Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Miniatiūrų kūrėją primins jos kėdutė

Miniatiūrų kūrėją primins jos kėdutė (0)

2017-07-26

Tęsiant dailininkės Lidijos Meškaitytės (1927-1993) minėjimo metus, liepos 15 d. Smalininkuose atidengtas monumentas. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro suruoštas renginys sulaukė didelio žmonių susidomėjimo. Kai kurie vietiniai ir atvykusieji pažinojo ir prisimena unikalių miniatiūrų kūrėją.

Unikali savamokslė

Lidija Meškaitytė buvo unikali savamokslė dailininkė, visą gyvenimą nugyvenusi gražiame Antšvenčių kaime šalia Smalininkų. Išskyrus nelemtuosius 1944-uosius, kai artinantis frontui su tėvais pasitraukė į Rytprūsius, o po metų grįžtant Kaune Lidiją užgriuvo namo siena ir ji liko luoša. Lemtinga buvo ta nelaimė, nes negalėdama vaikščioti ir dirbti kaimo darbų, aštuoniolikmetė ėmė piešti, apsistojo ties miniatiūra, surado savitą tapymo techniką ir sukūrė per 700 darbų. Jos miniatiūros, kuriose pavaizdavo savo gyvenamąją aplinką ir Smalininkų apylinkių gamtą, stebina ir žavi subtilumu, precizišku atlikimu, spalvomis, liudija autorės darbštumą ir gilų gamtos pajautimą. Meistriškumo viršūnę dailininkė pasiekė 1970–1985 metais, o jos sukurtos akvarelinės miniatiūros yra reikšminga XX a. antrosios pusės lietuvių tautodailės palikimo dalis.

1993 m. dailininkė testamentu savo kūrinius dovanojo Lietuvai, juos saugo Lietuvos dailės muziejus. L. Meškaitytės miniatiūros ilgą laiką buvo eksponuojamos Juodkrantės miniatiūrų muziejuje, dabar perkeltos į Klaipėdą, Prano Domšaičio galeriją. Čia rodoma daugiau kaip 300 įvairių miniatiūros žanro vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro L. Meškaitytės miniatiūros.

Galerijos darbuotoja šilutiškė Roza Šikšnienė, liepos 15-ąją atvykusi į paminklo atidengimo iškilmes, perdavė smalininkiečiams Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Prano Budrio nuoširdžius linkėjimus ir sveikinimus. „Jeigu būsite Klaipėdoje, užeikite pažiūrėti originalius savo kraštietės darbus. Kokia šviesa, kokia ramybe dvelkia jos darbeliai! Smalininkai laimingi, nes jūsų Meškaitytė čia gimė, užaugo, čia ir mirė. Dauguma Mažosios Lietuvos menininkų ir kitų įžymių žmonių per Antrąjį pasaulinį karą atsidūrė Vokietijoje, ten ir kūrė. O Meškaitytė čia kūrė, ir čia yra jos darbai. Dailės muziejuje yra apie 700 jos darbų, o bent po vieną kopiją turėtų turėti kiekvienas smalininkietis“, – sakė viešnia. R. Šikšnienė užsiminė ir apie tai, kad Lietuvos dailės muziejaus direktorius yra užsimojęs Klaipėdoje padaryti didelę L. Meškaitytės kūrybos espoziciją, nes ji verta daugiau dėmesio.

Saugo palikimą ir atminimą

Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras užsimojo gaivinti ir įamžinti žymiosios savo krašto menininkės atminimą Smalininkuose, netgi turi ambicijų padaryti miestelį Lietuvos miniatiūrų sostine.

Smalininkuose teikiama Jurbarko r. savivaldybės įsteigta Lidijos Meškaitytės premija šalies miniatiūrų kūrėjams. Konkursinių darbų, L. Meškaitytės miniatiūrų faksimilių bei fotografės Violetos Schuetz nuotraukų paroda šiemet keliauja po Klaipėdos kraštą. Rugpjūčio pradžioje paroda bus eksponuojama LR Seime, visus parengiamuosius darbus jau atliko ten dirbanti smalininkietė Danguolė Stonytė.

Dailininkės sodyba Antšvenčiuose rūpinasi Ona Burneikienė. Moteris pabrėžia, kad saugoti autentišką aplinką, kurioje gyveno ir kūrė L. Meškaitytė, padeda ir Smalininkų seniūnija, mokyklos, kultūros centras. Šių metų pradžioje O. Burneikienei įteiktas Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimas – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Šitaip smalininkietė įvertinta už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje.

Mažytis monumentas

Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras jubiliejinais, devyniasdešimtaisiais, dailininkės gimimo metais pasirūpino pastatyti jai paminklą Smalininkų miesto parke. Pasak kultūros centro direktoriaus Arvydo Griškaus, L. Meškaitytės atminimo įamžinimui net tris kartus prašyta lėšų iš Lietuvos kultūros tarybos, bet nė viena paraiška nebuvo patenkinta.

O paminklas jau stovi! Iniciatyvos ėmėsi kultūros centro darbuotoja Gina Meškauskienė ir Smalininkų seniūno pavaduotoja Akvilė Bialoglovytė. Bendraminčių ir pagalbininkų surado Lukšiuose, Šakių rajone – tai tautodailininkai Vidas Cikana ir Rigimantas Stanaitis.

Skulptorius ir Lukšių seniūnas V. Cikana palaiko visus, kurie puošia savo miestelius, ir padeda įgyvendinti jų idėjas. Prie L. Meškaitytės įamžinimo, kaip pats V. Cikana sakė smalininkiečiams, jis prisidėjo tik tiek, kad išgręžė akmenyje šešias skyles, o monumentą nukalė kalvis Rigimantas. Lietuvos tautodailininkų sąjungos nario R. Stanaičio darbų yra Lukšiuose, Šakiuose, Jurbarke, dabar – ir Smalininkuose.

„Svarbiausi dalykai matomi širdimi, ne akimis, todėl mūsų skulptūra – mažutė“, – sakė G. Meškauskienė, kartu su O. Burneikiene atidengusi paminklą. Moterys turėjo žemai pasilenkti, ir tai atrodė kaip pats tikriausias nusilenkimas Lidijai.

Monumentas L. Meškaitytei – tai kėdutė, ant kurios sėdėdama dailininkė tapydavo, ir dažų dėžutė bei du teptukai. Kalvis Rigimantas nukalė juos pagal autentiškus daiktus, kuriuos, paskolinusios iš dailininkės sodybos, jam parodyti atvežė Akvilė ir Gina.

Išvydę skulptūrą dailininkę prisimenantys smalininkiečiai sušneko, kad būtent tokią kėdutę ji nešdavosi į pievas, pamiškę, paupį, ir kai sėdėdama piešdavo, nebuvo galima jos trukdyti, Lidija nemėgusi būti šnekinama. Kažkuris išaiškino, kad ir akmeninis skulptūros pagrindas – ne šiaip akmuo, jis simbolizuoja griūvantį mūrą, kuris suluošino Lidiją ir tapo postūmiu prasiskleisti jos talentui.

„Smalininkai įamžina atminimą neeilinio žmogaus, nors gyvenime ji buvo labiau negu eilinė“, – sakė Jurbarko r. meras Skirmantas Mockevičius, tarsi toliau plėtodamas mažo monumento temą. Smalininkietis meras prisiminė, kad būdamas mokinys ir jis matydavo dailininkę miestelyje, o „jos nepažįstantys nebūtų galėję pasakyti, kad tai žmogus, kurio siela, rankos darė stebuklus“.

Monumento atidengimo iškilmių ir progos apsilankyti Smalininkuose nepraleido kaimynystėje, Vilkyškiuose, įsikūrusio Pagėgių krašto turizmo informacijos centro vadovė Ilona Meirė. „Pavydim jums miestelio, kuris turi išskirtinę architektūrą, istoriją ir išskirtinių asmenybių“, – sakė ji, šalia atminimo kėdutės pastačiusi vazonėlį flioksų – tai Klaipėdos kraštui būdingos gėlės, tiksiančios ir šioje Lidijos atminimo vietoje.

Skulptūros autoriaus patikinti, kad ant šios paminklinės metalinės kėdutės galima atsisėsti, iškilmių dalyviai nesikuklino, ir ėmė žybsėti fotoaparatai.

Nedera pamiršti ir šventės pradžios: netikėtai pasipylęs lietus kėsinosi ją sugadinti, bet organizatoriai buvo parengę atsarginį variantą ir pasirengę versti scenarijų aukštyn kojom. Taigi iškilmės prasidėjo kultūros centro salėje Jurbarko bardų klubo koncertu, o baigėsi pagal planą – viešnage Lidijos sodyboje.

Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook