Balsavimas

Ar pritariate mokytojų reikalavimams ir streikams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Apie suvienijančius džiaugsmus bei darbus sau ir svečiams

Apie suvienijančius džiaugsmus bei darbus sau ir svečiams (0)

2018-09-19

Skirsnemunė

Pirmasis Lietuvoje užfiksuotas seisminis įvykis – tai 1328 metų žemės drebėjimas Skirsnemunėje. Rugpjūčio pabaigoje vykusioje miestelio šventėje seniūnas Aidas Mozūraitis priminė šį prieš 690 metų nutikusį reiškinį, linkėdamas skirsnemuniškiams švęsti taip, kad sudrebintų žemę.

Nusistovėjusį gyvenimo ritmą sujudinačių renginių Skirsnemunėje yra ir daugiau, bet į šv. Baltramiejaus atlaidus suvažiuoja tėvų namus jau palikę vaikai ir kitur gyvenantys skirsnemuniškiai. „Tai didžiausia šventė. Organizuojam ją bendromis jėgomis – daugiausia darbo įdeda kultūros centras, bet ir seniūnija, ir abi bendruomenės prisideda“, – sakė seniūnas.

Nuo ankstaus ryto miestelyje arkio traukiamu vežimaičiu važinėjo kviesliai. Po Mišių Šv. Jurgio bažnyčioje buvo koncertas. Popiet miestelio aikštėje – mugė ir pramogos vaikams, kultūros centre – anšlago sulaukęs vietinio mėgėjų teatro spektaklis, vakare – koncertas.

O prieš koncertą seniūnas vaišino skirsnemuniškius sriuba. Šios vaišės nebuvo garsiai išreklamuotos, bet sriubą miestelio aikštėje virė pats seniūnas. Tik pažiūrėti spektaklio jį išleido sūnus, stojęs maišyti didžiulio puodo, o pilstyti padėjo žmona Vaida.

Būtina šventės dalis – futbolo varžybos. Jas organizuoja ir teisėjauja kūno kultūros mokytojas Gražvydas Steponaitis. Šiemet dėl Seimo nario Ričardo Juškos taurės kovojo 4 komandos: „Skirsnemunė“, „Gelgaudiškis“, „Seredžius“ ir „Jaunimas“, į kurią susibūrė Veliuonos ir Seredžiaus jaunimas.

„Futbolas pas mus – nuo pat bendruomenės įsikūrimo. Susirenkame pažaisti miestelio stadione, važiuojame pas draugus į jų turnyrus, o pas mus turnyras per Baltramiejų – tokia tradicija. Pernai buvome pirmi, šiemet – tik ketvirti. Taurę išsivežė serediškiai“, – pasakojo G. Steponaitis, pats irgi žaidžiantis „Skirsnemunės“ komandoje.

Šventės pasibaigia, o svečių Skirsnemunės seniūnijoje, ypač vasarą, būna ne tik per šventes, nes čia eina Panemunės dviračių trasa, yra turistinių objektų.

Pasak seniūno, už savivaldybės skirtas lėšas, apie 2100 Eur, Panemunės dviračių trasoje keičiami laiptai ties Kartupėnų piliakalniu. Dirba Užimtumo skatinimo programos dalyviai. Kai Kartupėnų piliakalnis bus sutvarkytas (tą rengiamasi padaryti pagal ES finasuojamą projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“), seniūnijoje atsiras dar vienas turistų traukos objektas šalia didžiausio rajone – Panemunės pilies, šalia vienintelės seniūnijoje kaimo turizmo sodybos „Vila Bisena“ bei vienintelio rajone kempingo „Medaus slėnis“.

Vienas įdomesnių darbų – senųjų Skirsnemunės kapinių skaitmeninimas, „Tai Pilies kaimo bendruomenės projektas, tikimės, kad savivaldybei pateikta paraiška bus patvirtinta. Apklausėme žmones – tik 6 proc. mano, kad to nereikia. Tai palengvintų ir seniūnijai darbą, nustatant, kurioje kapavietėje dar galima laidoti, o gyventojams būtų galimybė virtualiai aplankyti kapines, lengviau surasti ieškomus kapus“, – sako A. Mozūraitis, tačiau ir sutinka, kad nedidelėse kapinėse tą padaryti nėra sunku.

Per tris vasaros mėnesius Skirsnemunės seniūnija išdavė 13 leidimų laidoti. Nors tai nebūtinai pasako, kad tiek mirė seniūnijos gyventojų, nes laidoti atvežama ir iš kitur, apie žmonių mažėjimą kalba kitas skaičius – naujagimių užregistruota tik 10, ir tai nuo metų pradžios.

„Žmonių mažėja. Tačiau mokykloje mokinių daug. Į atidarytą dar vieną darželio grupę penki vaikai netilpo. Pirmokų – keturiolika. Ir daug jaunų tėvelių su vežimėliais ar su mažyliais ant rankų“, – džiugiais mokslo metų pradžios įspūdžiais dalijosi A. Mozūraitis. Nes mokykla, pasak seniūno, miesteliui labai didelis pliusas – tai traukia jaunus žmones. O mokytojai bendruomenę praturtina intelektu ir inteligencija.

Viešvilė

Viešvilės komanda, vadovaujama seniūno Valentino Kucino, praėjusį savaitgalį dalyvavo žuvienės virimo čempionate Šilutėje ir grįžo apdovanota. Tačiau kai paskambinome trečiadienio rytą, seniūnas džiaugsmu netryško – po nakties vėl nuniokotas kelio ženklas, draudžiantis eismą miestelio poilsio zonoje.

Ženklas pastatytas suderinus su rajono Saugaus eismo komisija, ir daugumai viešviliečių tai priimtina. „Bet kažkam nepatinka, nes jau trečią kartą nuniokojo. Bandysim aiškintis, kas“, – sako seniūnas, neabejojantis, kad tai ne atvykėlių, bet vietinių eibė. Dėl to ir apmaudžiausia.

Apmaudu ir dėl to, kad kai kurie gyventojai šiukšles išverčia ten, kur jiems patogiau, nepaisydami tam paskirtų vietų ir rūšiavimo taisyklių. Nors, pasak V. Kucino, Viešvilėje ne tokia tragiška, kaip kai kuriuose didmiesčiuose, padėtis, iš vėžių išmuša nesąmoningi žmonės, atliekas metantys kur papuola, o į konteinerį sugebantys įgrūsti ir sofą. „Metėme visus savo darbus ir lėkėme tvarkyti. O kas dar galėtų sutvarkyti?“ – prisiminęs konkretų atvejį sako seniūnas.

Aštuoniose vietose pastatyti rūšiavimo konteineriai, individualių namų gyventojai tokius turi kiemuose, senus baldus galima išmesti seniūnijos paskirtoje vietoje vadinamąjame autodrome. Atrodo, visko gana, trūksta tik žmonių sąmoningumo. „Tačiau kalbiesi, auklėji suaugusį žmogų, ir sąmoningumas didėja. Jau ir kaimynai vieni kitus pamoko, padrausmina. Ir rūšiavimas šioks toks vyksta. Visoje Lietuvoje problemos dėl atliekų tvarkymo“, – neabejoja V. Kucinas.

Tačiau ne viskas nelinksma. Šaligatvių tiesimo miestelyje darbai jau eina į pabaigą. Nors reikėjo taisyti projektą dėl tilto per užtvanką, ir ta problema jau išspręsta. Seniūno žiniomis, jei oro sąlygos leis, darbai bus baigti iki metų galo, o viešviliečiai grįstais šaligatviais galės eiti iki pat bažnyčios ir kapinių.

Viešvilės kapinės, beje, jau suskaitmenintos. Tas darbas gana sudėtingas, bet reikalingas ir, pasak seniūno, ne itin brangus – iš kapinių priežiūrai skirtų lėšų seniūnijai tai kainavo apie 700 eurų.

Pirmadienį seniūnijoje lankėsi darbo biržos specialistai, supažindinę su rajone paklausiomis profesijomis, ir Vilkyškių pieninės atstovai, kvietę viešviliečius dirbti. Darbo biržos duomenimis, rugpjūtį Viešvilės seniūnijoje buvo 79 bedarbiai – mažiau negu daugumoje kitų seniūnijų. V. Kucinas sako,  kad dauguma tų, kurie nori ir gali dirbti, darbo susiranda.

Miškuose jau pradėjo dygti grybai, tiesa, negausiai, bet darbštūs žmonės ir iš jų šiek tiek užsidirba. Be to, rudenį Viešvilėje gali sutikti daugiau atvykėlių – grybingos Kaskalnių kalvelės traukia ne tik vietinius.

Svečių iš Vokietijos rugpjūčio pabaigoje turėjo Viešvilės pagrindinė mokykla. Susipažinti atvyko Berlyno Lichtenbergo rajono – Jurbarko r. savivaldybės partnerio delegacija, kurioje buvo ir vienos to rajono mokyklų vadovas.

„Tikimės užmegzti bendradarbiavimą. Gal tai galėtų būti bendri projektai, pavyzdžiui, eTwinning, kurių patirties jau turi mūsų mokytoja Aušra Rusinavičiūtė. Kol kas dar tik planai ir pasižvalgymai. Rajono meras nuvežė mūsų sukurtą filmuką į Lichtenbergą, ir viena mokykla, kuri yra gamtosauginė, susidomėjo. Gamtosauga galėtų mus sieti“, – sakė mokyklos direktorė Irena Oičenkienė.

Apie žuvienės virimo čempionatą papasakojo „Viešvilės upėtakio“ komandos narys Algirdas Sinkevičius. Čempionatą rengia šilutiškiai, šiemet jis buvo dešimtasis, dėl čempiono žiedo ir kitų apdovanojimų varžėsi 57 Lietuvos ir užsienio komandos. Išvirta 3850 litrų žuvienės, ja šventės dalyviai vaišinti nemokamai.

Šiame smagiame šurmulyje ne pirmus metus Jurbarko rajonui atstovavo „Viešvilės upėtakis“. Ši komanda 2014 m. žuvies sriubos kategorijoje yra laimėjusi pirmąją vietą, o šiemet gavo prizą už aktyvų dalyvavimą.

Tačiau, A. Sinkevičiaus nuomone, mūsų rajone žvejybos tradicijos ir papročiai apnešti laiko dulkėmis. „Kaimyninio rajono šventėse nedažnai išvysi rajono administracijos vadovus. O juk mes gyvename prie Nemuno. Tenka apgailestauti, kad per 10 metų nė vienas meras nepanoro sudaryti savivaldybės komandos“, – sakė viešviliškis.

Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook