Balsavimas

Ar pritariate mokytojų reikalavimams ir streikams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Karštis netrukdė nei dirbti, nei švęsti atlaidus

Karštis netrukdė nei dirbti, nei švęsti atlaidus (0)

2018-08-06

Raudonė

Kiekvieną trečiadienį Raudonėje – turgelis. Taip prieš beveik penkerius metus pasiūlė miestelio moterų sambūris, ir idėja pasiteisino. Ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti raudoniškiai eina į turgelį. Ir seniūnas Česlovas Meškauskas nepraleidžia progos susitikti su žmonėmis.

„Šiandien man žmonės uždavė du klausimus: ar bus Raudonėje centralizuota kanalizacija ir ar parduosim pilį. Dėl kanalizacijos atsakiau: nežinau. Techninis projektas paruoštas prieš ketverius metus, Skirsnemunėje įgyvendintas, o Raudonei neužteko pinigų...“ – pasakojo seniūnas. Pasak jo, tik 13 miestelio namų kanalizacija nuo seno yra prijungta prie nusodintuvų.

Šis klausimas svarbus ir galvojant apie pilį. „Pilyje planuojami restoranai, viešbučiai, bet iškyla labai žemiškas klausimas – tualetai... Valymo įrenginių tai nėra... O dėl pardavimo – galvoju, kad pilies niekas neparduos. Aš tiems berniukams iš Vilniaus siūliau pirmiausia nusipirkti nacionalinę gėdą – stadioną“, – sakė seniūnas, mintyje turėdamas jau kelis dešimtmečius sostinėje nepastatomą nacionalinį futbolo stadioną ir organizacijos „Global Shapers“ pasiūlymą parduoti Raudonės pilies tokenus, t. y. virtualius „žetonus“, kartu ir teises į pilį.

O turgelyje raudoniškiai pardavinėja daržoves, medų, prekeiviai iš kitur atveža mėsos, žuvies, pyragų, įvairių drabužių – naujų ir padėvėtų... „Gali gauti ir kotą kirviui, ir kašiką bulvėms, ir žmonių visada būna“, – turgelio temą baigia Č. Meškauskas.

O darbai kad ir karštą vasarą sustoti negali. Bažnyčios gatvėje klojamas šaligatvis – pasak seniūno, dėl žmonių, ypač dėl močiučių, kurios eina į bažnyčią. Ta gatvė labai siaura, nesaugu eiti. Medžiagos perkamos seniūnijos lėšomis, dirba pagal Užimtumo didinimo programą (anksčiau tai vadinosi viešaisiais darbais) įdarbinti žmonės – taip triskart pigiau.

„Pasiruošėm malkų žiemai, prieš Onines – nusišienavom, nusiravėjom darželius“, – seniūnas kalba daugiskaita, nes prieš šventos Onos atlaidus ne tik seniūnija tvarko viešąsias erdves, bet ir gyventojai puošia savo kiemus.

Onines Raudonė šiemet šventė du kartus! Liepos 22 d. buvo atlaidai banyčioje, o po šv. Mišių – vaišės šventoriuje. „Smagiai pasibuvom! Bet kaip pirmą kartą žmonėms buvo netikėta, ir man teko pastovėti prie vartų, kad niekas neišeitų“, – pasakojo Č. Meškauskas.

Pasibuvimą šventoriuje sumanė mokytoja Eleonora Sabaliauskienė – nes po atlaidų būdavo tokia tradicija, iniciatyvą palaikė „Carito“ moterys, vadovaujamos Akvilinos Bulotienės. Vaišių buvo visokių, bažnyčios pastoracinės tarybos narys Virgilijus Palaitis iškepė kugelį, seniūnas su tortu ir kava sveikino Onutes. Grojo kaimo muzikantai Algis Vyturys, Vytautas Bakutis, Algis Žemaitis, Antanas Pečkaitis.

Liepos 28-ąją vyko šventė „Skambėk, Raudone, muzikoje!“, ir ne tik kapelos, iš visos šalies suvažiavusios, tądien kėlė šurmulį miestelyje. Kultūros centro darbuotoja Birutė Jurkšienė surengė sporto varžybas, kuriose dalyvavo Raudonės, Veliuonos ir Baltraitiškės jaunimo komandos.

O po šventės vėl reikėjo tvarkytis. Bet ne todėl, kad šventusieji būtų daug prišiukšlinę. Praėjusį sekmadienį Raudonėje siautė škvalas. Dingo elektra. Vandens buvo daug – kai kur teko vežti žvyrą ir užpilti lietaus išgraužtas vietas.

Girdžiai

Onines šventė ir Girdžiai. Jos, pasak seniūno Mindaugo Dilio, praėjo sklandžiai. Svarbiausia, kad nelijo – nors lietaus reikia, per šventes jo niekas nelaukia.

Sporto varžybas tradiciškai organizavo sporto klubas „Girdžiai“ ir neformali jaunimo grupė „Veikiam“. Iniciatyvą rodė jaunimas. Vadovavo Gabija Masaitytė, subūrusi organizacinį komitetą. Tai Nojus Lužaitis, Meda Jankauskaitė, Kamilė Pernarauskaitė, Goda Masaitytė, patarimų negailėjo savivaldybės administracijoje dirbanti Odeta Vaitiekūnaitė. Jaunimas dalyvavo varžybose, o mažiausieji džiaugėsi vandens kamuoliais.

Tinklinio varžybose sulaukta 5 komandų. Pirmą vietą užėmė Irmantas Vaitkus, Gabija Masaitytė ir Rytis Gendrikas. Šaškėmis geriausiai žaidė Pijus Greičius, Karolis Gečas ir Eimantas Petrošius, šachmatais – tas pats Pijus bei Vakaris Urba ir Rugilė Urbaitė. Baidarių estafetėje dalyvavo keturios grupės, nugalėjo Nojus Lužaitis ir Rytis Gendrikas.

„Komandas apdovanojome medaliais ir arbūzais bei rėmėjos „Mantingos“ sumuštiniais. Girdžių jaunimas laisvą laiką leidžia produktyviai ir aktyviai – maudomės užtvankoje, žaidžiame gaudynes vandenyje, vakarais renkamės žaisti tinklinį“, – pasakojo Oninių sporto varžybų organizatorė Gabija. Ji dalyvavo ir baidarių estafetėje kartu su Meda Jankauskaite, ir joms gerai sekėsi.

Viešųjų erdvių, taigi ir paplūdimio, priežiūra – seniūnijos rūpestis. Tokią karštą vasarą augalus tenka laistyti. Apie tai pagalvota atnaujinant gėlynus prie Girdžių ir Pavidaujo autobusų stotelių. „Naudojome agrotekstilę ir akmenukus – kad kuo mažiau būtų vejos, geriau laikytųsi drėgmė ir mažiau laiko reikėtų priežiūrai“, – sakė seniūnas.

Darbus atlieka gyventojai, įdarbinti pagal Užimtumo didinimo programą, ir visuomenei naudingą veiklą atliekantys pašalpų gavėjai. Vasaros sezonui ir seniūnija įdarbino 4 darbininkus. Pasak seniūno, gerai būtų juos turėti visus metus, bet – pinigų neužtenka.

Kaip gyvena seniūnijos ūkininkai? „Derliaus nuėmimas – dirba dieną naktį. Dėl blogo oro niekas nesiskundė“, – tiek galėjo pasakyti seniūnas.

Pas dar tik ketvirtą mėnesį dirbantį seniūną buvo atėję, pasak jo paties, gal tik 8 gyventojai. Kokiu reikalu? „Norėjo pakviesti į svečius. Buvau nuėjęs pas kelis – reikia susipažinti su žmonėmis“, – sakė M. Dilys.

Daug kur dar reikės seniūnui nueiti, su daug kuo susipažinti. Ir į Jokūbaičių kaimą, jei dar nebuvo, prie kryžiaus pirmąjam Jungtinės Kęstučio partizanų apygardos vadui, aviacijos vyr. ltn. Juozui Kasparavičiui. Prieš 23 metus pastatytą prie jo gimtosios sodybos kryžių rugpjūčio 1 d. atnaujino Jurbarko P. Paulaičio šaulių 701 kuopos šauliai Stasys Kliukas, Eugenijus Žukauskas ir Algirdas Genys.

Seredžius

Karščiai alina ir Seredžių. Bet akį džiugina ryškiaspalvės gėlės, susodintos aplink gatvėje augančius medžius. „Labai aktyvios pakalnėje gyvenančios moterys, o vėliavnešė – seniūnaitė Jolanta Paužienė. Pavasarį pasitarėm, ir jos pačios užsiaugino gvazdikėlių ir prisodino, pavargo belaistydamos“, – serediškes giria seniūnė Rimantė Pavalkienė. Seredžiuje turi būti gražu, ypač pakalnėje, kurią geriausiai mato atvykstantieji.

Bet ir ant kalno, kur susitelkusios įstaigos – seniūnija, mokykla, biblioteka – irgi gražu. Seniūnė sako, kad tas grožis – visų dėka. „Mes bendradarbiaujame, o ne konkuruojame“, – tvirtino R. Pavalkienė.

Ant kalno už bendruomenei skirtas lėšas pastatyta suolų ir treniruoklių. Ketvirtadienį ten atsirado bibliotekėlė-inkilas, o mokytoja Margarita Baršauskienė svarstė, kad, pastačius dar suolų, ši vieta senų medžių pavėsyje būtų tinkama kameriniams renginiams.

Seniūnija šią vasarą atnaujino laiptus į senąsias kapines, planuoja įrengti turėklus, nes taip pageidauja žmonės – sunku lipti į kalną neįsikibus. Atnaujinta šv. Jono koplytėlė. Atgavus nepriklausomybę ji atkurta serediškės Antaninos Iliuvienės lėšomis, o kada buvo pastatyta, jau nebegalima atsekti. Dabar buvo užgožta krūmokšnių, ne visi ir bežinojo, kad ji ten, einat į naująsias kapines, yra.

Maudykloje prie Dubysos seniūnijos rūpesčiu pripilta smėlio, sutvarkytos persirengimo kabinos, iškirsti krūmai – ten visada pilna žmonių.

Maudykla daugiau vietiniams, o Palemono kalnas traukia turistus.

„Visada ant kalno matai žmonių. Bet informacija apie turistus mūsų nepasiekia. Mes tik šienaujame, tvarkome kalną. Tik šios vasaros pradžioje – pirmą kartą – pagelbėjo ir Panemunių regioninio parko direkcija“, – pasakoja R. Pavalkienė.

Stačiausius kalno šlaitus tenka šienauti dalgiais. „Jauniems dalgio neįduosi, pjauna vyresni vyrai – Vytautas Jokubauskas ir Albertas Mikšriūnas. Jie jau savinasi tą kalną, rūpinasi, kad nebūtų apleistas“, – šienpjoviais, kaip ir kitais savo miesteliu besirūpinančiais serediškiais, džiaugiasi seniūnė.

Šią savaitę seniūnė pasveikino Klausučių gyventoją Stefą Jasinskienę su 90-mečiu. „Turime tokią tradiciją – pasveikinti ilgaamžius. Ir ilgaamžių turime. Bet ir jaunimo – ypač Klausučiuose kuriasi jaunos šeimos, ir pamatyti mamas su kūdikių vežimėliais – ne retenybė“, – sakė seniūnė.

Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook