Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Etninė kultūra ir tautiškumas auginamas šeimoje ir mokykloje

Etninė kultūra ir tautiškumas auginamas šeimoje ir mokykloje (0)

2018-04-14

Margarita Baršauskienė įsitikinusi, kad etninei kultūrai mokykloje skleisti reikia ne tik integruoto mokymo, bet ir atskirų pamokų.

Balandžio 4 d. Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykloje-daugiafunkciame centre vykusioje šios įstaigos ir Jurbarko švietimo centro (JŠC) surengtoje respublikinėje konferencijoje ieškota atsakymo, ar svarbus etninės kultūros bei tautinio tapatumo ugdymas ir sklaida XXI a. kasdienybėje. 

Platesni tikslai

Prieš porą metų Seredžiuje jau vyko panaši konferencija, tada kalbėta apie etninės kultūros ir tautinės tapatybės ugdymo galimybes mokykloje. Šiemet užsimota plačiau – nutarta apžvelgti ir išgryninti tautinio ugdymo galimybes ne tik mokyklose, bet ir neformaliajame ugdyme, įvairių organizacijų indėlį skatinant patriotiškumą, išryškinti šeimos vaidmenį auginant tradicijas gerbiantį žmogų.

Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras etninės kultūros kryptį pasirinko dar 1991 m. ir šią vėliavą neša iškėlęs aukštai ir garbingai. „Gyvename legendinėje Lietuvos sostinėje. Šalia turime Palemono piliakalnį, Palocėlius, Belvederio dvarą, upių santaką, šv. Jono šaltinėlį, vaikus mokome nepriklausomos Lietuvos laikų kareivinėse. Tokia aplinka skirta ugdyti tautiškumui“, – sakė mokyklos direktorius Petras Baršauskas.

Kad mokiniams etninės kultūros ir tradicijų žinias reikia perteikti plačiau, pranešime teigė Seredžiaus mokyklos mokytoja ir kraštotyrininkė Margarita Baršauskienė. Rajone vienintelėje Seredžiaus mokykloje etninė kultūra dėstoma kaip pasirenkamasis dalykas, o M. Baršauskienė – vienintelė šio dalyko mokytoja metodininkė. Ji vadovauja ir JŠC veikiančiam Etninės kultūros ugdytojų metodiniam būreliui.

„Turime ne tik integruoti etninę kultūrą į mokomuosius dalykus, bet ir dėstyti kaip pasirenkamąjį dalyką“, – įsitikinusi M. Baršauskienė.Deja, jos parengtas etninės kultūros kursas „Mano gimtinė“, anksčiau dėstytas 5-8 klasių mokiniams, dabar beliko 5-6 klasėse. Laiką, skirtą tautinio tapatumo įtvirtinimui, pasiglemžė kiti dalykai, kurie šiuolaikinėje visuomenėje vertinami labiau – informacinės technologijos, anglų kalba. „Turime susitaikyti su realybe, nors vaikams reikia tokių pamokų, kuriose etninė kultūra būtų suvokiama giliau, pajuntamas ryšys su tradicijomis, mokoma jas išlaikyti“, – sakė pranešėja.

M. Baršauskienė pasidalijo patirtimi, kaip įdomiau pateikti šį kursą. Pasak jos, aplinkos, savo tautos istorijos nesuvoksime be istorinio naratyvo, mokiniai sudominami pamokomis netradicinėse erdvėse.

„Nors etnokultūros pažinimas pagal ugdymo programas yra integruojamas į kitus dalykus, ir mokytojai nuoširdžiai dirba, vis tik etninės kultūros pamokos leidžia vaikams sukaupti gilesnį suvokimą, mokyklą jie palieka žinodami daugiau tradicijų ir lietuviškų papročių“, – mano M. Baršauskienė.

Tiesos negražino

Konferencija, kurią vedė M. Baršauskienė ir JŠC metodininkė Irmanta Valošinienė, sutraukė per 100 dalyvių iš Jurbarko, Kauno, Šilutės, Šakių, Pagėgių ir kitų rajonų. Pranešimus skaitė įvairių sričių specialistai. Vienas laukiamiausių pranešėjų – Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, etnologas Libertas Klimka, kalbėdamas apie senuosius lietuvių papročius globalėjančiame pasaulyje, žodžių į vatą nevyniojo.

„Tautinę tapatybę stengiamės trinti, tautos pamatiniai dalykai nebesvarbūs, tarptautiniai projektai menkina tautiškumą. Švietimo ir kultūros ministerijų stalčiuose dulka etninės kultūros ugdymo programos. Briuselio dokumentuose, rodos, viskas gražu, bet realybėje identitetas naikinamas. Pavyzdys – prof. Vytauto Radžvilo pašalinimas iš Vilniaus universiteto už skeptišką požiūrį į Europos Sąjungą, edukologijos universiteto naikinimas, noras įteisinti svetimas raides“, – aštriai pasisakė L. Klimka.

Pasak pranešėjo, pasaulis žengia kitu – nacionalinių judėjimų keliu, o neoliberalizmas naikina tautinę tapatybę. „Galvoju, ką galima padaryti mokyklose. Galima būtų atgaivinti tokias šventes, kaip gandro sutiktuvės, šv. Izidoriaus dieną laukams šventinti. Tačiau laukų jau niekas nearia arkliu, nebeaišku, kas tas noragas. Belieka akademinis interesas saugoti papročius“, – teigė profesorius. Gyvos išlieka lietuviškos dainos, Dainų šventėse atgimę šokiai, tautiniai valgiai, nuostabi gamta, išskirtinė tautodailė ir istorinė atmintis.

L. Klimka siūlė ugdyti tautos laisvės troškimą, o tuo pačiu ir tautinį orumą pasakojant apie lietuvių istorines pergales, svarbias visai Europai.

Įvairios patirtys

Raudonės pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Elena Elzbergienė patikino, kad kiekvienas mažas grūdelis, pasėtas mokinio sąmonėje, išauga. „Mes iš savo mokytojų gavome daug tautinio suvokimo. Dabar jį perduodame savo mokiniams“, – sakė pedagogė.

E. Elzbergienė pasakojo apie taikomus mokymo metodus.

Juodaičių pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas metodininkas Andrius Bautronis pabrėžė patriotiškumo ugdymo ir įvairių organizacijų svarbą. Juodaičių mokykloje veikia Šaulių organizacija, kurios vienas tikslų – tautinės kultūros puoselėjimas. Jaunimas mėgsta ekspedicijas po Lietuvą, kuriose sužino apie kraštą, aplanko partizanų kovos vietas, susitinka su gyvais laisvės kovų liudytojais. „Jaunimas tampa pavyzdžiu vyresniesiems. Į tautinio auklėjimo procesą svarbu įtraukti ir tėvus, ir mokyklą“, – įsitikinęs mokytojas.

Apie šeimos vaidmenį išlaikant tradicijas kalbėjo Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų dr., penkių vaikų mama Asta Žilinskė. Ji papasakojo, kaip šeimoje mini tautines šventes, kaip per aplinką, kurioje gyvena, pažįstamos senosios etninės tradicijos, papročiai. „Nesvarbu, kad galime keliauti po pasaulį, svarbu grįžti ten, kur šaknys, – namo“, – sakė A. Žilinskė.

Lietuviai pasaulyje

Prie etninės kultūros puoselėjimo prisideda daug įstaigų, organizacijų, renginių. Buvusi Seredžiaus mokyklos, dabar Kaune dirbanti muzikos mokytoja ekspertė Giedrė Ramunė Pečiulienė pabrėžė lietuviškų tautinių dainų, tautosakos svarbą formuojant tautinį identitetą. Ji – viena Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ rengėjų, kurios patirtis rodo, kad pradžioje nenoriai lietuvių liaudies kūrybą atliekantys vaikai, geriau su ja susipažinę, mielai dainuoja, seka pasakas, dalyvauja konkurse.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro metodininkės Aurelija Augūnienė ir Alma Mirinienė pristatė centro vykdomus projektus, pakvietė juose aktyviai dalyvauti mokyklas, o kaip sektiną pavyzdį įvardijo Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro mokinius.

Konferencijos dalyvius sužavėjo Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Aušros Dambrauskienės parodytas filmas apie į Lietuvą sugrįžusius vaikus iš Argentinos, Australijos, Venesuelos. Šie vaikai puikiai išmoko kalbėti lietuviškai, žino lietuviškus papročius, tradicijas, jų laikosi ir labai vertina. Lietuvybės vaikai mokomi užsienyje gyvenančiose šeimose ir Vilniaus lietuvių namuose.

Apie lietuvius pasaulyje kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas, Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, etnokultūros mokytojas Rolandas Žalnierius.

Šeimos vaidmenį puoselėjant tautiškumą pabrėžė ir konferencijos dalyvius sveikinęs Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, o Seimo narys Ričardas Juška apgailestavo, kad savivaldybėje nebeliko etnokultūros specialisto etato ir šiai sričiai dėmesio skiriama per mažai. JŠC direktorė Aušra Baliukynaitė siūlė įsiklausyti į Lietuvos himno žodžius: „Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“. Jie turėtų tapti jaunimo ugdymo kelrodžiu.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook