Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Seredžiuje įamžinta legenda apie Palemoną

Seredžiuje įamžinta legenda apie Palemoną (0)

2013-06-29

Šeštadienį Seredžiuje nuskambėjo miestelio šventė. Šiemet ji ypatinga – sukanka 720 metų nuo pirmojo šios vietovės paminėjimo istoriniuose šaltiniuose, o su šia data sutapo ir bažnyčios statybos pabaigos šimtmetis. Garbingus jubiliejus serediškiai gražiai sutiko ir net keliose miestelio vietose paliko šventės atminimo ženklus.

Nemuno ir Dubysos upių santakoje išsidėstęs Seredžius keliaujantiesiems panemune pirmiausia įdomus dėl garbingą šio krašto praeitį liudijančio, legendomis apipinto Palemono kalno – XIII a. piliakalnio, ant kurios stovėjo net devynis kryžiuočių puolimus atlaikiusi Pieštvės pilis.
Garbingą šio krašto praeitį minėjo ir iškilmingas šv. Mišias aukojęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.Pakvietęs tikinčiuosius melstis už šimtametę bažnyčią, Seredžiaus miestelį ir jo žmones, arkivyskupas metropolitas sakė, kad šimtmečius atėjūnai su kryžiais ant apsiaustų stengėsi šį kraštą užgrobti ne tam, kad skleistų krikščionybę. Jie grobė, plėšė ir žudė, nes siekė naudos sau, o žinią apie Dievą žemaičiams prieš 600 metų atvėrė kunigaikščiai Vytautas ir Jogaila, savo žygį per Žemaitiją pradėję čia, Seredžiuje, Dubysos ir Nemuno santakoje.
Gražų akcentą Seredžiaus bažnyčios ir miestelio šventei suteikė sambūris „Gerumo ąžuolas“, po šv. Mišių arkivyskupui metropolitui S. Tamkevičiui įteikęs aukščiausią savo organizacijos apdovanojimą – sidabrinį vardinį medalį su sertifikatu ir apjuosę jubiliejine juosta. Šio sambūrio prezidentas Valdas Pocevičius padėkojo visiems, kurie dirba ne dėl pinigų, o augina savo širdyse idėją kurti dar gražesnę ir garbingesnę Lietuvą.
Serediškiai džiaugėsi, kad toks žmogus yra ir jų klebonas kun. Virgilijus Dudonis, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje šeimininkaujantis dar tik keli mėnesiai, bet jau padaręs tiek daug, kad jubiliejų bažnyčia pasitiko neatpažįstamai pasikeitusi. Seredžiaus jaunimas visiems šv. Mišias aukojusiems kunigams įteikė ąžuoliukus – lietuviškos stiprybės ir didybės simbolius. Sujaudintas tokio netikėto dėmesio Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius pažadėjo savo ąžuolą pasodinti prie Kauno kurijos, kad augdamas primintų šią šventę ir Seredžiaus žmones.
Po šv. Mišių tikinčiųjų laukė dar viena graži šventė – šventoriuje pašventintas skulptoriaus Algimanto Sakalausko sukurtas ąžuolinis šv. Jono Krikštytojo koplytstulpis. Jam ir kitoms miestelio 720 metų jubiliejaus proga sukurtoms skulptūroms panaudotas prie bažnyčios augęs ir po senosios klebonijos gaisro nudžiūvęs ąžuolas. Miestelio vaikai jame buvo įsirengę slėptuvę, todėl visas kamienas nukalinėtas šimtais vinių – pjaustant ąžuolą lūžo skulptoriaus pjūklai, bet meistrai įveikė visas kliūtis ir prikėlė ąžuolą antrajam gyvenimui.
Dalis to paties ąžuolo panaudota ir Palemono skulptūrai sukurti. Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos direktorius Petras Baršauskas ant aukšto Nemuno šlaito susirinkusiems serediškiams prisipažino, kad keturiasdešimt metų gyvendamas šiame krašte daugsyk pagalvojo, jog miesteliui trūksta tik dviejų dalykų – Palemono skulptūros ir sporto salės. Šiemet miestelyje pagaliau prasidėjo statybos, o kartu išsipildė ir antroji mokyklos direktoriaus svajonė. Suplanavę surengti savaitę trunkančią moksleivių skulptūros stovyklą, Seredžiaus pedagogai nesitikėjo, kad per ją gims net trys miesteliui svarbūs akcentai – Palemono skulptūra, šv. Jono Krikštytojo koplytstulpis ir ąžuolinis ženklas jubiliejiniams Seredžiaus miestelio metams atminti. Skulptoriui A. Sakalauskui talkino Aidas Andriekus ir visas būrys padėjėjų, o labiausiai – mokyklos autobuso vairuotojas Vladas Filipsons ir jo sūnus Rokas.
P. Baršauskas pripažino, kad buvo ilgai svarstyta ir ginčytasi, kur turėtų stovėti skulptūra Palemonui, įamžinanti legendą apie Lietuvos pradžią.Visiems atrodė, kad ji turi būti ant Palemono piliakalnio, tačiau ten neleido statyti Kultūros paveldo departamento darbuotojai, o piliakalnio papėdėje, kur netrukus savivaldybė statys tualetą, nenorėjo skulptūros įkurdinti patys serediškiai. Nusprendus pastatyti ją ant šlaito ir pasukti taip, kad Palemonas žvelgtų į ten, iš kur atplaukė, apsidžiaugta, kad Seredžiuje atsiras dar viena graži aikštė, iš kurios galima pasigėrėti įspūdinga miestelio ir apylinkių panorama.
Į skulptūros pristatymo visuomenei renginį atvykęs skulptorius A. Sakalauskas gyrė Seredžiaus žmones už drąsą, nes tokias skulptūras stato tik laisvi žmonės. „Į šią skulptūrą sudėta viskas, kuo mes gyvename – kiekviena sekundė, kuri praeina, tampa istorija, savotiška legenda. Ar mes tomis legendomis tikime, ar netikime, jos gyvos, jos gyvena, jos perduodamos iš kartos į kartą. Skulptūroje įamžinti ženklai simbolizuoja mūsų krašto istoriją. Skydas apačioje primena, kad čia, mūsų žemėje, gyvena keturios gentys – lietuviai, žemaičiai, jotvingiai ir rusėnai. Virš Palemono galvos – saulės spinduliai. Tai senasis mūsų herbas, kurio elementai naudojami ir Kauno ženkle. O Vytis mus atvedė į šiandieną, padėjo iškovoti nepriklausomybę. Bet tai, kad gavome laisvę, dar nereiškia, kad esame laisvi savo viduje“, – sakė skulptorius.
Šventėje dalyvavęs rajono meras Ričardas Juška tvirtino, kad visada džiaugiasi iniciatyviomis ir savo idėjas mokančiomis įgyvendinti Seredžiaus krašto bendruomenėmis. „Gyvenate nuostabiame kampelyje, todėl galiu jums tik padėkoti, kad šį kraštą puoselėjate ir norite, jog jis būtų dar gražesnis“, – sakė rajono meras Ričardas Juška.
Meras pripažino, kad savivaldybė, šiemet pavertusi Seredžių statybų aikštele, atiduoda šiam kraštui skolą – ilgą laiką, kol buvo manoma, kad Seredžius ir Veliuona bus priskirti Kauno rajonui, investicijos būdavo nukreipiamos į kitas seniūnijas. Dabar atsirado galimybė įgyvendinti daug projektų, todėl miestelyje įrengiami bendruomenės namai, atsiras daugiafunkcis centras su sporto sale, mokykla renovuoja katilinę, atnaujinami ir tiesiami vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Meras įsitikinęs, kad tai dar ne visos Seredžiui skirtos investicijos, tačiau miestelio ateitis priklausys tik nuo tų žmonių, kurie čia gyvena, ir nuo jų noro keisti savo aplinką.
Didžiulei kolonai patraukus prie Palemono kalno ir įsikūrus ten, kur prieš 720 metų buvo Pieštvės pilies prieigos, prasidėjo šventinės linksmybės. Jau nuo priešpiečio čia šurmuliavo prekeiviai, viliojo šašlyko dūmas, balsus derino šventei besiruošiantys dainininkai ir kojas miklino šokėjai. Į šventinį renginį susirinko gražus būrys kraštiečių, Lietuvos istorija besidominčių žmonių, serediškių pasveikinti atvyko Seimo narys Bronius Pauža.
Šventėje dalyvavęs istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Romas Batūra patvirtino, kad legenda apie Palemoną turi realų pagrindą – yra žinoma, kad tautų kraustymosi laikotarpiu lietuvių gentys buvo pasiekusios Romą. „Tačiau šiandien mes susirinkome paminėti ne šiaip sau paprasto miestelio jubiliejaus – mes švenčiame didžiulę tarptautinę reikšmę turėjusios Pieštvės pilies paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 720 metų sukaktį. Šis faktas aprašytas Petro Disburgiečio kronikoje – tai dokumentas, kuris buvo skirtas Kryžiuočių ordino barbariškiems veiksmams pateisinti, bet mums suteikia labai svarbių istorinių žinių apie Lietuvos praeitį“, – sakė istorikas.
Pieštvės pilis 250 metų kare su kryžiuočiais turėjo ypatingą reikšmę – ji buvo devynis kartus puolama priešų ir kartu su Veliuonos pilimi tapo neįveikiamu Lietuvos skydu. Istorinę temą šventėje pratęsė riterių mūšiai, kuriais į XIV amžių renginio dalyvius sugrąžino Istorinės rekonstrukcijos klubo nariai, ne tik papasakoję, bet ir pademonstravę, net leidę pasimatuoti Pieštvės pilies gynėjo šarvus, šalmus, karo kirvius ir kitą amuniciją.
Istorikas Vytenis Almonaitis į šventę atvežė naujausią savo knygą „Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje: mokslinių straipsnių rinkinys“. Viena šio leidinio dalis skirta ir Seredžiaus praeičiai – joje visapusiškai išnagrinėta 1406–1409 metais Seredžiaus piliavietėje stovėjusios Vokiečių ordino Dubysos pilies istorija, aprašyta jos statyba, įgulos kasdienis gyvenimas ir mūšiai.
Iki pat vėlaus vakaro nuo Pieštvės papilio į plačias Nemuno apylinkes sklido muzika ir dainos, o šventės dalyvius apgaubus sutemoms Palemono kalnas suliepsnojo – miestelio jubiliejaus garbei serediškiai ant piliakalnio uždegė 720 žvakučių.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook