, Arvydas Bomblauskas ir netikėtai atvykusių iš Trakų ir Vilkaviškio bandonininkų duetas.
Visiems koncerto dalyviams įteiktos originalios dovanos – dailininkės Gabijos Viduolytės sukurtos dekoratyvinės lėkštės su jose išrašytomis natomis, kad muzikantai nuolat alktų muzikos ir semtų vis naujus akordus. Organizatoriai dėkojo festivalio rėmėjams: Kultūros rėmimo fondui, Jurbarko r. savivaldybei, Eržvilko seniūnijai, Vilkyškių pieninės Eržvilko filialui ir eržvilkiškėms šeimininkėms, vaišinusioms atlikėjus.
Koncertą užbaigė Telšių folkloro kolektyvas „Spigėns“, kurio pavadinimas, išvertus iš žemaičių į lietuvių, sietinas su žodžiu spiginti. Visą šventės dieną spiginusi saulė jau buvo prie laidos, tad žemaičiai paspigino linksmomis savo krašto folklorinėmis dainomis. Ir ne tik – telšiškių kolektyvas pabuvo modeliais, kai tautinio kostiumo meistras Zigmas Kalesinskas pristatė žemaičių kostiumą.
„Mylimo kūno turi būti daug, o moteris graži tada, kai klubai platūs, o juosmuo plonas. Pasižiūrėkit, koks grakštumas, koks laibumas! Jeigu parodytų, kiek sijonų apsivilkusios, tai būtų dar puikiau“, – linksmai, pakilodamas ansambliečių sijonus dėstė tautinio kostiumo žinovas. Jis paaiškino, kaip atskirti žemaičių merginą nuo moteriškės – pirmosios su kasom ir su rangėm ant galvos, o ištekėjusios moterys visos skaruotos ir kai kurios – raguotos, nes skarą suriša ant kaktos ir prieky dar užraito ragus, vienos didesnius, kitos mažesnius – viskas priklauso nuo moteriškės charakterio. Ir dar daug įdomių dalykų apie tai, kaip puošėsi žemaičiai, papasakojo ir parodė Z. Kalesinskas.
Žemaitiškai pasipuošusios buvo ir eržvilkiškės meno vadovė Gintarė ir kultūros centro direktorė ir bandonininkė Ieva, nes Eržvilkas yra Žemaičių žemėje.
Kantriai laukusi savo eilės eržvilkiškių šventėje prisistatė festivalio viešnia folkloro dainininkė Veronika Povilionienė. Nacionalinės kultūros ir meno premijos už dainavimą pasauliui ir Lietuvai laureatė susirinkusiesiems Šaltuonos lankoje savo dainomis priminė ir išvakarėse minėtą Gedulo ir Vilties dieną, ir pasveikino Antanus. Taip pat prisiminė savo pirmąją pažintį su bandonija: „Kai aš 1968 m. įstojau į Vilniaus universitetą ir pradėjau važinėti į ekspedicijas iki tol buvau mačiusi tik armoniką. Ir staiga Žemaitijoj pamatau instrumentą, kuris man pasirodė pasaulio stebuklas – į kokią pusę trauki, į tokią groja! Tada ir sužinojau, kad tas gražus instrumentas ir yra bandonija. O apie Eržvilko bandonininkus girdėjau jau daug metų. Ačiū bandonijos meistrams, kad iki šiolei ji dar skamba ne tik Eržvilke, bet ir visoj Lietuvoj.“
Garsioji folkloro dainininkė kvietė visus dainuoti kartu, ir festivalio dalyviai ir žiūrovai nesididžiavo, nes Veronikos dainas visi žino, kaip ir ją pačią kad pažįsta visa Lietuva.
Pasidainavimu su garbiąja viešnia „Antanų polka“ nesibaigė – linksmą pasišokimą Šaltuonos lankoje surengė Vadžgirio folkroko grupė „Kreizas“, o švenčiančiųjų šėliones dangstė šviesios vasaros nakties sutemos.

Danutė Karopčikienė

Daugiau nuotraukų fotogalerijoje



« Atgal

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook