Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Glinskiečiams atiteko didysis prizas, Girdžiams – teatro krivūlė

Glinskiečiams atiteko didysis prizas, Girdžiams – teatro krivūlė (0)

2013-08-10

Liepos 21 d. Žemaitijos miestelyje Laukuvoje vyko 25-oji Lietuvos klojimo teatro krivūlė. Renginyje dalyvavo du mūsų rajono teatrai: Jurbarko Konstantino Glinskio ir Girdžių – abu gražiai pasirodė ir grįžo apdovanoti.

Klojimų teatras – ypatinga lietuviškosios kultūros apraiška. Vaidinimai klojimuose pradėti rengti lietuvių tautinio atgimimo laikotarpiu, XIX a. antrojoje pusėje.
Dabartinis klojimo teatro judėjimas prasidėjo 1983 m. Klaipėdos universiteto prof. dr. Petro Bielskio iniciatyva. To judėjimo ištakas prisimena ir Konstantino Glinskio teatro vadovė Danutė Samienė, tuomet studijavusi režisūrą Klaipėdos fakultetuose, – kartu su savo kurso draugais ji švendrėmis dengė Agluonėnų (Klaipėdos r.) klojimo stogą. Tas klojimas ir dabar tebėra, o Agluonėnuose veikia net du teatrai.
Jurbarko Konstantino Glinskio teatras yra Lietuvos klojimo teatro draugijos narys, o krivūlėse vaidina nuo pat pirmosios 1988 m. – tuomet dar vadinosi Jurbarko liaudies teatru ir suvaidino „Lietuvaites“. Vaidinimas klojime reikalauja tam tikro prisitaikymo ir, pasak režisierės D. Samienės, iš Konstantino Glinskio teatro repertuaro klojimui labiausiai tinka „Bišpilis“.
25-ojoje Lietuvos klojimo teatro krivūlėje Laukuvoje (Šilalės r.) jurbarkiečiai ne klojime, o kultūros centro salėje rodė komediją „Moters kerštas“. Šiame D. Samienės režisuotame spektaklyje vaidina Monika Buitkuvienė, Agnė Banytė, Edita Gylienė, Violeta Greičiūnienė ir Kęstutis Matuzas.
Aštuoni krivūlėje dalyvavę teatrai vaidino ir Šilalės rajono kaimuose, o spektaklius vertinusi komisija Didįjį kunigo Jono Katelės prizą ir Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko vardinę 1000 Lt premiją skyrė Jurbarko Konstantino Glinskio teatrui.
Kunigas Jonas Katelė (1831 – 1908), Motiejaus Valančiaus mokinys – švietėjas, slaptų lietuviškų mokyklų steigėjas ir vaidinimų globėjas. Panemunėlį (Rokiškio r.), kur daug metų klebonavo, jis tuomet pavertė bene labiausiai apsišvietusiu visoje Lietuvoje. Vyskupas J. Kauneckas yra klojimo teatrų krivūlės komisijos narys ir prizo steigėjas. Prizas įsteigtas tik 2011 m. ir šiemet jį parsivežė jurbarkiškiai.
Be to, komisija nominavo kiekvieno spektaklio geriausią vaidmens atlikėją – Konstantino Glinskio teatro „Moters keršte“ ši nominacija atiteko Monikai Buitkuvienei, o Girdžių teatre išskirtas vyro vaidmens atlikėjas Darius Juodaitis.
Skirtingai nei jurbarkiškiai, Girdžių vaidintojai į Lietuvos klojimo teatro krivūlę pakviesti tik trečią kartą. Teatras Girdžiuose gyvuoja nuo pat 1918 m., o pastaruosius dvylika jam vadovauja režisierė Loreta Zdanavičienė.
Laukuvos krivūlėje Girdžių teatras Juozo Grušo pjesę „Nenuorama žmona“ vaidino Baublių vandens malūne. Vaidmenis spektaklyje atliko Laimutė Ušinskienė, D. Juodaitis, Algimantas Vizbara, Danutė Bosienė, Gediminas Norvilas ir pati režisierė L. Zdanavičienė.
Simbolinę klojimo teatro krivūlę – lazdą, naudotą žmonėms į bendruomenės sueigą kviesti – organizatoriai įteikė Girdžių teatrui. Kitąmet teatrai iš visos Lietuvos vaidins Girdžių klebonijos klojime. Jų per Lietuvą ne itin daug belikę, o Girdžių klojime vaidinimai jau vyksta keletą metų, šiemet pastatas restauruotas.
„Ir džiaugsmas, ir didelis rūpestis“, – sako Girdžių teatro režisierė L. Zdanavičienė, jau ėmusi planuoti, kaip svetingai sutiks vaidinimo entuziastus.

Danutė Karopčikienė



« Atgal

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook