Balsavimas

Ar pajutote, kad labai padidėjo žemės mokestis?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Smalininkams – įvertinimas už krašto tradicijų puoselėjimą

Smalininkams – įvertinimas už krašto tradicijų puoselėjimą (0)

2017-12-09

Po apdovanojimo Trakų pilyje – Lietuvos savivaldybių seniūnijų prezidentas Kęstutis Vilkauskas, LR Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kultūros darbuotoja Gina Meškauskienė ir Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys. lrs.lt nuotr.

Lapkričio 29 d. Trakų pilyje apdovanotos etnografinių regionų tradicijas geriausiai puoselėjančios Lietuvos seniūnijos. Pagerbta ir Jurbarko rajono Smalininkų seniūnija,  užėmusi antrą vietą Mažosios Lietuvos regiono seniūnijų grupėje.

Nepopuliaru?

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija jau antrus metus organizavo konkursą geriausiai tradicijas puoselėjančiai etnografinio regiono seniūnijai išrinkti. Šiais metais konkursui paraiškas pateikė 28 seniūnijos – nedaug, žinant kad Lietuvoje jų yra apie pusšešto šimto. Nepopuliarus konkursas ar nepopuliaru puoselėti etnografines tradicijas?

Nugalėtojų išrinkta 15 – po tris iš kiekvieno etnografinio regiono. Aukštaitijos regiono nugalėtoja tapo Krakių seniūnija (Kėdainių r.), Dzūkijos (Dainavos) – Merkinės (Varėnos r.), Suvalkijos (Sūduvos) – Šunskų (Marijampolės r.), Žemaitijos – Sedos (Mažeikių r.).

Mažosios Lietuvos regione nugalėjo Klaipėdos r. savivaldybės Priekulės seniūnija, antra vieta skirta Smalininkų, trečia – Pagėgių savivaldybės Natkiškių seniūnijai.

Konkurso tikslas – skatinti seniūnijas puoselėti etnografinių regionų tradicijas. Šiemet konkursas buvo skirtas Tautinio kostiumo bei Piliakalnių metams, taip pat Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio paminėjimui įprasminti. Todėl ir seniūnijos vertintos ne tik pagal organizuotus tradicinius etnokultūrinius renginius, bet ir pagal skiriamą dėmesį tautiniam kostiumui, piliakalniams, etnokultūrines tradicijas tęsiančioms sodyboms, istoriniams vietovardžiams.

Atsižvelgta į kūrybiškumą pristatant krašto istoriją ir tradicijas, į renginių įdomumą skirtingų kartų gyventojams. Vertinta šeimų ir bendruomenių, visuomeninių organizacijų, klubų, mokyklų, kultūros centrų, parapijų darni veikla, bendradarbiavimas su kitomis etnografinio regiono seniūnijomis.

Konkurso dalyvių paraiškas vertino regioninių etninės kultūros globos tarybų nariai, geriausiai tradicijas puoselėjusios seniūnijos atrinktos susumavus jų vertinimo rezultatus.

Pradžia – kultūros centro

Paraišką konkursui „2017 metais geriausiai tradicijas puoselėjusi etnografinio regiono seniūnija“ teikė Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus. Turbūt, nieko keisto – juk būtent kultūros centras ir priminė Smalininkams jų istoriją, ir supažindino su Mažosios Lietuvos tradicijomis. Kultūros centro su bendraminčiais iniciatyva prieš keletą metų prie Smalininkų įstaigų šalia valstybinės kabo ir žalia-balta-raudona Mažosios Lietuvos vėliava, kurios bent jau smalininkiečiai turbūt nesupainiotų su tų pačių spalvų, tik kitaip suguldytų, Italijos vėliava.

Beje, A. Griškus yra ir konkursantus vertinusios Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos narys – vienas iš dvidešimties. (Nuo vertinimo jis nusišąlino.) Tad jam, be abejo, geriausiai buvo žinoma, kad toks konkursas vyksta ir kad tai dar viena proga pareklamuoti Mažosios Lietuvos Jurbarko kraštą. Pasak A. Griškaus, konkurse dalyvavo ir Viešvilės seniūnija, bet į prizininkų trejetuką nepateko.

Renginių, susijusių su etnine kultūra, skiltyje paraiškoje A. Griškus įrašė Klaipėdos sukilimo ir Tilžės akto dienos minėjimus Smalininkuose, Užgavėnių šiupinio vakarą – be abejo, tai renginiai, propaguojantys Mažosios Lietuvos istoriją ir tradicijas. Krašto savitumas atskleidžiamas miestelio šventėje, iš Žvejų pervardintoje Nemuno švente, originalių scenarijų „etnopakuotėje“ pristatomas tautinių šokių festivalis „Smalininkų sueiginis“, „Ąžuolynės“ teatras vaidina Vydūną ir kitus Mažosios Lietuvos žmones.

Dovanoja delmoną

Mažosios Lietuvos regiono tautiniu kostiumu puošiasi Smalininkų šokių kolektyvas „Skalva“ ir „Smalinės“ kapela. Bet ne tik. Ypatingoji moteriško kostiumo detalė – delmonas rado vietą Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos moksleivių uniformoje.

„Norėjome to Mažosios Lietuvos akcento, parodančio mūsų išskirtinumą. Idėjai pritarė mokyklos direktorius, o finansavo Amerikos lietuvių paramos draugija „Lietuvos dukterys“. Delmonus pasiuvo technologijų mokytoja Vida Povilauskienė padedama vyresnių mokinių. Ir vis dar siuvame – dar ne visos mergaitės juos turi, bet jau prigijo graži tradicija, kad dešimtokės delmoną dovanoja pirmokėms“,- pasakojo Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Asta Danisevičiūtė.

Pasak pavaduotojos, dauguma mergaičių pamėgo delmoną: „Joms gražu ir nori jį ryšėti. Juo labiau kad mūsų mokyklos uniformos buvo be kišenių, tad delmonas tapo labai praktiška detale – galima įsidėti telefoną ar kitus smulkius daiktus. O kurioms mergaitėms negražu, ir neverčiame jo ryšėti. Ir kai kurios mokytojos turi delmonus, ir jie tapo šventiniu akcentu.“

Dar kitaip su tautiniu kostiumu susipažįsta Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos mokiniai. Mokytojos Jolantos Povilaitienės su moksleivėmis sukurta šiuolaikinių rūbų kolekcija „Žalia rūta“ Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo motyvais su pasisekimu demonstruojama visoje Lietuvoje, neseniai pristatyta Zarasuose. Dabar mokyklos informaciniame centre veikia vykdomo projekto „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo elementai šios dienos aprangoje” paroda – eksponuojamos tautinio kostiumo prijuostės, kepurės ir delmonai.

Tikėtina, kad tautinio kostiumo puoselėjimas pridėjo Smalininkams balų. Kaip ir Antšvenčių kaime puoselėjama etnografinė dailininkės Lidijos Meškaitytės sodyba. 2017-ieji, minint dailininkės 90-metį, Smalininkuose buvo paskelbti Lidijos Meškaitytės metais – su tradiciniu respublikiniu miniatiūrų konkursu, su „Poezijos pavasariu“ Antšvenčiuose, su dailininkės atminimui skirtos skulptūros Smalininkų parke atidengimu.

Minėtini ir kiti etnokultūrines tradidijas puoselėjantys darbai: pagal senąsias krašto miškininkystės tradicijas ąžuoliukais apsodintas miško kelias, o Smalininkų Ąžuolų alėjos tuščiose vietose smalininkiečiai pasodino savo šeimų ąžuoliukus, prižiūrimos senosios krašto kapinaitės bei architektūriškai vertingi pastatai.

Turistams, bet ir vietiniams

Šie darbai ir veiklos vykdomos bendradarbiaujant įvairioms Smalininkų institucijoms ir skirtos visų kartų žmonėms. O Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro parengta edukacinė programa „Smalininkai – amžinasis pasienis“, pasak jos autorės Ginos Meškauskienės, skirta turistams, bet įdomi ir smalininkiečiams. Tai teatralizuota ekskursija, supažindinanti su Smalininkų, kaip pasienio vietovės, specifika. Keturi šios edukacijos personažai įkūnija skirtingus laikotarpius, pasakoja vis kitas istorijas, į kurias įtraukiami ir ekskursantai.

Edukacija apima istoriją, kultūrą, kulinarinį paveldą. Programai jau treji metai, ir, pasak jos autorės, jau daugybė žmonių iš įvairių Lietuvos vietų yra joje dalyvavę. O vietiniai? „Gal ir keista būtų kviesti vietinius į ekskursiją po Smalininkus? Bet smalininkiečiai dalyvauja – jie užsisako per klasės susitikimus, edukacinės programos personažus sutinka kitose šventėse, pavyzdžiui, Šiupinio vakare“,- sako G. Meškauskienė.

Sekėsi susikalbėti

Renginyje „Etnografinių regionų tradicijos Trakų pilyje“ pirmas vietas laimėjusios seniūnijos meniškai pristatė savo regionus. Antrą vietą užėmusios Smalininkų seniūnijos atstovai šį kartą buvo tik žiūrovai.

Šventės Trakų pilyje svečiams dar buvo pademonstruoti jaunųjų drabužių dizainerių kūriniai, įkvėpti tautinio kostiumo, parodyta tradicinių tautinių drabužių kolekcija, surengta ekskursija po pilį ir vaišės.

Etninės kultūros globos taryba džiaugėsi konkurso metu atsiskleidusiomis seniūnijose vykstančiomis gražiomis etnokultūrinėmis iniciatyvomis. Seniūnijas nugalėtojas sveikino LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Lietuvos savivaldybių seniūnijų prezidentas Kęstutis Vilkauskas.

Renginyje Trakų pilyje dalyvavo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasida Kalinauskienė ir viešosios bibliotekos laikinoji direktorė bei Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus meno darbuotoja Lina Lukošienė, kuri taip pat yra Žemaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos narė.

Smalininkų seniūnijai atstovavo seniūnas Ramūnas Alminas, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrui – kultūrinių renginių koordinatorė G. Meškauskienė. Dovanos – neįgaliųjų sukurti suvenyrai bei knygos – atiteko jai, o konkurso „2017 metais geriausiai tradicijas puoselėjusi etnografinio regiono seniūnija“ II vietos laimėtojo diplomas įteiktas seniūnui Ramūnui Alminui.

Pasak G. Meškauskienės, apdovanojimas Smalininkams atiteko todėl, kad „mums puikiai sekėsi susikalbėti su visomis seniūnijoje veikiančiomis institucijomis“. Tokio pasisekimo ir pirmos vietos kitame konkurse ji palinkėjo ir naujajam Smalininkų seniūnui.

Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook