Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Pasveikino „Aukso vainiko“ prizininkę

Pasveikino „Aukso vainiko“ prizininkę (0)

2017-01-14

Pirmadienį Jurbarko rajono savivaldybės meras Skimantas Mockevičius pasveikino tautodailininkę Laimutę Ašmonaitienę – respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ prizininkę. 

Trijų karalių dieną Jonavos kultūros centre paskelbti ir vainikuoti 2016 m. respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatai. Pasipuošti garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu šiemet siekė per 500 kūrėjų, eksponavusių savo darbus regioninėse „Aukso vainiko“ parodose. Į respublikinio turo parodą buvo atrinkti 29 meistrų darbai.
Kasmet parodoje dalyvaujanti ir ne kartą apdovanojimus Tauragės regione ir respublikiniame ture pelniusi L. Ašmonaitienė šiemet konkursui pateikė naujų tapybos darbų.
Regioninio konkurso komisija jurbarkietės paveikslus įvertino puikiai ir kartu su dar dviem Tauragės apskrities tautodailininkais delegavo į respublikinį turą. 
Geriausi šalies tautodailininkų darbai praėjusių metų gruodį buvo eksponuojami Jonavos kultūros centre, o sausio 6 d. visi kūrėjai buvo sukviesti į apdovanojimų iškilmes. Į Jonavą pasveikinti mūsiškės tautodailininkės vyko ir savivaldybės administracijos, ir Jurbarko krašto muziejaus atstovai, todėl pakvietimas pas merą pirmadienį L. Ašmonaitienei, pasak jos pačios, buvo didžiulė staigmena. 
„Mūsų gerbiama, žinoma visoje Lietuvoje tautodailininkė dalyvavo respublikinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“. Nors vainiko ji neparsivežė, neabejojame, kad ji jo verta, todėl norime visos savivaldybės vardu pasveikinti ir padėkoti“, – sakė rajono meras S. Mockevičius ir įteikė tautodailininkei rožių puokštę bei dovaną – arbatos ir puodelį. L. Ašmonaitienę sveikino ir pokalbyje su ja taip pat dalyvavo savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vedėja Genė Gudaitienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Rasida Kalinauskienė ir Dalia Jaramavičienė.
Dėkodama už sveikinimą L. Ašmonaitienė pritarė, kad tikrai – trūksta tik vieno laiptelio iki aukso vainiko. Paskui, besišnekučiuojant prie kavos puodelio, tautodailininkė neslėpė, kad žada vėl dalyvauti ir įveikti tą paskutinį laiptelį. Norėjusi išlaikyti paslaptyje, ką kurs šių metų parodai, vėliau paslaptį atskleidė – tai tikrai nebus tapybos darbai.
Pokalbis mero kabinete mezgėsi vartant konkursinės parodos katalogą. Meras S. Mockevičius teigė manąs, kad tapyba „Aukso vainiko“ konkurse lyg ir nuvertinta – šiemet respublikiniame ture dalyvavo tik du tapytojai, o dominuoja medžio drožėjai ir kryždirbiai. Tokiam mero pastebėjimui pritarė ir tapytoja L. Ašmonaitienė, nors ji konkursui ankstesniais metais yra pateikusi ir kitokių darbų.
Šįmet jau dvyliktosios liaudies meno parodos nugalėtojais tapo ir juvelyrės Mildos Gutauskienės sukurtais aukso vainikais buvo karūnuoti skulptorius Saulius Lampickas iš Alytaus už šventųjų skulptūrėlių iš medžio kolekciją, chorvedė, etnografė, audėja Rimutė Vitaitė iš Zarasų už aukštaičių moterų tautinių kostiumų kolekciją ir kryždirbys Raimundas Blažaitis iš Alvito, Vilkaviškio r., už medinius kryžius.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė nuo 1960 m. L. Ašmonaitienė mano, kad nepelnytai nuvertinta tapyba, todėl kitąmet planuoja „Aukso vainiko“ konkursui pateikti taikomosios dailės darbus – megztas kojines. Tokia kūryba Laimutei ne naujiena – jos megztų kojinių fotografijos įdėtos albume „Lietuvių tautinis kostiumas“, o autorė gavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro padėką. 
Piešti pamėgusi nuo vaikystės („pradžios mokykloje jau mano paveiksliukai kabėdavo ant sienų“), įgijusi medikės profesiją, L. Ašmonaitienė visą gyvenimą yra ir su dailės darbais. Jai patinka grafika, yra iliustravusi jau keliolika knygų, bet labiausiai – akvarelinė tapyba. Tik akvarelę Laimutė ne lieja, bet naudoja sudėtingesnę – sausos akvarelės techniką. Tapyti labiausiai mėgsta gamtą. „Gamta nemeluoja. Tapiau ir portretų, bet labiausiai limpa gamta“, – sakė tapytoja ir pabrėžė, kad gamtoje labiausiai patinka tai, kas daugeliui neatrodo gražu – kimsynai, griūvantys namai. Apskusti, aplyginti, nudailinti, nuobliuoti objektai – ne tokie gražūs. Tautodailininkė tapo ir iš atminties, ir natūroje, o kai kurie jos kūriniai – fantazijos vaisius. Tik pardavinėti savo darbų autorė nemėgsta. „Tai mano gyvenimo minusas – ir įvertinti sunku, ir parduoti“, – sakė ji. 
Respublikinėje konkursinėje „Aukso vainiko“ parodoje eksponuoti penki L. Ašmonaitienės 2015-2016 m. nutapyti peizažai. 
Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook