Balsavimas

Ar reikia gyvūnų kapinių?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Laisvės keliu

Laisvės keliu

Paskutinis Skirsnemunės partizanų būrio mūšis (0)

Kulkosvaidžių tratėjimo, automatų serijų ir šautuvų poškėjimo lydima gyvenimo ir mirties drama tęsėsi vos 30 minučių. Po šio pusvalandžio tą apniukusią, lietui krapnojant vasaros dieną Švendriškių kaimo valstiečio Juozo Pagirėno sodyboje gulėjo vienuolika nukautų partizanų, o vienas suimtas gyvas. Tai buvo paskutinis Skirsnemunės partizanų būrio mūšis.

(Plačiau...)

Akmenys ant Lietuvos laisvės kelio (0)

Kryžkalnyje (Raseinių r.) pradėtas statyti paminklas Lietuvos partizanams, tarp jų Jurbarko krašto ir visos Kęstučio apygardos kovotojams atminti. Buvo sumanyta, kad naujasis paminklas taps pirmuoju valstybinio lygmens paminklu. Tačiau kaip ir daugelis sumanytų statyti paminklų, taip ir šis, sukėlė audringų diskusijų. Šiandien savo nuomone dalijasi vienas iš 1991 m. Parlamento gynėjų, Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris Antanas Kliunka.

(Plačiau...)

Žengiant laisvės keliu jurbarkiečiai buvo priekyje (0)

Spalio 19-ąją jurbarkiečiai pažymėjo šimtąsias Jurbarko šaulių būrio įkūrimo metines. Pirmasis būrys oficialiai įsteigtas 1919 m. spalio 22 d. Jurbarke tarpukario Lietuvos šauliai gyvavo iki 1940 m. vasaros. Nepraėjus nė mėnesiui po Lietuvos pirmosios sovietinės okupacijos 1940 m. birželio 15 d., Lietuvą užėmusi sovietų valdžia tų metų liepos 11 d. paskelbė, kad Šaulių sąjunga likviduojama. Taip buvo užgniaužta ir Jurbarko šaulių veikla, bet ne laisvės siekis ir pareiga Tėvynei.

(Plačiau...)

Jurbarko šauliai stojo ginti nepriklausomybę ir lietuvišką žemę (0)

Sukanka 100 metų, kai Jurbarke įsteigtas šaulių organizacijos skyrius. Tai įvyko 1919 m. spalio 22 d. Per šimtmetį Jurbarko šauliai nuėjo sudėtingą ir garbingą kelią. Nors tuo laiku, tik kiek daugiau nei prieš pusantrų metų, Lietuvos Tarybos 2018 m. vasario 16-osios nutarimu, vadinamuoju Nepriklausomybės aktu, juridiškai buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, tačiau faktinis gyvenimas, ypač tolimoje Lietuvos pasienio vietoje, tuomet buvusioje Jurbarko apskrityje, tekėjo sena vaga. O susiburti Jurbarko vyrus į šaulių organizaciją vertė istorinės aplinkybės.

(Plačiau...)

Lietuvai paaukotas Antkalniškių profesoriaus gyvenimas (0)

Dar ilgą laiką po karo vyresnieji Antkalniškių kaimo (Jurbarkų sen.) žmonės jį vadino „mūsų profesoriumi“. Taip jie prisimindavo vieną šviesiausių tarpukario Lietuvos žmonių, užėjus pirmajai sovietinei okupacijai 1941 m. birželio 14 d. ištremtą į Sibirą ir ten nukankintą filosofą, profesorių Izidorių Tamošaitį, savo gyvenimą paskyrusį nepriklausomos Lietuvos laisvei ir mokslui įtvirtinti. Rugpjūčio pabaigoje sukako 130 metų nuo profesoriaus gimimo, o sovietiniame kalėjime mirė jis eidamas 54-uosius gyvenimo metus.

(Plačiau...)

Naujoje šaudykloje laukiami ne tik medžiotojai (0)

Rugsėjo 21-ąją Mozūriškių k. (Šakių r.) atidaryta Vytauto Kazio Januškevičiaus vardo šaudykla. Medžiotojams, kariams ir sportinio šaudymo entuziastams skirtą objektą savo tėvo garbei įrengė žinomi šio krašto verslininkai ir medžiotojai Januškevičiai. Iš visos šalies atvykusiems svečiams buvo pristatytos ne tik šaudyklos galimybės, bet ir šios vietos istorija.

(Plačiau...)

Laisvės siekis – svarbiau už gyvybę (0)

Per Lietuvą nusirito Baltijos kelio trisdešimtmečio minėjimų banga, o Jurbarke ši data sutapo su miesto 760 metų jubiliejumi. Duoklę istorijai ir kovoms už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę atidavė surengta konferencija „Išdidūs buvo ir laisvi“. Prie partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto bunkerio-vadavietės Šimkaičių miške iškilmingai atidengta skulptūra „Eglutė“, liudijanti šios vietos istorinę partizaninės pokario metų laisvės kovos svarbą.

(Plačiau...)

Rugpjūčio 23-oji: pasekmės ir svarba istorijoje (0)

Lietuvių tautos istorijoje buvo dvi itin lemtingos datos. Tai – 1939 m. ir 1989 m. rugpjūčio 23-iosios dienos. Abiem atvejais buvo nulemtas milijonų žmonių likimas.

(Plačiau...)

Baltijos kelias mus vienija ir šiandien (video) (0)

Prieš trisdešimt metų Baltijos kelias tapo aukščiausiu trijų Baltijos šalių tautų – lietuvių, latvių ir estų – pakilimu už laisvę, už šių valstybių nepriklausomybę. Į Baltijos kelią, reikalaudamos panaikinti Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes – sovietinę okupaciją – šios tautos pakilo pasauliui rodydamos savo pasiryžimą ir vienybę, laisvės troškimą.

Apie pasirengimą Baltijos keliui, apie veiklą iki šios akcijos pasakoja vienas iš Baltijos kelio koordinatorių, vėliau vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų ir Parlamento nuo 1991 m. sausio sovietinės agresijos gynėjų Antanas KLIUNKA

(Plačiau...)

Į Jurbarką sugrįžta žydų ir jų gelbėtojų atminimas (0)

Jurbarkiškis, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, rajono Garbės pilietis Arnoldas Piročkinas dalijasi įžvalgomis apie Jurbarko žydų bendruomenės atminimą, lietuvių ir žydų tautų istorinius santykius.

(Plačiau...)

Prisiminimuose gyva istorija (0)

1941 m. birželio 14 d. trečią valandą nakties NKVD pradėjo masinius lietuvių areštus. Ištisomis šeimomis žmonės buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą.

(Plačiau...)

Laisvės vilties nepalaužė nei klasta, nei kankinimais (0)

Gegužės 30-ąją sukako 66-eri metai, kai 1953 m. gegužės 30-osios priešpietę, apie 11 val., Šimkaičių miške įvyko viena skaudžiausių Lietuvos partizaninės kovos dramų – bunkeryje-vadavietėje sovietinis saugumas suėmė Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai vadovą, partizanų generolą Jonas Žemaitį-Vytautą ir kartu su juo buvusias partizanes Eleną Palubeckytę-Liudą ir sergantį generolą slaugiusią partizanų gailestingąją medicinos seserį Marijoną Žiliūtę-Eglutę. Taigi kas tuomet įvyko Šimkaičių miško 46-ąjme kvartale ir kaip saugumas išaiškino bunkerio vietą?

(Plačiau...)

Laisvės kelias tiestas ir ginklu, ir tiesos žodžiu (0)

Kitais metais jam sueis devyniasdešimt. Jo vardas – Vytautas. Energijos ir smalsumo šiam žmogui galėtų pavydėti ne vienas gerokai jaunesnis. Senolis – tai Girdžiuose gyvenantis V. Mačiulis, pirmasis Šimkaičių miške suradęs pokario metų partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto bunkerį-vadavietę, iš kur šis vadovavo pasipriešinimo kovai ir kuriame 1953 m. gegužės 30 d. sovietinio saugumo buvo suimtas.

(Plačiau...)

„Bangų mūša“ tremtinių likimus tebeplaka ir šiandien (1)

Jų kaskart vis mažiau ir mažiau susirenka paminėti skaudžių savo gyvenimo įvykių. Vieni, palikę iškentėtą vargą ir prisiminimus, jau išėjo Anapilin, kiti jau negali ateiti, dalis trečiųjų – pačių jauniausiųjų – nenori prisiminti savo murzinos ir skurdžios vaikystės. Visi jie – tremtiniai. Vieni Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą kaip „banditai ir tarybinės liaudies priešai“ kartu su tėvais išvežti dar vaikai ar net kūdikiai, kiti gimę ten, „plačiojoje tėvynėje“, – Sibiro taigoje ar Kazachstano stepėse. Tačiau visus juos sieja vienas dalykas – neteisybės kartėlis ir skausmas, lydintis visą gyvenimą. Už ką?

(Plačiau...)

Laisvės kelias – į partizanų generolo lemtį (0)

Vakar, kovo 15-ąją, paminėtos pokario merų Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai vado, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės. Seimas, pagerbdamas iškilųjį partizanų vadą, šiuos metus yra paskelbęs Jono Žemaičio-Vytauto metais. Jo kova glaudžiai susijusi su mūsų kraštu – miške netoli Šimkaičių buvo įrengta paskutinė J. Žemaičio-Vytauto vadavietė, kurioje jis 1953 m. gegužės 30 d. buvo suimtas.

(Plačiau...)

Atrado svarbų bunkerį (nuotraukos, video) (2)

Kovo 15-ąją žinomas istorikas ir partizaninių kovų tyrinėtojas Vykintas Vaitkevičius kartu su LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės šauliais šukavo Šimkaičių girią. Būrys entuziastų ieškojo vieno iš trijų čia buvusių bunkerių. Užsispyrimas atnešė sėkmę – išvaikščiojus porą miško kvartalų buvo rastas įgriuvęs bunkeris. Paieška surengta minint Prezidento ir partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines.

(Plačiau...)

Laukesos miško tragedija (0)

„Šviesa“ vasario 2 ir 9 dienų numeriuose paskelbė Vertimų kaimo gyventojų Simono Švedo ir Salomėjos Lekutytės dar sovietiniais metais slapta užrašytus liudijimus apie 1945 m. okupantų vykdytą smurtą prieš Vertimų gyventojus. Laikydami juos banditais, neva kovojusiais prieš antrą kartą Lietuvą užėmusius okupantus, net nesipriešinančius be gailesčio žudė, o išlikusius gyvus žiauriai kankino ir ilgus metus laikė Rusijos kalėjimuose. Nors iš tikrųjų kai kurie jauni kaimo vyrai dar nebuvo spėję įsijungti į ginkluotą pasipriešinimą, o tik slapstėsi nuo represijų ir prievartinės tarnybos Raudonojoje armijoje. Trėmimais ir žudymais buvo siekiama palaužti lietuvių tautos moralę ir bet kokį pasipriešinimą bolševikinei santvarkai.

(Plačiau...)

Brangiausia kovojančios Lietuvos deklaracija (0)

Vasario 16-ąją, Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dieną, paminėta istorinė data – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos pasirašymo 70 metų sukaktis. Tuomet lietuvių tautai ypač sunkiu ginkluotos kovos prieš sovietinę okupaciją laiku įvyko vienintelis Lietuvos partizanų suvažiavimas, atskiras partizaninio pasipriešinimo formuotes sujungęs į vieningą organizaciją, priėmęs šią Deklaraciją.

(Plačiau...)

Jurbarkiečiai turi didžiuotis savo partizanais (0)

Vasario 16-ąją švenčiame kovojančios Lietuvos Konstitucijos septyniasdešimtmetį. 1949 m. vasario 16-ąją Lietuvos partizanai Minaičiuose, Radviliškio rajone, priėmė Deklaraciją, kurią tvirtai galime vadinti kovojančios Lietuvos Konstitucija.

(Plačiau...)

Lietuvos laisvės kelias driekėsi per Jurbarko kraštą (0)

Sunkus lietuvių tremtinių, politinių kalinių, partizanų, daugelio Lietuvos žmonių krauju ir ašaromis apšlakstytas Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kelias driekėsi per Jurbarko kraštą. Lietuvių tauta už savo laisvę kovojo praėjusio amžiaus pradžioje, nepriklausomą valstybę paskelbusi 1918 m. vasario 16-osios Aktu.

(Plačiau...)

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook