Rožės skleidėsi muzikos garsuose

Rožės skleidėsi muzikos garsuose (0)

2016-06-04

Gegužės 21 d. apie šimtas Lietuvos muziejų pakvietė žmones į Muziejų naktį. Nuo 2005 m. rengiama tarptautinė muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“, kurios tikslas – parodyti eksponatus naktį bei lankytojus supažindinti su muziejų darbu. Jurbarkiečiai naktinėti galėjo Jurbarko krašto muziejuje ir Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Parke skambėjo melodijos

Šių metų Muziejų nakties temai pasiskolintas Romualdo Granausko pjesės „Rožės pražydėjimas tamsoj“ pavadinimas. Tema – itin netradicinė, ryški, leidžianti improvizuoti. Rožė yra ne tik tobuliausia gėlė, bet ir estetinio tobulumo vaizdinys, kultūros, meno simbolis, o muziejai saugo vertingiausius meno kūrinius ir yra įsikūrę ypatingo grožio erdvėse.
Jurbarkiečiai šią šventę minėjo taip pat nuostabaus grožio aplinkoje – atgimęs dvaro parkas kvepėjo nupjauta žole, tiršti medžių kupolai ant akmenuotų takelių klojo pavėsį, saulės zuikučiai žaidė ant baltų Jurbarko krašto muziejaus – kažkada buvusio dvaro svečių namų sienos, vakaro prieblandai leidžiantis ant gėlynų šiluma ir jaukumu į vidų viliojo židinyje spragsinčios malkos.
Tą patį šeštadienį vyko ir Gatvės muzikos diena. Pasak Jurbarko krašto muziejaus fondų saugotojos Aidos Drejerienės, rengiant šventę muziejuje ir norėta, kad dieną skambėjusi muzika tęstųsi iki pavakarės ar net vidurnakčio. „Parkas atgijo, išgražėjo. Taip norėtųsi, kad įvairiuose parko kampeliuose skambėtų muzika. Šiandien galbūt pirmas žingsnelis naujai tradicijai sukurti“, – sakė A. Drejerienė.
Pasak muziejininkės, pagroti Muziejų nakties renginyje pakviesti vietiniai muzikantai – ir dėl lėšų trūkumo, ir dėl gražios seniai užsimezgusios draugystės. „Tai – nesustyguotas koncertas. Kviečiame žmones elgtis laisvai, nestatome jokių rėmų. Šokite, dainuokite, vaikščiokite, bendraukite“, – susirinkusiuosius ragino A. Drejerienė.
Kaip ir Vasilčikovų dvare, taip ir šį vakarą parke skambėjo įvairi muzika – nuo orkestro, kanklių iki kaimiškos kapelos – kunigaikščiai, atsidėkodami už darbą, rengdavo dvaro darbininkams kaimiškas šventes.
Gausiu būriu atkeliavo Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos kolektyvas. Saksofonais, trombonais, klarnetais, fleitomis skardeno pučiamųjų instrumentų orkestras „Šventė“, vadovaujamas Vinco Bakšio, kankliavo mokytoja Rima Balčiūnienė su savo mokinėmis, akordeonus virkdė Jadvygos Žemliauskienės vadovaujamas ansamblis.
Linksmas melodijas grojo skudutininkių ansamblis, liūdnesnes smuikais griežė kompozitorius Kęstutis Vasiliauskas su dukra Marija. Dainomis žiūrovus džiugino Danutės Lapienės vadovaujamas choras.
Ne tik melodijas ir dainas jurbarkiškiams dovanojo sodeikiečiai, bet ir žaismingus ir energingus šokius. Akmenuota aikštelė netrukdė šokti choreografų Kristės Donauskienės ir Donato Likto treniruojamoms mergaitėms.
Kol muzikantai neleido liūdėti žiūrovams, meno mokyklos dailės skyriaus mokinukai, skatinami mokytojos Inesos Bosaitės, interpretavo rožės žydėjimo tema – ant vienkartinių lėkščių skleidėsi gėlės, tiško spalvų fontanai, fantastiški piešiniai tęsinio ieškojo ant paišytojų rūbų, rankų ir nosių.
Didelį būrį meno mokyklos moksleivių pakeitė ne tokia gausi, bet ne mažiau linksma ir garsi „Santakos“ kapela. Liaudiškos melodijos žiūrovus privertė palinguoti, o kai kuriuos – ir pašokti.

Muzikavimai prie židinio

Muziejininkai, dovanoję jurbarkiečiams šventę, ir patys sulaukė dovanų – Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Dailės fakulteto studentai padovanojo savo baigiamąjį darbą – paveikslą su muziejaus pastatu ir parku.
„Tai mūsų bendras kūrybinis darbas, kurį Muziejų naktų proga norime padovanoti savo partneriams“, – sakė TAU dekanas, dailės mokytojas Paulius Bartuševičius.
Muzikai nutilus jurbarkiečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti į ekskursiją po parką. Muziejininkė Adelija Meizeraitienė pasakojo įdomias dvaro istorijas: kaip dėl gražumo buvo pakeista Mituvos upės vaga, kaip kunigaikštienė liepdavo prie rūmų atvesti karvutę ir saldžiai užmigdavo nuo jos mūkimo, kaip prancūzų karių kaulai atgulė poilsio parko kalvelėse, kaip prezidentas Antanas Smetona sodino parke ąžuoliuką.
Istorijų būtų galima klausytis be galo, bet muziejaus Židinio salėje jau laukė koncertuoti pasiruošęs senosios muzikos ansamblis „Tocco musicale“. Laura Matuzaitė-Kairienė pristatė savąjį klavesiną-spinetą, o Lina Lukošienė pasidžiaugė vos prieš porą mėnesių į Jurbarką atkeliavusia violončelės proprosenele – viola da gamba, kurių Lietuvoje yra tik keturios.
Nutilus senajai muzikai muziejininkė Aušra Smirnovienė lankytojus pakvietė apžiūrėti Lietuvos viduramžių ir Jurbarko miesto ir dvaro istorijos ekspozicijų. Šventės proga iš muziejaus fondų buvo iškelti kraštietės tautodailininkės, literatės Julijos Baranauskienės darbai – paveikslai, baldai.
„Norėjome suteikti žmonėms progą pamatyti, ką saugome muziejaus fonduose. Todėl šį vakarą pakvietėme juos užlipti į palėpę ir išvysti ten esančius lobius“, – sakė fondų saugotoja A. Drejerienė.
Pasmalsavę, kokie lobiai tūno muziejuje, jurbarkiečiai susėdo prie arbatos puodelio, o prie židinio įsitaisė jaunimas. Pasirodymą pradėjo moksleiviai Jogailė Gustaitytė ir Eligijus Jukna. Vaikinas šiuo metu studijuoja Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje dainavimą, o Jogailė ne tik dainuoja, bet ir groja gitara. Jauniems balsams suskubo pritarti visi pasilikę vakaroti muziejuje.
Vakarui baigiantis gitarą paėmė ir vakaro rengėja A. Drejerienė. Studentiškas dainas moka bene visi, todėl jos liejosi plačiai ir garsiai. Čigoniškas Aidos temperamentas, palydėtas A. Meizeraitienės „varažijimo“ kortomis, jurbarkiškių sutiktas ovacijomis atsistojus.
„Muziejus – ne atgyvena, kurioje sukauptos senienos. Jis yra gyvas ir kviečia žmones ateiti, pabūti, pabendrauti. Taip mes ir padarėme šį vakarą“, – už buvimą drauge dėkojo A. Drejerienė.

Naktinėjo bažnyčioje

Jau trečius metus į naktinį koncertą kvietė evangelikų liuteronų bendruomenė. Kristijono Donelaičio bažnyčioje koncertavo iš muziejaus atskubėjęs senosios muzikos ansamblis „Tocco Musicale“ ir vokalinis duetas „Sorelle di canto“ .
„Tocco musicale“ išvertus iš italų kalbos – muzikinis prisilietimas. Ansamblyje grojančios L. Matuzaitė-Kairienė, kuri yra ir koncerto bažnyčioje rengėja, ir L. Lukošienė pasiūlė klausytojams prisiliesti prie senosios muzikos: garsai nukėlė į rūmų menes, kur puošniuose apdaruose paskendusios damos grakščiai sukosi polonezo ritmu.
„Sorelle di canto“ – dainuojančios seserys – su įvairiais kolektyvais pasirodančios Andžela Jagminaitė ir Gitana Tenikaitienė. Dvynės dainuoja kapeloje „Santaka“, o neseniai sukūrė naują duetą, kurio repertuare – skambios, lyriškos dainos.
„Norime pasidalyti džiaugsmu, muzika ir sielos dovanomis“, – koncerto klausytojams sakė L. Matuzaitė-Kairienė.
Vakaras bažnyčioje neprailgo, o paklausyti koncerto užsuko ratuotos Muziejų nakties dviratininkų žygio dalyviai.

Ratais – į naktį

Žygio rengėjai – dviračių sporto mėgėjai iš Tauragės Nenonas Jaudzemas ir Remigijus Osteika.
„Tai tradicinis mūsų pasivažinėjimas. Jurbarke buvome prieš porą metų, pernai sukome link Rambyno, o šiais metais vėl atvažiavome pas Laurą ir Mindaugą Kairius kavos atsigerti“, – sakė N. Jaudzemas.
Prie tauragiškių prisijungė dviratininkai iš Klaipėdos, Kauno, Marijampolės. Kauniškis į Tauragę atmynė dviračiu ir tęsė kelionę su grupe. Kaip ir jurbarkietis Marius Mikalainis ir Audrius Mikoliūnas iš Švendriškių kaimo.
Į naktinį žygį išsiruošė 47 dviratininkai. 19 val. pajudėję iš Tauragės pusę dešimtos jau vaikščiojo po Vinco Grybo muziejų ir lydimi Rasos Grybaitės apžiūrinėjo ekspozicijas. Vėliau visa kolona atvyko į Kristijono Donelaičio bažnyčią. Čia ratuotų žygeivių laukė košė, arbata ir, žinoma, koncertas.
„Naktį važiuoti ne taip pavojinga kaip dieną. Visi šviečiame ir žibame iš tolo“, – nesuprasi, juokauja ar tiesą kalba N. Jaudzemas.
Po koncerto dviratininkai pajudėjo link Smalininkų. Čia senovinės technikos muziejuje juos pasitiko Justinas Stonys. Keliautojai ne tik apžiūrėjo eksponatus, bet buvo pavaišinti arbata ir pyragu, sušildyti prie laužo liepsnos.
Paryčiais, apie 5 val., pro Viešvilę, vadinamuoju kareivių keliu, žygeiviai saugiai pasiekė Tauragę.
„Kiekvienais metais sakau, kad kito žygio nerengsiu, bet yra, kas sako atvirkščiai“, – šypsosi naktinio pasivažinėjimo organizatorius.
Jei rožės „Muziejų naktį“ ir neišsiskleidė, pražydo daug širdžių, paliestų muzikos. Nutilus muzikos garsams, muziejaus eksponatams panirus į prieblandą ir užsivėrus bažnyčios durims savo melodijas užtraukė lakštingalos, stebėdamos tamsoje ramiai besiskirstančius laimingus žmones.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook