Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kariuomenės dvasią saugo šauliai ir savanoriai

Kariuomenės dvasią saugo šauliai ir savanoriai (0)

2018-12-05

Lapkričio 23 d. minima Lietuvos kariuomenės diena šiemet itin iškilmingai švęsta visoje Lietuvoje – kaip ir atkurtai Lietuvos valstybei, atkurtai jos kariuomenei suėjo 100 metų. Jurbarke tądien Trispalvė kilo prie Vytauto Didžiojo paminklo, o garbingai nueitas kelias tiestas liudijimais.

Kariuomenės lopšys

1918 m. lapkričio 23 d. atkurtos Lietuvos Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos pradėta oficialiai kurti Lietuvos kariuomenė. Nors A. Voldemaras buvo įsitikinęs, kad Lietuvai užtenka ir milicijos, jo nuomonę pakeitė grupė karininkų, Lietuvos patriotų, įtikinusių, kad kariuomenė būtina, o politinė padėtis grėsminga.

I pėstininkų pulko vadu paskirtas pulkininkas Jonas Galvydis-Bikauskas, o štabo viršininku pulkininkas Jurgis Kubilius. Tuo metu kariuomenėje jau buvo apie 100 karininkų, valdininkų, gydytojų ir apie 50 savanorių karių. 1919 m. pradžioje, prie Vilniaus artėjant bolševikams, buvo pradėti organizuoti nauji daliniai visoje Lietuvoje, trūko karininkų, todėl buvo paskelbta jų mobilizacija. Tąkart atvyko tik 400 vyrų. Tačiau kariuomenė sparčiai vystėsi – sausio pabaigoje Kaune buvo įsteigta karo mokykla, o kovo 1 d. iš 8 vokiškų lėktuvų buvo suformuota aviacijos kuopa, o netrukus ir aviacijos mokykla. Iki kovo pradžios kariuomenėje jau buvo apie 3 tūkst. savanorių, o kovo 5 d. paskelbus pirmąją mobilizaciją, kariuomenės kūrimas labai paspartėjo.

Dalinių neliko

Susirinkusiesiems Jurbarko viešojoje bibliotekoje Lietuvos kariuomenės istoriją renginyje apžvelgė pirmasis atkurtos Lietuvos kariuomenės pareigūnas Jurbarko krašte, buvęs rajono karo komendantas, Jurbarko Petro Paulaičio šaulių 701-osios kuopos vadas atsargos majoras Algirdas Genys. „Minime Lietuvos kariuomenės 100-metį mieste, kuriame liko tik karo prievolininkų šaukimo punktas, kariai savanoriai ir šauliai. Kažkada čia kūrėsi kariuomenė“, – apgailestavimo neslėpė senas karys. Jis priminė istoriją, kuria turėtų didžiuotis kiekvienas lietuvis.

Jau 1919-1920 Lietuvos kariuomenei teko stoti į kovas su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, o šių – Nepriklausomybės kovų pabaigoje, kariuomenę sudarė jau beveik 41 tūkst karių. 1922-1940 m. Lietuvos kariuomenė buvo ne kartą pertvarkoma, stiprėjo jos bazė. 1940 m. joje buvo per 30 tūkst. karių – gerokai daugiau nei dabar. Paskelbus visuotinę mobilizaciją buvo galima surinkti 150 tūkst. apmokytų karių.

Lietuvos kariuomenės istorija nutrūko Lietuvą okupavus sovietams, tačiau 1944-1953 m. šalies teritorijoje veikę partizanų daliniai prilyginami reguliariai valstybės kariuomenei. Po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pradėta antrą kartą atkurti ir kariuomenė. Tų metų balandžio 25 d. įsteigtas Krašto apsaugos departamentas (KAD), nuo birželio pradėti formuoti jo skyriai. „KAD Kauno skyriuje buvau priimtas ir aš“, – prisimena A. Genys.

Jurbarkiečiai aktyviai įsiliejo į kuriamos kariuomenės gretas. 1990 m. lapkričio 20 d. 27 jurbarkiečiai priimti į Pasienio tarnybą. „Visa tarnyba buvo postas Smalininkuose ir viena patrulių mašina“, – neįtikėtinus istorinius faktus priminė A. Genys. Lapkričio 21 d. įvyko ir Jurbarko šaulių būrio steigiamasis susirinkimas. Šauliai taip pat atnaujino savo veiklą – Jurbarko šaulių būrys sukurtas dar 1919 m. spalio 22 d. perorganizavus partizanų būrį.

1991 m. sausio įvykiai į Vilnių ginti Aukščiausiosios Tarybos pakvietė ir jurbarkiečius. Renginio dalyviams buvo parodyti dokumentiniai kadrai iš Parlamento rūmų, kuriuose buvo susirinkę jų gynėjai, laukiantys žinių iš gatvių, kuriomis važinėjo sovietų tankai. Buvo galima gyvai pajusti tuo metu Parlamento rūmuose tvyrojusią atmosferą, grėsmę, kurios akivaizdoje vyrai prisiekė ginti tėvynę.

„Po sausio 13-osios grėsmė šiek tiek nuslūgo, o sausio 17 d. Seimas įsteigė Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą“, – sakė A. Genys. Jurbarke jos kūrimui vadovavo Arvydas Šidlauskas, Šakiuose – Česlovas Šlėgaitis. 1991 m. liepos 21 d. prie Vytauto Didžiojo paminklo priesaiką davė 74 savanoriai ir 16 šaulių. Šis įvykis taip pat užfiksuotas dokumentiniuose kadruose.

„Šie savanoriai vadinami savanoriais-kūrėjais, nes jie priesaiką davė dar iki rugpjūtį vykusio pučo, po kurio Lietuvos kelias tapo aiškus, o iki tol dar buvo galima tikėtis visko“, – tikino ats. mjr. A. Genys.

Rugsėjo 1 d. Jurbarke buvo įkurtas greitojo reagavimo būrys, prie kurio spalį prijungus Raseinių greitojo reagavimo būrį, suformuota Jurbarko kuopa, o 1992 m. sausio 16 d. prie Jurbarko kuopos prijungus Raseinių kuopą, suformuoti būsimo Tauragės motodesantinio bataliono – LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono pirmtako pagrindai.

„Dabar Jurbarke pagrindiniai kariuomenės dvasios palaikytojai – šauliai“, – kalbėjo A. Genys.

Dėkojo už garbę

Nors karinio dalinio Jurbarke nėra, tačiau čia gyvena, aktyviai veikė ir dabar kariuomenėje dirba, tarnauja daug jurbarkiečių. Lietuvos kariuomenės jubiliejus – puiki proga pasveikinti karius.

Už didelius nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos kariuomenę ir Lietuvos šaulių sąjungą bei jų padalinius Jurbarko krašte padėkos raštus meras Skirmantas Mockevičius įteikė pirmiesiems Jurbarko krašto savanoriams: Petrui Buitkui, Arvydui Anglickui, Edmundui Mačaičiui, Viktorui Cvirkai, Algimantui Batviniui, Gintarui Beržinskui, Alvydui Stalgiui, Dariui Povilaičiui ir Antanui Skrickiui. Už daugkartinę ir neatlygintiną pagalbą iškilus pavojui Lietuvos valstybei ir asmeniniam saugumui meras padėkas įteikė Lietuvos kariuomenės kūrėjams jurbarkiečiams Alvydui Pažereckui ir Valerijui Molevui.

„1918 ir 1990 m. kariuomenė buvo atkurta dėka drąsių žmonių, kurie ėjo nesidairydami, neklausdami kas bus. Jie verti didžiausios pagarbos. Jie apie save daug nekalba, o turėtų tą daryti, kad taptų pavyzdžiu visiems“, – sakė S. Mockevičius.

„Man, kaip šauliui, kelia didelį džiaugsmą tai, kad Lietuvoje vyksta tokie renginiai, kuriuose dalyvauja ir daug jaunimo. Turime žinoti istoriją, ja didžiuotis. Pagrindas prieš priešą – pilietinis pasipriešinimas, o kariai – visuomenės dalis“, – ne tik karius, bet ir visus piliečius sveikino Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės vadas ats. mjr. Kęstutis Bauža. Jis Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos sidabro ženklu apdovanojo būrio vadą, dim. vyr. ltn. Stasį Kliuką.

LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės vado padėkos už pagalbą organizuojant Jurbarko krašto šaulių įsikūrimo 99-ųjų metinių šventę „99 Jurbarko šaulių žingsniai“ įteiktos Reginai Kliukienei, Sauliui Lapėnui, Kęstučiui Basčiui ir Jogailei Gustaitytei.

Ats. mjr. A. Genys aktyviausiems Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo nariams, kuopos šauliams, Lietuvos kariuomenės ir šaulių sąjungos veteranams – 2 būrio vadui ats. ltn. Kęstučiui Sutkui, skyrininkui Jonui Vitui Jakščiui, kuopos vado pavaduotojui Eugenijui Žukauskui ir Steponui Jakučiui įteikė Lietuvos šaulių sajungos įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio-Pūtvio atminimo medalius.

Vėliava – Šakiuose

Karius, savanorius, šaulius pasveikino Sausumos pajėgų motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono štabo kuopos vadas kapitonas Egidijus Šimkus, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės Šakių 205 kuopos vadė vyr. leitenantė Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė.

Šakiečiai į renginį atvežė istorinę Jurbarko pirmosios – Vytauto Didžiojo kuopos kovinę vėliavą, jurbarkiečių turėtą prieš 24 metus. Ši vėliava buvo išsaugota vyr. leitenantės E. Baljanaitės-Stanevičienės pastangomis. Kitų dviejų Jurbarko kuopų vėliavos, pasak A. Genio, dabar taip pat yra kitų rajonų kuopose, tačiau jose panaikinti buvę užrašai ir įrašyti kiti. Prie istorinės vėliavos galėjo nusifotografuoti visi norintieji, tačiau ar ji galėtų būti grąžinta Jurbarkui, dar nekalbama.

„Mes žinome trijų kartų savanorius, tačiau tik paskutinės kartos – 1990-92 m. savanoriams šiandien galime paspausti ranką ir padėkoti. Ačiū, kad tą dieną atėjote, prisiekėte valstybei, saugojote šias garbingas vėliavas. Šiandien mano kariai atvežė istorinę Jurbarko kuopos vėliavą. Didžiuojamės, kad ji niekur nedingo ir yra garbingai saugoma Šakiuose“, – sakė E. Baljanaitė-Stanevičienė.

Ji dėkojo šauliams, kurie Jurbarke garbingai atlieka savo pareigą ir atstovauja kariuomenei.

Nors švenčiamas Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-metis, lietuviška karyba gali skaičiuoti kone tūkstantmetį – jau XII amžiuje rašytiniuose šaltiniuose minima Lietuvos kariuomenė. Jurbarkas šiame kontekste taip pat turi kuo didžiuotis – 1382 m. Georgenburgo pilį, stovėjusią ant dabartinių Bišpiliukų, puolė kunigaikštis Kęstutis ir tada pirmą kartą lietuviai iššovė artilerijos šūvį. Čia prasidėjo lietuviškos artilerijos istorija, kurią privaloma saugoti ir ne tik perduoti ateities kartoms, bet ir kurti naują galingos ir saugančios kariuomenės istoriją.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook