Balsavimas

Ar miesto gatvės žiemą prižiūrimos tinkamai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Dailininkės gimimo dieną – premijos miniatiūrų kūrėjams

Dailininkės gimimo dieną – premijos miniatiūrų kūrėjams (0)

2017-01-02

Gruodžio 30-ąją Smalininkuose, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centre,  įteikta Lidijos Meškaitytės premija tautodailininkams už geriausias tapybos miniatiūras Mažosios Lietuvos tematika bei atidaryta konkursinių darbų paroda.

Antšvenčių kaime šalia Smalininkų gyvenusiai ir kūrusiai dailininkei Lidijai Meškaitytei atminti Jurbarko r. savivaldybė dar 1995 m. įsteigė jos vardo premiją, kurią laimėti kviečiami šalies tautodailininkai – tapytojai. Šiemet 10 autorių konkursui pristatė savo darbus, o jų paroda pirmą kartą surengta Smalininkuose.

Premijos įteikimo iškilmės, vykusios L. Meškaitytės gimimo dieną – gruodžio 30-ąją – tarsi dailininkės sugrįžimas. „Miniatiūros sugrįžta!“ – džiaugėsi ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius dr. Arvydas Griškus, ir renginio vedėja Gina Meškauskienė, o labiausiai turbūt Onutė Burneikienė – dailininkės namų ir jos atminimo saugotoja. 
Deja, L. Meškaitytės miniatiūrų faksimilės, eksponuotos renginyje, pasiskolintos iš Vinco Grybo memorialinio muziejaus tik vienai dienai, nes kultūros centre nėra sąlygų jas saugoti. Juolab dailininkės sodyboje, kuri, nors įrašyta į LR kultūros vertybių registrą, laikosi tik jau minėtos O. Burneikienės ir daugelio smalininkiečių geranoriškumo dėka. Išpildyti testamentu savo darbus – iš viso 765 – Lietuvai dovanojusios dailininkės norą, kad jos namuose būtų įrengtas muziejus, mūsų valstybei ne pagal jėgas. 
Atradusi miniatiūrą
„Jei tada nebūtų įvykusi ta nelaimė, gal ir mano paveikslėlių nebūtų buvę. Viskas su ta nelaime susirišę. Argi būtų kada piešti? O tada atsirado laiko. Šiems mano piešiniams reikia labai daug laiko“, – šitokius L. Meškaitytės žodžius, pasakytus 1976 m., yra užrašiusi mokytoja ir kraštotyrininkė Irina Pukėnienė. 
Nelaimė, lėmusi Lidijos gyvenimą, įvyko 1945-ųjų pavasarį. 
Lidija gimė 1927 m. ir buvo vienintelis Jono ir Anės Meškaičių vaikas. 1944-aisiais kaip ir kiti Klaipėdos krašto gyventojai, jie traukėsi į Rytprūsius. Tačiau Meškaičiai 1945-ųjų pavasarį nutarė grįžti. Jau buvo pasiekę Kauną, kai naktį kilus audrai nugriuvo namo, kuriame apsinakvojo, siena, labiausiai nukentėjo Lidija. Likusi luoša ji užsisklendė savyje, išgyveno neviltį. Bet atrado kūrybą. 
Pirmąjį piešinį – gimtuosius namus akvarele ji nupiešė 1945 m. liepą, iš atminties. Vėliau piešė tik iš natūros: sėdi kur pabary, kur ramu, kur niekas netrukdo, nemato, ir teptuku deda tašką prie taško. 
Iki Antrojo pasaulinio karo Lidija buvo baigusi 7 klases Smalininkų vokiškoje mokykloje, laisvai kalbėjo ir skaitė vokiškai ir lietuviškai. Po lemtingosios nelaimės ji savarankiškai įvaldė savitą miniatiūrinės akvarelės specifiką – piešė mažyčiais, akimi sunkiai įžiūrimais taškeliais. „Mano darbui tereikia gerų akių, didelės kantrybės, keleto pačių ploniausių teptukų, vandens, akvarelinių dažų dėžutės ir mažo popieriaus gabalėlio. O mūsų gamta nuostabi: kur bepažvelgsi, kiekviena šakutė, lapelis, smiltelė prašyte prašosi dėmesio. Tik spėk visų norus tenkinti“, – sakydavo Lidija. 
Pirmasis Lidijos kūriniais susidomėjo namuose ją lankęs gydytojas J. Kiauleikis, pastebėjęs, kad „toks pat nuostabus kaip ir mažam piešiny tas alyvų krūmas, ir medis toks gražus, iškalbingas, ir upelis toks pat, kokį parodė jo amžinai tylinti pacientė.“ (cituojamas I. Pukėnienės kraštotyros darbas). Netrukus, 1952 m., buvo surengta L. Meškaitytės piešinių paroda Smalininkų kultūros namuose. 
1954 m. vasarą Lidiją Antšvenčiuose aplankė Nemunu plaukę Kauno dailininkai ir pamatę jos kūrinėlius neteko žado. Netrukus, 1956 m., L. Meškaitytės darbai buvo eksponuojami Liaudies kūrybos namuose Vilniuje, vėliau Dailės parodų rūmuose, po metų – Maskvoje. Dailininkei buvo pripažintas liaudies menininkės vardas, išspausdinti 3 jos kūrybos atvirukų rinkiniai. 
L. Meškaitytė tapo žinoma ne tik Lietuvoje, įgijo bičiulių, tokių kaip dailininkai Bronė Jasevičiūtė, Kazys Abramavičius, Aldona Žeromskienė, poetė Janina Degutytė, rašytoja Ieva Simonaitytė. 
Remdamasis I. Pukėnienės surinkta medžiaga apie L. Meškaitytės gyvenimą ir kūrybą renginyje kalbėjęs A. Griškus akcentavo jos gimimo metus – dailininkė sakydavo gimusi 1927-aisiais, nors kai kur rašomi 1926-ieji, ir vardą – ji prisistatydavo Lidija, o ne Lyda. 
To nepaneigė O. Burneikienė, kuri geriausiai iš visų smalininkiečių dailininkę pažinojo. Jos bičiuliavosi nuo pat pirmosios Lidijos parodos. Onutė globojo dailininkę silpstant jos sveikatai, varginant negaliai, mažėjant jėgų – iki pat gyvenimo pabaigos, 1993 m. liepos 31-osios. 
Premiją padalijo
Lidijos Meškaitytės konkursui pateiktus darbus vertino Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininko Valentino Jazersko vadovaujama komisija, kurioje dalyvavo jurbarkietė dailininkė Rasa Grybaitė, skulptorius ir tautodailininkas iš Šakių rajono Vidas Cikana, jau minėtasis A. Griškus bei laikinai einanti savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas Rasida Kalinauskienė. 
Komisijos vienbalsiu sprendimu Jurbarko r. savivaldybės įsteigta 1500 eurų premija padalyta į keturias nevienodas dalis. Tą leidžia konkurso nuostatai, jei konkursinėje parodoje nėra pakankamai brandžių kūrinių. 
Apdovanojimus teikė Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Didžiausia premijos dalis – 600 Eur atiteko tautodailininkui iš Marijampolės Eduardui Končiui. Smalininkietė Angelė Grabauskienė apdovanota 400 eurų. Dar dviem tapytojoms atiteko premijos po 250 eurų – klaipėdietei Daliai Kirkutienei ir Sigitai Šatkauskaitei iš Kelmės rajono. 
Pasveikinti ir kiti konkursinės parodos dalyviai: jurbarkietė Romarika Pikelienė, smalininkietės Valė Teresė Plienaitienė ir Vida Povilauskienė, vilnietė Ilona Janulienė, klaipėdiečiai Vytautas Vincas Dambrauskas, Kostas Žuolis, nors ir ne visi į renginį atvyko. 
Nelengvas žanras
Kone visi kalbintieji tapytojai, dalyvavę Lidijos Meškaitytės konkurse, sakė tapantys didelius paveikslus, o miniatiūros – specialai šiai parodai nutapyti darbai. 
Miniatiūra, matyt, – nelengvas žanras, juolab kad ir komisija nerado tinkamo kandidato, kuriam atiduotų visą premiją, o komisijos pirmininkas V. Jazerskas netgi siūlęs planuojant kitą konkursą sukviesti menininkus ir supažindinti juos su L. Meškaitytės kūryba ir miniatiūros kūrimo principais. 
Vienintelis E. Končius teigė, kad miniatiūra yra jo žanras. „Piešiu ir didesnius paveikslus, bet miniatiūra yra mano žanras. Ir Lidijos Meškaitytės premiją jau kartą esu laimėjęs, 2007-ais metais. Tik Smalininkuose dar neteko būti“, – sakė didžiosios premijos laimėtojas. 
Pirmą kartą konkurse dalyvavo klaipėdiškė D. Kirkutienė. „Radau savo telefone tokią mažą žinutę iš Dailininkų sąjungos. Nelabai ką žinojau apie Lidiją Meškaitytę, o dabar jau daug žinau. Esu tekstilininkė, bet tapanti. Mano darbai dideli, o miniatiūra buvo tarsi žaidimas, ir baigėsi gerai. Žaidimai visada gerai baigiasi“, – sakė menininkė. Konkursui D. Kirkutienė nutapė delmonus – Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalę, o jos tapybos stilius irgi įdomus, kaip ir L. Meškaitytės – klaipėdiškė tapo kvadratėliais. 
Iš Kelmės rajono atvažiavusi S. Šatkauskaitė pasakojo, kad dalyvauti konkurse jai pasiūlė Užvenčio kultūros centro direktorė. „Tapau tik dvejus metus, bet pagalvojau – kodėl gi ne? Esu dailės ir darbų pedagogė, o dirbu senelių namuose užimtumo specialiste. Piešiau didelio formato paveikslus, tik prieš pusmetį pradėjau mažesnius ir tris jų pateikiau konkursui. Tikrai nesitikėjau laimėti“, – prisipažino Sigita.
Smalininkietė A. Grabauskienė yra „Aukso vainiko“ regioninio turo III vietos laimėtoja, o Lidijos Meškaitytės premiją laimėjo pirmą kartą. „Piešiau Smalininkus – specialiai šitam konkursui, nes miniatiūra – tai ne mano žanras. Mano paveikslai dideli, o čia tarsi daug kartų sumažintas variantas, ir nesitikėjau, kad man kas pavyks. Bet džiugu, kad komisija įvertino“, – sakė tautodailininkė.
Įdomi konkursinių miniatiūrų paroda Smalininkuose, kultūros centre veiks visą sausį. Be to, čia galite apžiūrėti ir Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos mokinių kūrybinius darbelius, sukurtus dar lapkritį mokykloje surengtą dailininkės atminimui skirtą kūrybos dieną. Irgi yra labai įdomių.
Danutė Karopčikienė

Daugiau nuotraukų fotogalerijoje



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook