Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Bendruomenės skuba išleisti pavėlavusius pinigus

Bendruomenės skuba išleisti pavėlavusius pinigus (0)

2018-10-31

Veliuoniškė Daiva Jurevičienė sako, kad senjorus į ekskursiją tenka įkalbinėti, bet tam ji ir išrinkta pirmininke, kad burtų bendruomenę. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšos, skirtos bendruomeniškumui stiprinti, šiemet bendruomenes ir kitas nevyriausybines organizacijas pasiekė vėliau ir mažesnės. Už šias lėšas seniūnijose jau įgyvendinami projektai. Tačiau bendrystę labiau nei pinigai stiprina aktyvūs, savanorystės prasmę jau seniai suvokę žmonės – tokia mintis kirbėjo kalbinant tuos, kurie rašė projektus ir rūpinasi juos įgyvendinti.

Iki pinigų – ilgas kelias

Pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ mūsų rajonui skirta kiek daugiau nei 19 tūkst. eurų. Pinigai kai kurias bendruomenes pasiekė praėjusį, o kitas – tik šį ketvirtį. Blogai, kad taip vėlai – sakė bendruomenės atstovai.

„Tik gegužės 30 d. ministerija patvirtino aprašą. Tada mes pasitvirtinome aprašą – buvo nurodymas iki liepos 16-tos, bet mes pasitvirtinome birželio 28 d., tada prasidėjo veikla“, – pasakojo šios priemonės įgyvendinimo Jurbarko rajone administratorė, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Odeta Vaitiekūnaitė.

Ir administratorei, ir seniūnams, seniūnaičiams bei paraiškas rengiantiems bendruomenių atstovams veiklos, norint gauti kelis ar keliolika šimtų eurų – daug.

„Skiriama seniūnijoms po 500 eurų, o kita suma – pagal gyventojų skaičių, duomenys imami iš registrų centro. Daugiausia teko Jurbarko miesto seniūnijai – 5340, o kitoms nuo 1800 iki 675 eurų“, – paaiškina O. Vaitiekūnaitė.

Prioritetas teikiamas socialiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams, vaikų ir jaunuolių laisvalaikio užimtumui, kultūrinei švietėjiškai, sporto ir sveikatingumo, bendruomenės sutelktumą ir gyvenimo kokybę gerinančioms veikloms.

Apsispręsti, kam skirti pirmumą, palikta išplėstinėmis seniūnijų seniūnaičių sueigoms, vėliau kurios vertina bendruomenių ar nevyriausybinių organizacijų paraiškas.

„Rugsėjo 21 d. savivaldybės administracijos direktorė pasirašė įsakymą finansuoti 16 programų“, – vartydama storai lapų prisegtą bylą ilgą kelią iki bendruomeniškumą stiprinančių pinigų vardijo O. Vaitiekūnaitė.

Šiemet ministerija Jurbarko r. skyrė 19195 Eur, iš kurių 18811 Eur paskirstyta seniūnijoms. Likusieji, t.y. 2 proc. nuo bendros sumos, skirti už administravimą. Savivaldybės specialistė pavadino tai juokinga suma. Kalbinti projektus rašę žmonės, nors irgi turi tokią galimybę, sakė atlygio neimantys – jie geranoriškai dirba savo bendruomenėms ir turi tokių pat pagalbininkų.

Laukia jaunų savanorių

Paraišką pirmą kartą teikė Jurbarko Švč. Trejybės parapija. Projektą „Atnešk meilę į namus bendrystėje“ rengusi Alma Busch sako, kad tai yra didelis darbas, o pinigų kiek prašė, tiek ir gavo – 580 Eur.

„Mūsų projektas orientuotas į socialinį jautrumą ir atsakomybę. Lapkričio 18-ąją minėsime Pasaulinę vargstančiųjų dieną – į šv. Mišias ir į arbatėlę po jų kviesime varguolius bei organizacijas, kurie jais rūpinasi“, – sakė jurbarkietė, neabejojanti, kad ir bendra malda, ir susėdimas kartu už stalo su nakvynės namų klientais, socialinių darbuotojų globojamais žmonėmis yra patys tikriausi bendruomeniškumo ženklai.

Kita projekto dalis – Kalėdų šventė. „Planuojame aplankyti 60 vienišų žmonių. Vienišumas mūsų laikais yra net didesnė problema už materialinį skurdą. Kai kuriems labai svarbus yra ir lauknešėlis, o pas kai kuriuos vienišus žmones eisime tik su arbata ir pyragu, pabendrauti“, – sakė A. Busch.

Šiai veiklai Jurbarko Švč. Trejybės parapija ieško savanorių. „Vien karitietės, kurių jau nebėra daug ir jos garbaus amžiaus, šito nepadarys. Labai lauktume jaunų žmonių“, – sakė parapijos atstovė.

Bendruomenių veikloje savanorių daug. „Savanoriai viską daro“, – sakė ta pati A. Busch apie Miškininkų bendruomenės projektą „Angelai languose, džiaugsmas širdyse“, kuriam skirta 800 Eur. Suplanuota išvyka į Kauno muzikinį teatrą, tradicinė šventė, kuri, bendruomenės pageidavimu, rengiama po Kalėdų, kai linksmintis jau nebe nuodėmė. O prieš Kalėdas gatvės namų langai pasipuoš popieriniais angelais. Pabendrauti juos karpant ypač bus kviečiami vyresni, vieniši žmonės. „Tačiau bendruomenės namuose šalta, išsibarstysime po namus“, – sakė Miškininkų gatvės seniūnaitė.

Bendrauti keliaujant

Projektui „Visi mes – bendruomenė!“ įgyvendinti savanorių jau rado Veliuonos krašto bendruomenės pirmininkė Daiva Jurevičienė. Ekskursijoje į Zyplių dvarą jai talkins dvi gimnazistės: aktyvi bendruomenės narė Vaiva Vaičaitytė ir jos draugė Emilija. Keliauti kviečiami vyresni žmonės, tad merginos juos palydės, paduos ranką ir parankę.

Tačiau, pasak D. Jurevičienės, problema – senjorus labai sunku prišnekinti, jie nenori išeiti iš namų. „Raginame, einame į namus, su socialine darbuotoja ir seniūnaitėmis važiuojame į kaimus – norime įtraukti visos seniūnijos senjorus. Tik jaunos mamos su vaikučiais noriai rašosi važiuoti, o senimą gali suvilioti nebent pasakęs, kad tai tie Zypliai, kurių kapelą rodo televizijos laidoje „Duokim garo“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė.

Už projektui skirtus 1160 Eur užsakytas autobusas ir gidas, 50 veliuoniečių aplankys Zanavykų muziejų, dalyvaus edukacijose, ragaus kulinarinio paveldo.

„Norime naudingai išleisti šias lėšas, o vakaronių, pasilinksminimų pasidarome ir už savus pinigus“, – sakė D. Jurevičienė.

Bet gal neverta stengtis, jei žmones sunku priraginti? „Jei mane išrinko bendruomenės pirmininke, mano pareiga – stengtis dėl visų“, – neabejoja veliuoniškė.

O raudoniškiai, pernai keliavę į Trakus, šiemet vėl laukė ekskursijos. „Pabandėm ir patiko. Šiemet važiavome į pamarį – Kintai, Ventės ragas, Šilutė, edukacija Hugo Šojaus muziejuje. Ir ekskursijos, ir bendravimas tokioje neformalioje aplinkoje – labai smagu“, – sakė Raudonėnų bendruomenės centro pirmininkė Rolanda Baranauskienė, rašiusi projektą „Susitikimas su lietuvninkais“.

Raudonės seniūnijoje klostosi tradicija, kad projektą teikia viena bendruomenė, bet jis skirtas visiems seniūnijos žmonėms. „Pirmenybė teikiama turintiems mažiau galimybių, ir norinčių buvo labai daug, susirašė per dvi dienas, ne visi tilpo“, – pasakoja R. Baranauskienė. Susitikti su lietuvininkais važiavo 53 žmonės, projektui buvo skirta 1045 Eur.

Tokia pati tradicija ir Jurbarkuose, tik šiemet projektą teikusi Žindaičių bendruomenės centro pirmininkė Andžela Petraitienė rūpinasi, kad dėl pavėlavusių pinigų vasarą teks nukelti į gruodį. „Užimtumas vaikams pagal projektą „Pratęskime vasaros atostogas“ buvo suplanuotas rugsėjį, bet pinigus – 1810 eurų gavome tik spalio 1 d. Dabar ir Kauno lėlių teatro aktoriai, kuriuos kviečiame į šventę, suka galvas, kaip pritempti programą prie vasaros, ir palapinių jau nepanaudosime – per šalta. Šventę priims į salę verslininkas Vytautas Giedraitis“, – pasakojo moteris. Belieka tikėtis, kad šventė bus šauni, kaip ir pernai, kai dalyvavo per 100 vaikų.

Daug – už mažai

Ne pati mažiausia suma atiteko Skirsnemunės seniūnijai – 1355. Projektą „Skirsnemunės senųjų katalikų kapinių skaitmeninimas“ teikė Pilies kaimo bendruomenė, o jo nauda – ne tik pilėniškiams. „Apsitarėme, kad skaitmeninti kapines svarbu dabar, kai žmonės nutolsta nuo namų ir nuo kapinių. Kai kurie ieško savo giminaičių ar pažįstamų kapų – suskaitmeninimas jiems irgi padės. Ši investicija – ne vienkartinė, nes duomenys bus atnaujinami, o savivaldybė pažadėjo remti šį darbą“, – pasakojo Pilies bendruomenės pirmininkė Ramutė Matijošaitienė.

Pagal tą patį projektą prie kapinių bus įrengta informacinė lenta apie suskaitmeninimą.

Smalininkai bendruomeniškumo stiprinimui skirtas lėšas – 1076 Eur sudės į suoliukus. Projektas vadinasi „Smalininkų uosto viešųjų erdvių pritaikymas renginiams“, taigi suoliukai bus pastatyti prie uosto, kur, išbandžius įvairias vietas, praėjusią vasarą persikėlė Nemuno šventė. Pasak bendruomenės pirmininkės Vandos Stonienės, žmonėms patiko. Ir dar jiems patiko sėdėti ant po šventės kelias dienas užsilikusių suolų ir žiūrėti į vandenį. Todėl nuspręsta pastatyti stacionarius suoliukus.

„Nors yra nuogąstavimų, kad gražioje vietoje visada atsiranda ir negražių dalykų – kažkas sėdi, geria, šiukšlina... Bet suoliukai jau daromi“, – bendruomenės sprendimu neabejoja V. Stonienė.

Mažiausia suma teko Juodaičių seniūnijai – 657 Eur. Tačiau užteks ir ekskursijai, ir šventei, ir bendruomenės turtui pagausinti.

„Nuomosime autobusą kelionei į Kauno muzikinį teatrą. Bilietus į spektaklį pirksime patys. Įsigysime ketaus puodą šiupiniui virti. Tai mūsų kulinarinis paveldas ir bendruomenės tradicija, tik puodą iki šiol skolinomės. Pirksime girliandų eglutei, o jos įžiebimo šventei – saldumynų ir dovanėlių. Į muzikinį teatrą važiuos 50 juodaitiškių, o visa kita – visiems, visai bendruomenei. Kurie nori, nes yra ir tokių, kurie nenori“, – sakė Juodaičių bendruomenės pirmininkė Violeta Andrikaitienė.

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook