Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Skardžiabalsė Birutė prisijaukino laimės paukštę

Skardžiabalsė Birutė prisijaukino laimės paukštę (0)

2019-01-12

Gruodžio 11 d. iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje tuometė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įteikė 2018-ųjų Kultūros ministerijos premijas labiausiai nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. Už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą kultūros premija įteikta ir Jurbarko kultūros centro folkloro grupės ,,Imsrė“ vadovei, tautodailininkei, kalendorinių ir tradicinių švenčių, tarptautinio folkloro festivalio ,,Ant vandens“ organizatorei Birutei Bartkutei.

Pirmas ir vienintelis

Atsiimdama apdovanojimą B. Bartkutė pirmiausia užtraukė senovinę kalėdinę dainą. „Iš mažo spindulėlio, kurį kažkas pamato, įsižiebia galinga ugnis. Turime rusenti, išsaugoti tai, kas mūsų prosenelių išlikę, turim branginti, nupūsti laiko dulkes ir civilizacijos apnašas. Tada – ir diena šviesesnė, ir gražiau gyventi“, – dėkodama už įvertinimą sakė folkloro puoselėtoja.

B. Bartkutė dėkojo visada ją palaikantiems Jurbarko kultūros centro vadovams, kolegoms, draugams, kolektyvų nariams. „Jaučiu didelį palaikymą iš visų. Viena nieko nepadaryčiau. Dėkoju ir savo mamytei, kurią tebeturiu ir esu laiminga. Šiuo šventiniu laikotarpiu dovanojame dovanas, o pačios geriausios – sukurtos žmogaus dūšia ir rankomis“, – kalbėjo kūrėja. Save ir kitus kultūros darbuotojus ji vadino darbo fanatikais ir kiekvienam linkėjo nors kartą sučiupti laimės paukštę ir ištraukti iš uodegos plunksną, kaip šįkart pavyko jai.

Už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą kasmet skiriamos trys premijos. Be jurbarkietės B. Bartkutės šiemet jas gavo tautodailininkas ir meno kūrėjas Klaidas Navickas bei Anykščių kultūros centro etnografė, folkloro ansamblio „Valaukis“ vadovė Regina Stumburienė.

Sveikindama laureatus, ministrė sakė, kad pagerbiami ir apdovanojami tie, kurie nenuilstamai kuria ir puoselėja Lietuvos kultūrą. L. Ruokytė-Jonsson dėkojo laureatams už pasišventimą kalbai, raštijos istorijai, tradicinės ir etninės kultūros puoselėjimui.

„Tai pirmasis ir vienintelis toks įvertinimas. Labai smagu ir malonu, nors tikrai ne dėl įvertinimų dirbame. O ir premiją rasiu kur panaudoti“, – šypsosi daugiau nei 30 metų kultūros srityje dirbanti B. Bartkutė.

Trisdešimtmetis su daina

Birutė gimė zanavykų sostinėje Šakiuose, baigė Griškabūdžio (Šakių r.) vidurinę mokyklą, kurioje lankė tiek būrelių ir užsiėmimų, kiek tik galėjo. Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje ir Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultete chorinio dirigavimo aštuonerius metus besimokiusi Birutė dainavo Rūtos Vildžiūnienės vadovaujamame folkloro ansamblyje. Ir visam gyvenimui užsikrėtė meile folklorui, liaudies dainai ir tradicijoms!

1986 m. ji pradėjo dirbti Eržvilko kultūros namuose, o po ketverių metų Jurbarko kultūros namuose subūrė folkloro grupę „Imsrė“. Šiandien „Imsrė“ turi energingą intaką – vaikų folkloro grupę „Imsriukas“.

Dalį folkloro grupių repertuaro sudaro Antano ir Jono Juškų surinktų liaudies dainų lobynai, atliekamos kitų regionų dainos, rateliai, žaidimai, smulkioji tautosaka, sutartinės. Kolektyvai yra paruošę svodbines, krikštynų, karo, našlaičių, vaišių dainų programas.

Abu kolektyvai – nuolatiniai Lietuvoje vykstančių ir tarptautinių festivalių, konkursų, dainų švenčių dalyviai. B. Bartkutė su „Imsre“ yra parengusi ir tautinio kostiumo programą, kurią pristato įvairiuose renginiuose. „Imsrės“ dainininkės, kilusios iš skirtingų regionų, reprezentuoja jų tautinius kostiumus.

Nuo 2006-ųjų kas antri metai B. Bartkutės iniciatyva suskamba tarptautinis folkloro festivalis „Ant vandens“. Etnokultūros puoselėtoja su savo kolektyvais kasmet organizuoja visus su tradicinėmis ir kalendorinėmis šventėmis susijusius renginius Jurbarko kultūros centre: Trijų Karalių vaikštynes, Užgavėnes, Pavasario ir Rudens lygiadienių šventes, piemenukų šventę – Gandrines, atvelykio popietę „Mažosios Velykėlės“, Jurgines, Rasos (Joninių) šventes, Vėlinių, advento ir kalėdinius renginius.

Pailsi kurdama

„Mūsų, folkloro ansamblių vadovų, yra daug. Šįkart apdovanojimus, manau, gavo tie, kurie dar kažką veikia, tradiciniais amatais ar rankdarbiais užsiima. Štai kolega K. Navickas puikius karpinius karpo“, – sako B. Bartkutė.

Ne mažiau nei dainavimas ir vadovavimas folkloro ansambliams Birutei brangūs ir mieli įvairiausi rankdarbiai, ypač iš šiaudų. „Šiaudinius darbelius, atvirukus dariau dar būdama vaikas. Netgi užsidirbdavau iš to – mano velykinius atvirukus nepigiai pirkdavo. Nuo tada galiu valandų valandas krapštinėtis su šiaudais, samanomis, kitomis gamtinėmis medžiagomis. Netgi sirgdama sodus veriu, rankos turi judėti“, – šypsosi B. Bartkutė. Kurdama ji pailsi, o širdis smagiai nurimsta ir pragysta minčių paukščiai, skrisdami tolyn tolyn.

Kažkada šiek tiek pasimokiusi, bet daugiau iš praktikos žinių įgijusi, pati dabar rengia seminarus ir mokymus, kaip verti sodus ar gaminti šiaudinius paukštukus.

„Yra senosios tradicijos, tačiau dirbdamas improvizuoji, atrandi įvairių būdų, naujovių“, – tikina Birutė, seminaruose ypač laukianti vaikų ir jaunimo. „Ir į „Imsriuką“ vaikiukus susikviečiu per rankdarbius – dabar dainuoti folkloro nelabai prisišauksi, tai mes viską darome – rankdarbiais užsiimame, žaidžiame, pasakojame“, – vardija ansamblių vadovė.

Birutė daug ką sugeba – pati ir dekoracijas scenai, festivaliui gamina. „Jei festivalis vasarą, tai jau ankstyvą pavasarį pradedu paukščius ir medžius pinti, gaminti, o sodų, šiaudinių darbelių visada turiu. Juk dažnai prireikia smulkių dovanėlių“, – juokiasi darbštuolė. B. Bartkutė gali ir pyragų prikepti, obuolių sūrio prislėgti, užpiltinės pagaminti – visada ras kuo svečius pavaišinti. Todėl ir nori visi į jos organizuojamus festivalius atvažiuoti, niekad neatsisako.

Kitaip dirbti ji nemoka – itin svarbi estetinė aplinka ir kokybė: renginio aplinka turi atitikti temą, būti papuošta, ansambliečių kostiumai ir šukuosenos privalo būti tvarkingos, o ir dainavimui chorvedė nuolaidų netaiko – natos turi skambėti darniai.

Daug nereikia

Birutė savęs kitame darbe neįsivaizduoja. „Norėjau dar kirpėja būti, bet ir muzika labai patiko. Dabar tiesiog gyvenu savo darbu“, – tikina B. Bartkutė. Kitaip nei kiti šalies kultūros darbuotojai savo padėtimi ji nesiskundžia. „Žinau, kad kituose rajonuose daug blogiau, bet Jurbarke skųstis negalime. Esame vertinami“, – tikina folkloro puoselėtoja.

Pasak B. Bartkutės, ne visada pinigai svarbiausia, daug svarbiau – rodomas dėmesys. „Ne paslaptis, kad civilizacija veda į susvetimėjimą. Bendraujame lyg per stiklą. O juk medų per stiklą laižydamas skonio nepajusi. Todėl labai svarbu nuoširdus bendravimas ir dėmesys“, – įsitikinusi ji.

Pasak Birutės, nesudėtinga žmogui padėkoti, bet dėmesys visada grįžta nuoširdžia grąža.

Dėmesį dosniai dalijanti B. Bartkutė dėkinga ir pastebėjusiems jos darbą. „O dabar nėra kada apie įvertinimus galvoti. Jau kitą mėnesį pasirodys „Imsrės“ ir „Imsriuko“ kompaktinis diskas su Antano ir Jono Juškų dainomis. Gegužę darysime didelį pristatymo renginį. Jau dabar reikia galvoti, kad jis būtų ypatingas“, – vietoje nenusėdi energija trykštanti Birutė. Ir nė nesuabejoji, kad artėjantis ir dar daug kitų B. Bartkutės organizuojamų renginių, bus ypatingi ir verti dėmesio.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook