Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Muzikantai žadino barsuką ir dairėsi pavasario

Muzikantai žadino barsuką ir dairėsi pavasario (0)

2017-02-04

Vadžgirio kultūros namai praėjusį šeštadienį pakvietė į pusiaužiemio šventę „Barsuko polka“. Sakoma, kad sausio 25-ąją savo oloje nubunda barsukas. Bet šventės organizatorės sakė, kad, ko gero, šią žiemą jis nė nebuvo gerai įmigęs – nes garsiai grojo „Šebukai“ ir visokia kitokia muzika Vadžgiryje skambėjo. 

Pusiaužiemis – pats metas pavasario ženklų dairytis gamtoje, juolab kad iš žiemos tik sumintų ledokšnių belikę. O širdis parengti džiaugsmui nėra geresnio būdo, kaip su kaimynais susieiti ir smagiai pasibūti. Kultūros namų meno vadovė Lina Lukošienė muzikantų prikvietė, o renginių organizatorė Erika Žievienė su naujojo vaikų projekto „Kūrybos loftas“ dalyve Iveta Juknelyte lininių paukštukų pripynė, salę papuošė ir vadžgiriškius suvadino. 
Skrybėlėti „Šebukų“ vaikiukai prie durų sutiko, vidun kvietė. Kiekvienam, kuris į krepšelį smulkų pinigiuką dėjo (muzikantams „ant benzino“) – po saldainį, o armonikierių melodijos liejosi dar šventei neprasidėjus. Nes juk turi žiūrovai pasisveikinti, pasišnekučiuoti, o artistai – prieš koncertą pasijaudinti. 
Pasveikino ir pavaišino
„Labai džiaugiamės jumis, svečiukai! Labai džiaugiamės muzikantais, į antrąją „Barsuko polką“ atvažiavusiais! – sveikino L. Lukošienė ir klausė, – ar skanūs buvo kanapiniai pyragiukai?“ Mat pagal senąsias tradicijas pusiaužiemio šventę vadžgiriškiai švęsdavo prisikepę kanapinių pyragiukų. Ir dar, pasak šventės vedėjos, išgerdami arielkėlės. Bet rugių derlius pernai nebuvęs gausus, arielkėlė liko nepadaryta, o pyragiukams produktų parūpino Liubovė Korol, iškepė Jurga Virbukienė, ir visi pasigardžiuodami jų ragavo. 
Scenos gilumoje išsirikiavo įvairiausi muzikos instrumentai – kaip kokia paroda, tik visi eksponatai buvo imami ir grojami. Pirmiausia išgirdome tošinius ragus. Juos pūtė Matas ir Linas – tai toks mažųjų vadžgiriškių muzikantų ir jų mokytojos Linos pasveikinimas. 
„Šebukų“ debiutas
Vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Šebukai“ – šių rūmų šeimininkai ir jie pradėjo koncertą, patikrino, ar gerai laiko grindys, ar tempiasi dumplės, ar skardžiai švilpia dūdelės, kad svečiams jokių bėdų nenutiktų. 
Pradėjo žaidimais – Vadžgirio krašto „Džiurdžena“, linksmuoju „Laputė per tiltą“, „ant pilnų padų“ trypė „Ciceliukę Marceliukę“, suko „Malūnėlį“... 
Kai žaisti nusibodo, vyresnieji atsisėdo, o mažuosius vadovė kvietė pasiimti instrumentus. „Šebukams“ ateinantį rudenį sukaks 10 metų, ir daug vaikų užaugo su liaudiška muzika, žaidimais, dainelėmis ir jau paliko ansamblį. „Tokių „Šebukų“ Vadžgirys dar negirdėjo“, – sakė L. Lukošienė pristatydama naujuosius ansamblio muzikantus – dvynius Liepą ir Luką bei Matą Balčius. Liepa jau moka groti lumzdeliu, taip pat žaržolais – taip vadinama žirgo kaklo puošmena – variniai burbuliukai su žirniuku viduje. Žirgui bėgant žaržolai gražiai skimbčioja, ir lietuviai nuo seno juos naudoja kaip muzikos instrumentą. Lukas mušė būgną, o dvynių vyresnysis brolis Matas grojo basedle. 
Kartu su debiutantais bandonija grojo vienuolikmetis jau patyręs muzikantas Linas Venckus ir, kaip visada, pati vadovė.
Išmintingi yra tie muzikos mokytojai, kurie su mažaisiais mokinukais koncertuoja kartu – vaikai jaučiasi drąsiai, o jų veiduose būna parašyta: smagumėlis groti!
Armonikų aistruoliai
Tokį pat smagumą groti, be abejo, jaučia ir „Barsuko polkos“ svečiai – raseiniškis Dainius Maslauskas ir Fulgentas Jaliniauskas, gyvenantis Vilniuje, bet tebešnekantis gimtąja panevėžiškių šnekta. Tai jiedu grojo gal valandą prieš šventę ir, beje, paskui pasipasakojo taip repetuojantys, nes susitinka dažniausiai tik koncertuose, o drauge susigroja internetu, per „Skype“ programą, ir vasaros pasigrojimuose Raseiniuose.
Vadžgiriškė L. Lukošienė apsidžiaugė, kad svečiai atsivežė „peterburgskas“ armonikas, mat pati, turinti daugybę instrumentų, tokios dar neturi. „Peterburgo“ armonikos sukurtos Rusijoje, Sankt Peterburge, dar caro laikais, buvo reprezentacinis instrumentas. Tai yra diatoninis instrumentas – stumiant ir traukiant dumples garsas keičia toną. Dar yra tokia orlaidė – armonikos plaučiai“, – pasakojo ir rodė raseiniškis Dainius ir kartu su kolega sugrojo keletą melodijų. Beje, vyresnįjį – Fulgentą groti „peterburgska“ pamokė jaunesnysis – Dainius, o po dvejų metų tarptautinėse varžytuvėse abu laimėjo antrą vietą. 
Aistruoliai armonikieriai grojo ir solo, instrumentais su istorija. Fulgentas paėmė vokišką 1930-ųjų metų gamybos „Hohner“, blizgančią tarsi nauja. Dainius – dar senesnę, 1920 m. pagamintą irgi vokišką bandoniją. „Pirkau ją, ilgai negrojusią, ir susitvarkiau“, – pasakojo vaikinas, pats remontuojantis muzikos instrumentus. 
Riešutukai
„Stovi boba gintaruota, pasiėmus ilgą šluotą. Ar sušąla, ar sušyla, rūbas jos nei mainosi, nei dyla – kas?“ – viena už kitą įdomesnes mįsles minė šventės vedėja, o teisingai atsakiusiems dalijo po saują riešutų.
„Kaip garsieji Vadžgirio „Šebukai“ susiję su ne mažiau garsiu dizaineriu Juozu Statkevičiumi?“ – klausė L. Lukošienė. 
Ogi taip, kad „Šebukų“ kostiumai pasiūti iš audėjos Zitos Paulikienės audinių, iš kurių ir J. Statkevičius pasiuvo savo naujausios kolekcijos kostiumus. Tik „Šebukai“ pirmiau negu dizaineris ištuštino Gargžuose gyvenančios audėjos komodos stalčius. 
Ir šis klausimas susirinkusiesiems nepasirodė kietas riešutėlis. Riešutų krepšelis ištuštėjo.
„Smilga“ – iš televizijos
Vadžgiriškis Leonas iš anksto skubėjo nusipirkti bilietą į pusiaužiemio šventę, nes norėjo būtinai pamatyti kapelą „Smilga“, kurią daugybę kartų matė LRT televizijos laidoje „Duokim garo“. Į Vadžgirį kultūros darbuotojos pakviečia ir kitų miestelio žmonėms per įvairias medijas pažįstamų atlikėjų: čia dainavo Neda Malūnavičiūtė, o neseniai koncertavo grupė „Baltos varnos“, kurioje groja iš Vadžgirio kilęs Julius Bakanauskas. 
„Gyvai yra gyvai!“ – švente nenusivylė Leonas, nes jo pamėgtoji „Smilga“ ne tik gražiai pasirodė, bet ir žiūrovus kvietė dainuoti drauge. 
Tradicinė kapela groja tradiciniais instrumentais: smuikas, armonika, būgnas, basedlė. Skambėjo ir jau minėtieji žaržolai, ir net senovinė skalbimo lenta! „Smilga“ dainavo ir aukštaitiškas folklorines, ir aranžuotas liaudies dainas bei vieno iš kolektyvo narių kūrybą. 
Iki graudulio sielą užkabino romansai. Kapelos smuikininkė Rūta pasakojo, kad romansų išmoko ir iš Genutės Kasiulienės, gyvenusios Raudonėnuose. 
„Smilgos“ Rūtą ir vadžgiriškę Liną sieja, pasirodo, ir giminystės ryšiai, ne tik muzika. Ir čia dar vienas paaiškinimas, kodėl į pusiaužiemio šventę Vadžgiryje atvažiavo kapela iš televizijos. 
Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook