Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Žinių apie A. Smetoną – į Girdžių biblioteką

Žinių apie A. Smetoną – į Girdžių biblioteką (0)

2019-01-26

Dar 2017 m. gruodį LR Seimas šiuos metus paskelbė Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Bene pirmoji paminėti šią progą suskubo Girdžių miestelio biblioteka – bibliotekininkė Vilija Stoškienė su nuolatiniu savo pagalbininku – kolekcininku Vytautu Lekučiu čia surengė Prezidentui skirtą parodą.

Šiemet bus minima daug ypatingų datų – 2019-uosius Seimas paskelbė Lietuvos prozos klasiko Juozo Tumo Vaižganto, Žemaitijos, Lietuvos šaulių sąjungos, Jėzuitų misijos Lietuvoje, Pasaulio lietuvių, partizanų vado Juozo Žemaičio–Vytauto, Laikinosios sostinės atminimo, Nepriklausomybės kovų atminimo, Vietovardžių, kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Prezidento Antano Smetonos metais.

Šiemet sukanka 100 metų, kai buvo priimta nauja Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių redakcija, kuria vadovaujantis buvo išrinktas pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona. Seimas, suprasdamas jo indėlį atkuriant Lietuvos Valstybę ir pirmininkavimą Lietuvos Tarybai bei siekdamas paminėti šią svarbią istorinę sukaktį ir asmenybę, kviečia visus kuo plačiau paminėti Prezidento Antano Smetonos nuopelnus, įamžinti su juo susijusias vietas, organizuoti renginius, minėjimus.

A. Smetona gimė 1874 m. rugjūčio 10 d. Užulėnio kaime, Ukmergės apskrityje. Mokėsi Taujėnų pradžios mokykloje ir Palangos progimnazijoje. Mokydamasis Mintaujos gimnazijoje, A. Smetona su keliais gimnazistais atsisakė kalbėti maldą rusiškai ir buvo iš gimnazijos pašalintas. Vėliau jis įstojo į Peterburgo universitetą studijuoti teisės.

1902 m. A. Smetona apsigyveno Vilniuje ir įsidarbino advokato padėjėju. Tačiau tikrasis jo pašaukimas nebuvo susijęs su teise – jaunasis teisininkas norėjo redaguoti lietuvišką spaudą, rašyti. 1907–1913 m. jis leido ir redagavo laikraštį „Viltis“, kuris siekė tautiškai sąmoninti lietuvių visuomenę. 1914–1915 m. A. Smetona leido vieną puošniausių to meto leidinių – žurnalą „Vairas“, skirtą literatūros, dailės, visuomenės ir politikos reikalams.

Prasidėjus I pasauliniam karui A. Smetona nepasitraukė iš Lietuvos, o kartu su kitais Vilniuje įkūrė Lietuvių draugiją nukentėjusiems nuo karo šelpti ir tapo tos draugijos vicepirmininku. 1917 m. Vilniaus konferencijoje buvo išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba, o jos pirmininku vienbalsiai išrinktas A. Smetona. Ši Taryba 1918 m. vasario 16-ąją paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

1919 m. balandžio 6 d. A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu. Po metų – 1920 m. gegužės 15 d. susirinkus Steigiamajam Seimui, jis Prezidento įgaliojimus perdavė Seimo pirmininku išrinktam Aleksandrui Stulginskiui.

Pasitraukęs iš Prezidento pareigų A.Smetona nuo 1922 m. dėstė senovės filosofijos istoriją Lietuvos universitete, išvertė Platono „Dialogus“, parašė reikšmingų mokslinių publikacijų. 1924m. jis kartu su bendraminčiais Juozu Tumu-Vaižgantu, Augustinu Voldemaru, Juozu Tūbeliu ir kitais įkūrė Lietuvių tautininkų sąjungą.

1926 m. birželį rinkimus į Seimą laimėjusios kairiosios partijos panaikino karo stovį, cenzūrą, iš kalėjimų paleido apie du šimtus komunistų, nutarė iš kariuomenės atleisti dalį karininkų. Tai pakurstė radikalias visuomenės grupes ir buvo pradėta rengtis perversmo keliu pašalinti esamą vyriausybę. Perversmas įvyko 1926 m. gruodžio 17 d., o po dviejų dienų – gruodžio 19-ąją Prezidentu vėl buvo išrinktas A. Smetona.

Šias pareigas jis ėjo iki pat sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. Prasidėjus sovietų okupacijai jis su šeima pasitraukė į Vokietiją ir taip apsunkino sovietams teisinį Lietuvos inkorporavimą į SSRS sudėtį. 1941 m. A. Smetona su šeima atvyko į JAV, kur prieš 75-erius metus – 1944 m. sausio 9 d. neaiškiomis aplinkybėmis gaisro metu žuvo savo namuose Klivlande.

Bibliotekoje veikiančioje parodoje eksponuojamas Broniaus Šaliamoro 1933 m. sukurtas A. Smetonos bareljefas, A. Smetonos redaguoti leidiniai – laikraštis „Viltis“ (1912 m.), žurnalas „Vairas“ (1914 m.), kurį 1996 m. kolekcininkui V. Lekučiui padovanojo vienas žymiausių Lietuvos bibliofilų Kazimieras Grikšas, ir „Lietuvis“ (1926 m.).

Taip pat parodoje galima pamatyti tarpukario pašto ženklų su A. Smetonos atvaizdu, nuotraukų ir atvirukų. Nuotraukos paimtos iš tarpukario spaudos, atvirukai perfotografuoti iš XX a. 4-to dešimtmečio nuotraukų ir vaizduoja to meto Prezidentūros rūmus, Prezidentą A. Smetoną viename iš prezidentūros kambarių ir Žemės ūkio parodoje. Kolekcininkas V. Lekutis atvirukus gavo dovanų per Istorinės prezidentūros istorikės Ingridos Jakubavičienės knygos „Duetas“ apie Sofiją ir Antaną Smetonas pristatymą Kaune.

Išrinktas Prezidentu A. Smetona 1927-28 m. vasaromis keliavo po Lietuvą, lankydamas įvairius miestelius. Parodoje yra ir nuotrauka, kai A. Smetona apie 1928-uosius viešėjo Jurbarke. Nuotraukoje be Prezidento ir prezidentienės ir jų sūnaus Juliaus – Jurbarko klebonas J. Bikinas, generolas P. Plechavičius, Jurbarko policijos vadas Povilaitis, miesto burmistras Jurgis Gepneris, Vincas Petravičius, gimnazijos direktorius Justinas Naujokas, vargonininkas Jonas Pocius, notaras Silvestras Leonas, burmistro pavaduotojas Kazimieras Čelkys.

Parodą Girdžių bibliotekoje galima aplankyti iki kovo 11 d.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook