Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Sujungė jogą ir etnokultūrą

Sujungė jogą ir etnokultūrą (0)

2018-03-07

Vasario 25 d. Jurbarko kultūros centre vyko neįprastas renginys. Aušros Masteikaitės Mičulės vadovaujamo muzikos klubo „Devynstygis“ surengta muzikinio jogos teatro misterija. „Neregimoji visata“ žiūrovus įtraukė į lietuviškos etnokultūros ir jogos sąlytį.

„Joga – tai madingas žodis. Tačiau mes turime puikių jo atitikmenų – darna, dermė, dora. Jie reiškia tą patį, ką ir joga. Dera tarpusavyje“, – pradėdama renginį gausiai susirinkusiems žiūrovams sakė „Devynstygio“ ir vokalinės instrumentinės grupės „Lakšmė“ siela A. Masteikaitė Mičulė.

„Lakšmė“ kartu su kitais renginio bendraminčiais žiūrovus įsuko į kerinčią kultūrų dermę – lietuvių liaudies dainos keitėsi su sanskrito mantromis. Redos Žemelienės šokių studijos „ADER“ šokėjos kartu su trenere Aušra Smirnovienė suderino jogą ir šiuolaikinius šokius. Viską susaistė juokas, meditacija prie gongų, o renginį pabaigė liaudiškas šokis.

A. Masteikaitė Mičulė tikina, kad šis spektaklis neturėjo jokių ypatingų tikslų. Tiesiog bendraminčiai norėjo jurbarkiečiams pagroti ir parodyti savo kūrybą. Atskleisti, kad galbūt iš pirmo žvilgsnio nederantys dalykai turi daug bendro.

„Mes panašius renginius darome jau kurį laiką, važinėjame po visą Lietuvą. Tačiau Jurbarke tai pirmas kartas. Pati idėja kilo paprastai. Liaudies dainos yra mano dainos. Nutiko taip, kad pradėjau dainuoti sanskrito pagrindu sukurtus kūrinius ir pajutau, kad negaliu nedainuoti to, kas yra mano. Mūsų kalbinis panašumas labai didelis. Teko būti Indijoje ir turguje rinkomės dubenį, kalbėjome lietuviškai. Tada indas angliškai paklausė nustebęs, ar mokame hindi kalbą? Žinoma, kad nemokame, tačiau mūsų ir jų kalbose – labai daug panašių žodžių“, – pasakojo A. Masteikaitė Mičulė.

Pasak moters, lietuvių ir hindi kalbų garsai labai panašūs, todėl „Devynstygio“ kolektyvas jau ne pirmi metai derina Indijos ir Lietuvos etnokultūras, jų muziką.

„Tai garsai – ha, pa, ma ir panašūs. Iš tų skiemenų ir melodija susiraito. Žinote, suderinti lietuvių liaudies dainas ir vokiečių ar anglų kalbas – labai sunku. O čia viskas vyksta natūraliai, nėra jokio slenksčio, perėjimas nepastebimas“, – tvirtino Aušra.

Moteris tikina, kad joga – pusiausvyra tarp kūno ir proto. Tai ir yra lietuviški žodžiai – dermė, darna, dora. Būtent šiais dalykais „Devynstygis“ ir norėjo pasidalyti su savo gerbėjais iš visos Lietuvos.

Nors renginys ėjo ir praėjo, A. Masteikaitė Mičulė neslepia, kad pasirodyti Jurbarko kultūros centro scenoje – ypatingas jausmas. „Tai buvo tarsi grįžimas namo. Prieš keletą metų dirbau tenai. Ir dabar pamačiau, kaip viskas pasikeitę į gerą. Jei anksčiau patiems reikėjo viskuo rūpintis, dabar atlikėjais pasirūpino centro personalas. Gavome viską, ko prašėme, ir nematėme nė vieno suraukto veido“, – sakė menininkė.

Apie pačiai netikėtas ir geras emocijas kalba ir jogos trenerė A. Smirnovienė. Moteris juokiasi, kad dėl aplinkybių dalyvauti galėjo tik generalinėje repeticijoje prieš pat renginį.

„Kaip musė į barščius įkritau, nes nežinojau, kaip ir kas vyks. Gal iš šono vieniems vienaip, kitiems kitaip atrodė. Svarbiausia, kad padariau tai, ką galėjau padaryti, juolab kad dirbti su vaikais labai smagu. Man patiko renginio mintis“, – sakė A. Smirnovienė.

Ne vienus metus joga užsiimanti „Panteros“ sporto klubo instruktorė sako, kad vienintelis sudėtingas renginio momentas buvo gongų muzika.

„Teko ne kartą būti įvairiuose gongų renginiuose. Dešimt minučių gongų muzikos tokioje erdvėje – tikrai neįprasta. Kol skambėjo gongai, kai kas iš scenoje buvusių vaikų ramiai užmigo, kai kas ėmė kikenti. Žmonės visaip reagavo“, – linksmai į situaciją žvelgė A. Smirnovienė.

Pasak jos, bandymai sujungti jogą ir lietuvišką etnokultūrą – ne naujiena. Kaune viena jogos studija anksčiau savo pasirodymus rengdavo su lietuviškomis adventinėmis giesmėmis.

„Rami lietuviška, liaudiška muzika man šimtą kartų gražesnė nei tos vadinamosios badenos. Nesu linkusi labai toli į religijas nuklysti. Todėl man lietuviškas skambesys labai gerai dera su joga, nes į jogą nebūtina žiūrėti kaip tik su religija susijusį dalyką. Mūsų adventinę muziką galima klausyti kaip lopšines, tai meditatyvinė muzika“, – įsitikinusi trenerė.

Šokių grupės „ADER“ vadovė R. Žemelienė sako, kad A. Masteikaitė-Mičulė apie renginio idėją jai papasakojo dar praėjusių metų rudenį. Kadangi choreografė yra liaudies muzikos gerbėja, o A. Masteikaitė-Mičulė puikiai suderino lietuvių folklorą su indų giesmėmis, klausimų, ar dalyvauti projekte, nekilo.

„Geriausia buvo tai, kad tobulėjome ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Nerealu, kai gali leisti kūnui tą akimirką judėti taip, kaip tau norisi. Tačiau svarbiausia ir tam tikra prasme galbūt sudėtingiausia buvo nuteikti vaikus kūrybiniam procesui, paaiškinti, ką mes čia darome ir kodėl“, – pasakojo R. Žemelienė.

Svarbiausia tai, kad renginys nuteikė ramybei, artumui. „Tapome laisvesni ir geresni vieni kitiems“, – sakė R. Žemelienė.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook