Darbščios bendruomenės puošia ir puoselėja gimtinę

Darbščios bendruomenės puošia ir puoselėja gimtinę (0)

2016-12-14

Metams ritantis į pabaigą kaip iš gausybės rago pasipila įvairūs šventiniai vakarėliai, renkami geriausieji, sveriamas nuveiktų darbų derlius, lyginama – geresni ar blogesni metai buvo. Praėjusią savaitę pasidžiaugti rinkosi gausių Jurbarko krašto bendruomenių atstovai – vyko baigiamasis Bendruomenių metų renginys.

Suskaičiavo darbus ir pinigus
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė, kuruojanti ir bendruomenių veiklą, Rasida Kalinauskienė patvirtino – metai bendruomenėms, o tuo pačiu ir visiems rajono žmonėms, buvo ypatingi. Šiais metais buvo pakeistas bendruomenių finansavimo modelis, ir pinigai jas pasiekė tiesiogiai, o ne per savivaldybę. Kad gautų pinigų, bendruomenių aktyvas turėjo rašyti projektus ir tikėtis, kad jie bus įvertinti.
Įvyko tai, ko nesitikėjo niekas – pinigų buvo gauta labai daug – vien iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) beveik 100 tūkst eurų. 2015 m. ši ministerija Jurbarko r. savivaldybei skyrė vos 19 tūkst. eurų. Atitinkamai turėjo didėti ir savivaldybės prisidėjimas prie projektų – ji buvo įsipareigojusi padengti 10 proc. projektų vertės.
Savivaldybė remia nevyriausybinių organizacijų veiklą (NVO), tarp jų ir bendruomenių, ne tik koofinansuodama projektus, bet ir skirdama papildomų lėšų. Kelerius metus šis rėmimas buvo nutrūkęs, o 2015 m. aštuoniems projektams skirta 2900 eurų. Šiais metais Jurbarko r. savivaldybės administracijos atrankos projektų komisija padalijo 2000 eurų septyniems NVO projektams, o visa savivaldybės parama NVO projektams sudarė 17148 Eur.
Projektus SADM bendruomenių veiklos programai šiais metais teikė 24 Jurbarko r. bendruomenės, iš kurių trylikai pasisekė – jos pasidalijo 98038 ministerijos skirtus eurus. Didžiausia projekto suma galėjo būti 12 tūkst. Eur.
Iš tos pačios ministerijos finansavimą projektui „Dienos socialinės priežiūros ir ugdymo paslaugų teikimas Skirsnemunės seniūnijos socialiai remtinų ir socialinės rizikos šeimų vaikams ir jų šeimos nariams“ gavo Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko sandora“. Prie šio projekto savivaldybė prisidėjo 1657 eurais. 
Daugiausia SADM balų – net 77,5 iš 80 galimų surinko Jurbarko miesto Kalnėnų bendruomenė. Per 5 tūkst. eurų projektui įgyvendinti gavusi viena aktyviausių bendruomenių už šiuos pinigus įsirengė puikią tinklinio-badmintono aikštelę, kurioje aktyviai laiką leisti gali visi bendruomenės nariai – nuo mažiausio iki didžiausio. Aikštelė padengta smėliu, pastatyti suolai, šiukšliadėžės, skelbimų lenta. Bendruomenės valdyba paskelbė konkursą ir išrinko gražiausiai tvarkomus kiemus, kurių šeimininkai pagerbti šventėje „Kalnėnai vakar ir šiandien“. Šventėje koncertavo saviveiklininkai, buvo parodytas spektaklis, vyko žuvienės virimo varžytuvės. Kalnėniškiai naujoje aikštelėje spėjo surengti sporto žaidynes, vedė ne vieną sportinį užsiėmimą. Pavargusiems sportuoti Kalnėnų gyventojams buvo pasiūlytas kino seansas.
Nuo pirmavusiųjų balais darbais neatsiliko ir kitos bendruomenės: eržvilkiškių bendruomenės centras ieškojo tapatybės – į veiklas miestelio istorinei atminčiai įamžinti, kūrybines dirbtuves, drožybos edukacijas, heraldikos šventinimo renginį buvo pakviesti įvairaus amžiaus eržvilkiškiai, o projektą vainikavo iškilusi 5 m aukščio Vytauto Didžiojo skulptūra. Smalininkų bendruomenės centas rengė karinę ir miestelio žaliojo veido puoselėjimo stovyklas, kūrybines dirbtuves, Žvejų ir medžiotojų šventę, planavo Smalininkų, kaip kurorto, ateitį. Paulių bendruomenė tvėrė tvorą aplink bendruomenės namus, įrengė vaikų žaidimų aikštelę ir lauko treniruoklius, vaikus pradžiugino vasaros stovykla.
Išradingumo nestokojo ir Raudonėnų bendruomenės centras, pasiūlęs užsiėmimų įvairių kartų atstovams – vyko į ekskursiją, rengė mokymus ir kitus renginius. Neatsiliko ir Skirsnemunės kaimo bendruomenė, į bendrą stovyklą pakvietusi ir vaikus, ir suaugusiuosius, vykusi į keliones, tvarkiusi viešąsias erdves. Pilies kaimo bendruomenė pakvietė užsukti į Zamkaus kiemą, kuriame telkėsi kraštiečiai, buvę Vytėnų mokyklos mokiniai, vyko susitikimai, kūrėsi ansambliai, šurmuliavo talkininkai. Lybiškių kaimo bendruomenė susitvarkė viešąsias erdves, Girdžių bendruomenės centras rūpinosi miestelio apželdinimu, žindaitiškiai surengė trankią Joninių šventę, Pašaltuonio kaimo bendruomenė „Šaltuonielė“ tvarkė bendruomenės namų aplinką, rengė stovyklą ir sportines varžybas, vyko į ekskursiją, juodaitiškiai taip pat gerino infrastruktūrą, šventė šventes, sodino sodą. 
Apdovanojo šauniausius
Vertimų kaimo bendruomenės nariai, vadovaujami aktyviosios Vaidos Saročkienės, triūsė negailėdami jėgų – paklotos trinkelės, pasodintos tujos, pastatyti treniruokliai, įrengta tvora. Vertimiečiai įsigijo įvairių įrankių, teniso stalą, tinklinio tinklą, surengė edukacinę programą „Arbatos kelias“ ir puikią Joninių šventę. 
Bendruomenės pirmininkė neapsiribojo vienu projektų – dar vieną ji pateikė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), iš kurios taip pat gavo lėšų. Už beveik 5 tūkst. Eur bendruomenė prie krepšinio aikštelės pastatė pavėsinę su baldais, kurioje renkasi vietiniai gyventojai, užsuka ir svečių. 
Vertimų kaimo bendruomenę, kaip surinkusią daugiausia balų ŽŪM konkurse, pasveikino ir padėkos raštą įteikė Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir administracijos direktorė Vida Rekešienė. „Vertinant bendruomenių atliktus darbus sunku likti objektyviems, todėl norime išskirti tuos projektus, kuriems daugiausia balų skyrė ministerijos“, – sakė S. Mockevičius, spausdamas ranką V. Saročkienei, iš kurios, pasak mero, tvirtybės ir idėjų gausos galėtų pasisemti bet kuris vyras.
SADM konkurse daugiausia balų surinkusios Kalnėnų bendruomenės apdovanojimą atsiėmė Asta Varanienė. Aktyvių žmonių šioje bendruomenėje netrūksta, vien ko vertos seniūnaitės Onos Zaleckienės pastangos. Bendruomenei padėkota už geriausiai įvertintą socialinės srities projektą, aktyvumą ir tvarų bendradarbiavimą, o bendruomenės aktyvas buvo dėkingas visiems kalnėniškiams, padėjusiems ir darbuose, ir šventėse.
Apdovanodamas geriausius meras sakė, kad šis vakaras skirtas pasisemti patirties ir pabendrauti – juk vienos bendruomenės sėkmingai įgyvendintas projektas gali tapti pavyzdžiu kitai.
„Įsitikinome, kokia svarbi bendruomenių veikla rajono socialinei, kultūrinei ir ekonominei raidai. Dirbant drauge galima daug nuveikti“, – merui antrino V. Rekešienė.
Savo favoritus turėjo ir šventėje dalyvavęs Seimo narys Ričardas Juška. Apdovanojimą jis skyrė Juodaičių bendruomenei. „Mažiausios rajono seniūnijos bendruomenė labai aktyvi, iniciatyvi, įgyvendinanti daug projektų, iš kurios pavyzdį gali semtis kitos bendruomenės“, – sakė Seimo narys ir dovaną įteikė bendruomenės pirmininkei Violetai Andrikaitienei. R. Juška turėjo ir savo nuomonę, kas yra sėkmingo bendruomenių darbo varomoji jėga. „Tas lietuviškas pavydas – jei padarė kaimynas, galiu ir aš – vedė į priekį ne vieną bendruomenę“, – įsitikinęs Seimo narys, bendruomenių darbus stebėjęs nuo pat pirmųjų žingsnių.
Veliuonos krašto bendruomenę, šiemet besinaudojusią dar pernai įgyvendinto projekto „Laisvalaikiui skirtos viešosios erdvės prie Nemuno įrengimas“ rezultatais, bei surengusią daug švenčių – šokusią, grojusią, dainavusią, prizu paskatino socialdemokratų frakcijos rajono tarybos nariai. Bendruomenės pirmininkui Nagliui Mačėnui ranką spaudė Darius Virvilas, Antanina Tunaitienė ir Ilona Pocienė. 
Apdovanoti visus sėkmingai dirbusius neįmanoma. Puikius projektus, gavę lėšų iš ŽŪM, įgyvendino ir Rutkiškių bei Žindaičių bendruomenės. ŽŪM Jurbarko krašto bendruomenėms skyrė 15 tūkst. eurų. Juodaičių bendruomenė gavo lėšų ir iš Krašto apsaugos ministerijos projektui „Laisvės kovų dalyvių žūties įamžinimas“.
Kai kurios bendruomenės nenuleidžia rankų ir negavusios finansavimo, ieško kitų būdų pasiekti norimą rezultatą – Miškininkų gatvės bendruomenė tvarko aplinką, rengia akcijas savo lėšomis, Armeniškių bendruomenė prie projektui skirtų pinigų pridėjo 450 savo eurų, o Rotulių bendruomenė kreipėsi į AB „Lietuvos energija“ paramos fondą ir iš jo gautomis lėšomis pasistatė krepšinio aikštelę.
Pristatė galimybes
Pasidžiaugus pasiekimais žvilgsnis nukrypo į kitus metus. VVG „Nemunas“ 2016-2023 m. strategiją ir priemones, kuriomis gali pasinaudoti bendruomenės, pristatė šios grupės administracijos vadovas Arūnas Stasiūnas.
VVG „Nemunas“ strategijos prioritetas – vietos ūkio ekonominio ir socialinio efektyvumo didinimas numato galimybę NVO, bendruomenėms steigti verslus sukuriant darbo vietas. Tam skirtos net kelios priemonės – jau turimose patalpose galima kurti verslo, gamybos įmones ir taip užsidirbti lėšų toms patalpoms išlaikyti, pasitelkti vietos istorijos, paveldo išteklius arba steigti įvairias paslaugas siūlančius daugiafunkcius centrus. Šioms veikloms galima gauti nuo 75 iki 120 tūkst. Eur finansavimą. NVO rekomenduojama kurti maisto grandinę „nuo lauko iki stalo“ – vietinių gamintojų produkciją vežti į platesnes rinkas, tam gavus iki 45 tūkst. Eur paramą.
Kitas strategijoje numatytas prioritetas atgręžtas į jaunimą ir patriotišką bei solidarią bendruomenę – skatinama kurti bendrus projektus, kurie apimtų bent tris organizacijas, remtis savanoryste. Bendruomenės gali kurti regioninius produktus panaudodamos krašto kultūros ir istorijos paveldą arba teikti neformalaus ugdymo paslaugas jaunimui. Lėšų galima gauti ir mokymams, įgūdžių įgijimui. Šio prioriteto priemonėms numatytas finansavimas nuo 10 iki 22 tūkst. Eur.
„Kviečiu bendradarbiauti. Norime ir galime kalbėtis su kiekviena bendruomene atskirai. Kvieskite, ir mes atvažiuosime, aptarsime jūsų idėjas, numatysime, į kokias priemones jos gali pretenduoti“, – sakė A. Stasiūnas.
Apie savo parengtą strategiją priminė VVG „Jurbarkas“ administracijos vadovė Gaiva Mačiulaitienė. Nors strategija buvo rengta kruopščiai ir atsakingai, ji dar negavo finansavimo, o pateko į rezervą. Strategijai, kurioje numatyta veiklų už 1,4 mln. eurų, Vidaus reikalų ministerijoje rekomenduota skirti vos 480 tūkst. Eur, o ir šita suma nežinia kada galėtų pasiekti Jurbarką. „Tikiuosi, kad finansavimo suma bus padidinta, ir mes galėsime dirbti taip pat sėkmingai, kaip VVG „Nemunas“. Gal tuo pasirūpins naujasis Seimo narys?“ – vylėsi G. Mačiulaitienė.
Šiltas akcentas
Kad bendruomenėms rūpi ne tik aplinkos grožis ir įdomios veiklos, vylėsi renginyje dalyvavusios VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ darbuotojos Monika Kornikienė ir Irma Antanaitienė. Specialistės trumpai pristatė galimybes tapti globėjais, įvaikinti ar šventėms į savo namus pasikviesti vaikų iš globos institucijų. „Čia šįvakar yra 23 bendruomenių atstovai, o vaikų globos namuose gyvena 23 vaikai. Jei po vieną vaiką iškeliautų į kiekvieną bendruomenę – nebeliktų problemų“, – optimistiškai kalbėjo M. Kornikienė. 
I. Antanaitienė pristatė naują integralios pagalbos į namus paslaugą ir prašė bendruomenių pranešti, jei šalia jų yra žmonių, kuriems tokių paslaugų reikia.
Šiltu palinkėjimu kurti jaukius namus ne tik sau, bet ir kitiems oficiali vakaro dalis baigėsi. Skambiausias melodijas ir gražiausias dainas susirinkusiems dovanojo Jurbarko kultūros centro kapela „Santaka“, vadovaujama Petro Pojavio, ir žindaitiškių moterų ansamblis, vadovaujamas Andželos Jagminaitės. 
Netrukus renginio dalyviai pabiro po salę, pakvipo kugeliu, ant padėklų puikavosi tortai ir pyragai, o seiles ryti kvietė kumpių ir dešrų suvožtiniai.
Darbus nuveikus galima ir švęsti. Iš 47 savivaldybėje registruotų bendruomenių į šventę atvykti nepasididžiavo net 23. Į gražų bendruomenių būrį šiais metais įsiliejo trys naujokės – Žindaičių bendruomenė „Mituva“, Kartupių krašto bendruomenė ir Klausučių mokyklos bendruomenės centras.
Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook