Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Profesionalo įvertinimas dailininkei paglostė širdį

Profesionalo įvertinimas dailininkei paglostė širdį (0)

2013-07-13

„Kiek laisvės, tiek mūsų“, – teigia dailininkas ir fotomenininkas Rimantas Dichavičius savo naujojo, jau antrojo, fotoalbumo „Laisvės paženklinti“ paantraštėje. Tarp šimto Lietuvos menininkų, kurių darbai pristatyti antrajame albumo tome, yra ir jurbarkietės Rasos Grybaitės liturginių vitražų fotografijos.

Autorius neslepia, kad dvitomis fotografijų albumas „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“ atsirado iš pasiutimo ir liūdesio, kad visuomenė nežino, kas kūrė svarbiausius Lietuvos valstybingumo ženklus: herbus, banknotus ir monetas, pašto, kariuomenės, policijos, muitinės, pasienio ir kitų tarnybų ženklus, uniformas, valstybės apdovanojimus, miestų merų regalijas.
„Šiuo leidiniu aš pagerbiau tų kūrėjų indėlį į Lietuvos istoriją. Daugelis kūrinių net teoriškai negalėjo atsirasti, bet jie yra, jie tarnauja mūsų krašto istorijai, kultūrai, tikėjimui, valstybingumui – stengiausi po kruopelytę surinkti viską, kas išbarstyta pasaulyje“, – sakė ne pirmą kartą savo darbų į Vinco Grybo memorialinį muziejų pristatyti atvykstantis menininkas.
Dviems albumo tomams išleisti jam prireikė šešerių metų. Abu turi po 400 puslapių, kuriuose įamžinti 150 autorių darbai, įdėta daugiau kaip 3 tūkst. iliustracijų. R. Dichavičius sakė iki albumo išleidimo žinojęs daug, bet dar daugiau sužinojo dirbdamas. Pasak fotomenininko, nėra žmogaus, kuris žinotų viską.
„Dailininkai įsivaizduoja, kad jie viską žino apie menininkus ir jų kūrybą, bet kai pamato šiuos albumus, pripažįsta, kad trijų ketvirtadalių kūrinių autorių nežinojo. Net menininkams tai yra turtas, nes kiekvienas albume pristatytas autorius yra vis kitoks, jie visi nepanašūs vienas į kitą. Juos jungia vienas žanras – vaizduojamasis menas. Vaizdas turi jėgą – juk sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtąkart išgirsti“, – sakė R. Dichavičius.
Pirmasis Lietuvos valstybingumo ženklų albumas prasideda Tautine giesme, karo ir pokario metų žemėlapiu, kuriame sužymėtos visos Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietos Sovietų Sąjungoje 1940–1988 metais. Antrąjį albumą reprezentuoja 2 metrų aukščio paminklo tautosakininkui Norbertui Vėliui  nuotrauka, o pirmuosiuose puslapiuose pristatomas tauragiškio skulptoriaus Regimanto Midvikio, sukūrusio Karaliaus Mindaugo skulptūrą, kūryba.
Knygos autorius į susitikimą atėjusiems jurbarkiečiams išsamiai pasakojo apie autorius, jų kūrybą, asmeninį gyvenimą, įspūdžius iš susitikimų rengiant fotografijų albumą, kuriame pateikė ne tik geriausių kūrinių nuotraukas, bet ir archyvinius kadrus iš menininkų „virtuvės“, kūrybinių dirbtuvių vaizdus.
R. Dichavičius tvirtino, kad nesiekė išrinkti geriausių, aukščiausio lygio menininkų darbų, nes valstybingumui įtvirtinti tautos sąmonėje jie visi yra labai svarbūs. Daugelis patriotiškai nusiteikusių autorių visada jautė, o ir dabar tebejaučia trukdžius – kai kurie neslepia patyrę atvirą sabotažą. „Tik dabar tai daroma kitomis formomis“, – pripažino menininkas.
Įamžinti kūrinius ir išsamiai papasakoti apie juos sukūrusius autorius R. Dichavičiui nebuvo lengva. Vien nufotografuoti Antano Garbausko vitražus šv. Onos bažnyčioje Vilniuje užtruko savaitę – kad pasiektų nufotografuoti bažnyčios langus, teko pasigaminti 8 metrų stovą. Fotografijų albumo sudarytojas negavo valstybės paramos, todėl viską darė savo ir pagalbininkų lėšomis. „Per trejus metus į tas knygas sudėjau tris nenupirktus mersedesus, – neslėpė R. Dichavičius, jurbarkiečiams neįvardijęs savo naujojo, bene 4 kg sveriančio, fotografijų albumo kainos, o prašęs imti jį už tiek, kiek negaila.
Dailininkei R. Grybaitei R. Dichavičius atminimui atvežė plakato dydžio jos sukurtų Šakių bažnyčios vitražų nuotrauką – tokie plakatai tikrinant nuotraukų kokybę buvo atspausti kiekvienam autoriui. Sujaudinta tikrai įspūdingos dovanos menininkė neslėpė, kad albumo leidėjo pasiūlymas dėti jos kūrinių nuotraukas į Lietuvos valstybingumą atspindintį leidinį jai buvo netikėtas ir labai malonus.
Artimiau su R. Grybaitės kūryba R. Dichavičius susipažino praėjusių metų pavasarį, atvykęs į muziejų pristatyti naujausios savo fotografijų parodos ir leidinio „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“ pirmojo tomo.
Rimantas norėjo paviešėti Jurbarke ne kelias valandas, o keletą dienų – rasti laiko pasižvalgyti su fotoaparatu įdomiose vietose, pabendrauti su žmonėmis. Pamatęs keletą mano sukurtų vitražų jis panoro apžiūrėti ir kitus – pasiūliau jam nuvažiuoti į Šakių liuteronų bažnyčią, kur yra aštuoni didžiuliai vitražiniai langai. Pamatęs juos iškart pasakė, kad dės jų fotografijas į antrąjį leidinio tomą“, – pasakojo dailininkė, neslėpusi, kad profesionalaus menininko įvertinimas jai buvo labai netikėtas ir malonus.
Nufotografuoti vitražus fotomenininkas patikėjo jurbarkiečiui Rimantui Akutaičiui, kuris leidiniui pateikė ne tik Šakių, Vilkyškių ir Jurbarko liuteronų bažnyčiose sukurtų R. Grybaitės vitražų, bet ir visą pluoštą nuotraukų, įamžinusių Nukryžiuotojo vitražo kūrimą ir montavimą Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčioje. Knygai tekstus apie save ir savo vitražus pateikė R. Grybaitė.
Viskas, kas sudėta šiame albume, jau tapo istorija. Anapilin iškeliavo net dvylika šioje knygoje įamžintų autorių. Ar gims trečiasis leidinio „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“ tomas, autorius tiesiai neatsako. Iš to, ką jis pasakoja apie dar neįamžintus kūrinius, galima spręsti, kad mintyse leidinys jau gimsta, bet tuo pačiu metu jis planuoja išleisti ir naują savo fotografijų albumą.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook