Kauno gatvė pasipuoš skulptūromis

Kauno gatvė pasipuoš skulptūromis (0)

2019-11-06

Skulptūros galėtų atsirasti Kauno gatvėje ir išrinko joms vietą – tvoros, esančios prieš automobilių aikštelę Kauno g. 56A, arkas. J. Stanaitienės nuotr.

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC) pradeda įgyvendinti seniai planuotą projektą „Kauno gatvė pasakoja“, kuriam finansavimas gautas tik trečią kartą pateikus paraišką Lietuvos kultūros tarybai. Jau pavasarį Kauno g. turėtų papuošti keturios metalo plastiko skulptūros.

Negavo, kiek planavo

Spalio 29 d. Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė, pakvietusi Jurbarko r. savivaldybės merą Skirmantą Mockevičių, Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoją – vyr. architektę Gražiną Gadliauskienę, muziejininkus, žiniasklaidos atstovus, informavo apie projekto eigą, aptarė galimus sprendinius.

Pasak G. Mačiulaitienės, apie galimybę papuošti Kauno gatvę galvota jau seniai, tačiau reikėjo rasti finansavimą. „Idėją brandinom trejus metus, tris kartus teikėme paraišką finansavimui. Pagaliau projektas buvo patvirtintas, bet vietoje prašytų 16 tūkst. Eur gausime tik 6 tūkst. Eur“, – sakė TVIC vadovė. Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos pagal veiklą „Profesionalioji kūryba ir jos sklaida“.

Projektui dar 2018 m. lapkričio 29 d. pritarė savivaldybės taryba. Nuspręsta prisidėti savivaldybės biudžeto lėšomis iki 11 proc. bendros projekto vertės. Tuo metu preliminari projekto vertė buvo 9 tūkst. Eur, tad savivaldybė įsipareigojo skirti iki 990 Eur paramą. Tačiau šių metų rugpjūtį sprendimas buvo pakeistas – nuspręsta projekto bendram finansavimui iš savivaldybės biudžeto, naudojant dalį Smulkaus ir vidutinio verslo ir turizmo skatinimo programos asignavimų, patvirtintų miesto vietos veiklos grupės „Jurbarkas“ strategijai ir projektams finansuoti, skirti ne mažiau kaip 30 proc. bendros projekto vertės – iki 4 tūkst. Eur.

Kreipėsi į verslininkus

„Buvome numatę projekte įvairių veiklų – parengti pasakojimą apie Kauno gatvę, rengti edukacijas, išleisti lankstinukus, tačiau negavus tiek kiek reikia pinigų, tikslas liko pastatyti keturias skulptūras. Tačiau ir joms dar reikėtų papildomų lėšų, todėl kreipėmės į verslininkus, siūlydami tapti rėmėjais“, – sakė G. Mačiulaitienė. Pasak jos, paremti kol kas sutiko vos vienas verslininkas, dar keturi abejoja, o kiti pasakė „ne“.

Projekto rengėjai verslininkų prašė prisidėti 1,5 tūkst. Eur ir žadėjo lenteles prie skulptūrų su fundatoriaus pavadinimu. „Nenorėjome rankioti po kelias dešimtis eurų. Sėkmingam verslui 1,5 tūkst. Eur skirti paramai – nėra milžiniška suma. Lentelės ir skulptūros mieste liks ne vieną dešimtmetį ir ilgai primins apie paramą bei reklamuos ją suteikusias įmones“, – kad sandoris verslui yra naudingas, įsitikinusi G. Mačiulaitienė.

Apie paramos skyrimą svarstantys verslininkai projekto vykdytojams pateikė net savo idėjų, kokios skulptūros mieste turėtų atsirasti – jos turėtų atspindėti pinigų skyrusių įmonių veiklos rūšis. „Taip tikrai neturėtų būti. Verslas visame pasaulyje remia meną ir įprasta už tai atlyginti užrašu apie rėmimą. Jei rėmėjai siūlo temą, rėmimas turėtų būti žymiai svaresnis“, – įsitikinusi menininkė, Vinco Grybo memorialinio muziejaus vedėja Rasa Grybaitė. Šiai nuomonei pritarė dauguma susitikimo dalyvių.

Projekto vykdytojai rankų dar nenuleido ir bandys ieškoti papildomų lėšų, nes sukurti skulptūroms pinigų reikia nemažai. „Iš tiesų tai labai menki pinigai. Negalime galvoti apie kažką labai didelio ir įspūdingo. Menininkai vien medžiagoms išleis visą skirtą sumą. Bronzinių skulptūrų tikrai negalėsime užsakyti“, – skaičiavo R. Grybaitė. Medžiaga skulptūroms vis tik turėtų būti ilgaamžė, atspari atmosferos poveikiui.

Kvies menininkus

Projekte numatyta, kad būsimos skulptūrėlės turėtų atspindėti Kauno gatvės tarpukario realijas ir kultūrinį gyvenimą. „Rengdami projektą bendravome su muziejininkais, gidais. Labai daug sužinojome apie Kauno gatvės istoriją – kas ten gyveno, ką veikė, kokie verslai vyko tarpukariu. Tai turėtų atsispindėti skulptūrose“, – įsitikinusi G. Mačiulaitienė.

Pasak R. Grybaitės, būsimiems kūriniams kartelę labai užkėlė neseniai Sinagogų aikštėje atidarytas memorialas žydų bendruomenei atminti. G. Mačiulaitienė parodė keletą skulptūrų, kurios buvo pastatytos kituose miestuose, pavyzdžių. „Įsivaizduoju, kad tos skulptūros turėtų pasakoti gatvės istoriją, kurti legendą, nenorėčiau modernių kūrinių“, – svarstė TVIC direktorė.

Menines idėjas palikti skulptūrų kūrėjams siūlė vyr. architektė G. Gadliauskienė. „Palikime tai kūrėjams. Jie atvažiuoja, apžiūri erdves, išklauso pageidavimų ir pasiūlo pavyzdžių“, – sakė architektė. Kad menas neturėtų lįsti į biurokratinius rėmus, buvo įsitikinęs ir meras S. Mockevičius.

Projekto vykdytojai svarstė galimybes dirbti su skulptore, Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus sekcijos pirmininke Aušra Jasiukevičiūte, su kuria teko pabendrauti šiai viešint Vinco Grybo muziejuje, arba su Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto studentais. Pastarasis variantas pasirodė priimtinesnis. „Kalbėjome su VDA Dizaino inovacijų centro projektų vadovu Telšiuose Mariumi Norkumi. Jis su studentais mielai imtųsi projekto“, – tikino G. Mačiulaitienė.

M. Norkus projekto vykdytojus patikino, kad už numatytą sumą įmanoma pagaminti tris apie 1 metro aukščio skulptūras. Nusprendus šį darbą patikėti telšiškiams jie bus kviečiami į Jurbarką aptarti idėjų.

Parinko vietą

Apie pačias skulptūras diskutuoti be menininkų neverta,o vietą, kur jos turėtų atsirasti, buvo galima aptarti. G. Mačiulaitienė pasiūlė apsvarstyti kelias erdves Kauno g., kurioje jau įrengtos vietos skulptūroms. Pasak G. Gadliauskienės, tokių vietų, kuriose įrengti pamatai būsimoms skulptūroms, mieste yra aštuonios, tačiau jose galėtų atsirasti gerokai didesni meno kūriniai nei leidžia šio projekto galimybės.

„Galbūt vertėtų nelipti į skulptūroms paruoštas erdves. Jas galėsime užpildyti, kai tam gausime ne 6, o 60 tūkst. Eur“, – siūlė ir R. Grybaitė. Ji atkreipė dėmesį į Kauno g. 56A, prieš automobilių aikštelę ir kavinę „Starpizza“ pastatytą sieną su arkomis. „Šiose arkose galima labai daug ką įrengti. Ar ant viršaus. Gal geriau nesimėtyti po visą Kauno gatvę, o įrengti vieną gražią kompoziciją“, – siūlė menininkė.

Pasipylus idėjoms, kas arkoms tiktų ir galėtų čia atsirasti, paaiškėjo, kad ši vieta tikrai galėtų tapti nauju traukos tašku mieste. „Pastačius skulptūras gali atsirasti ir naujos kultūrinės programos mieste, kurios būtų įdomios turistams“, – mano G. Mačiulaitienė.

Sutarę dėl vietos skulptūroms, susitikimo dalyviai nepritarė G. Mačiulaitienės minčiai pakviesti siūlymus dėl skulptūrų teikti gyventojus. „Žmonės gali pasiūlyti tik tai, ką kažkur matė“, – įsitikinusi G. Gadliauskienė. Meras S. Mockevičius taip pat nepritarė, kad reikėtų atsiklausti gyventojų. „Atskiros apklausos rezultatų neduoda. Nereikia tuščio kvietimo, jei juo negalėsime pasinaudoti. Tegul kuria menininkai“, – sakė jis. Visuomenei svarstyti galima pateikti jau menininkų pasiūlytas idėjas.

Laiko įgyvendinti projektą lieka ne tiek ir daug – skulptūros Kauno gatvėje turi stovėti jau pavasarį. „Šio projekto sėkmė – bendras mūsų visų reikalas. Kad miestas taptų patrauklesnis čia gyvenantiesiems, taip pat pritrauktų į Jurbarką daugiau svečių“, – mano G. Mačiulaitienė ir turinčiuosius idėjų, kaip galima papuošti miestą, kviečia drąsiai kreiptis į Turizmo ir verslo informacijos centrą su pasiūlymais.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook